Dyzelino kainų tendencijos Lietuvoje – pasmerkti mokėti daugiau?

Pastaraisiais metais dyzelinio kuro kainos svyruoja ne itin smarkiai, o tai turėtų leisti šiek tiek ramiau jaustis išlaidas planuojantiems vežėjams. Pokyčiai nebuvo itin dideli tad ir “perversmo” pervežimų išlaidose nėra. Minėtų degalų kainos spalio pradžioje, jei lygintume su šių metų kovu, kilo tik penkiose Europos Sąjungos valstybėse. Maltoje jos liko nepasikeitusios, o visur kitur dyzelinas atpigo. Tačiau kodėl kaimyninėse šalyse degalai pigo labiau nei pas mus? Ar yra priežasčių dėl ko kainos galėtų labiau mažėti ir mūsų šalyje?

Jei žvilgtelėsime į Europos Sąjungos valstybių degalinių kainas, į akis krenta Liuksemburgas, kurio fenomenas nepaliauja stebinti. Čia dyzelino kainos krito iki 1,161 euro už litrą. Tokių kainų pavydi visų Europos Sąjungos valstybių vežėjai ir vairuotojai. Žiūrint mūsų regioną, susidaro įspūdis, kad Lietuva taip pat fenomenali valstybė. Latvijoje ir Estijoje dyzelinas atpigo atitinkamai beveik 6 ir 12 euro centų. Lenkijoje beveik 5 euro centais, o Lietuvoje tik šiek tiek daugiau nei 2 euro centais.

Vis dar esame viena iš pigesnių Europos Sąjungos valstybių, tačiau vairuotojų ir vežėjų turėtų nedžiuginti tai, kad pas mus degalai pinga gerokai lėčiau nei kaimyninėse šalyse.

Kalbėdama apie skirtingai atpigusius degalus Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) vadovė Daiva Jokšienė teigia, kad statistikoje pateikiamos degalų kainos yra be nuolaidų vairuotojams, o jas pritaikius, situacija gali keistis. Taip pat svarbu yra ir pardavėjų konkurencija: “Viena iš priežasčių yra konkurencija tarp degalų tiekėjų. Kita priežastis yra taikomas nuolaidų dydis atskirose šalyse. Pateikti duomenys nurodo „bruto“ kainą, t.y. kainą neįvertinus vartotojui taikomų nuolaidų, Lietuvos rinkoje degalams taikomos nuolaidos yra didžiausios lyginant su Latvija ir Estija.”

Naftos kainos ritasi žemyn, kodėl tai ženkliai neatpigina degalų?

Birželį nafta kainavo beveik 107 dolerių už barelį. Šiuo metu kaina siekia apie 90 dolerių. Ypatingo degalų kainų pokyčių, kaip minėjome, nebuvo, tiesa, reikia pridurti ir tai, kad pastaruoju metu doleris pabrango euro atžvilgiu, o tai turėjo amortizuoti kainų kritimą ir išlaikyti jas panašiame lygyje. Ar gali naftos kainos kristi dar žemiau? D. Jokšienė pastebi, kad atsakyti į šį klausimą itin sudėtinga, dėl plačios naftos kainos formulės ir sudėtingų jos dedamųjų.

“Naftos kainos priklauso nuo paklausos, pasiūlos ir dolerio kurso. Naftos pasiūlą dalinai įtakoja OPEC. Artimiausias OPEC susitikimas yra planuojamas lapkričio 27 d.Vienoje, kuriame numatoma svarstyti, ar bus peržiūrėti 2015 metų 30 mln barelių per dieną naftos gavybos planai. Naftos kaina didele dalimi priklauso nuo žvalgybos ir naftos išgavimo išlaidų, kurios per paskutinį dešimtmetį išaugo. Taigi kiek gali nukristi naftos kaina, kad apsimokėtų ją išgauti priklauso ir nuo šių išlaidų” – akcentuoja D. Jokšienė.

Kalbėdama apie vietinės reikšmės “ginklus” kainoms mažinti, pašnekovė išskiria keletą būdų, kurie leistų išvažiuoti iš degalinės išleidus mažiau pinigų ar pilnesniais bakais. Tiesa, visi šie būdai visiems seniausiai žinomi, tačiau politikai nelinkę atsisakyti pajamų į biudžetą degalų kainų sąskaitą.

“Didžiąja dalimi mažmeninės degalų kainos priklauso nuo mokesčių (akcizo ir PVM) ir didmeninių produktų kainų. Mokesčiai (akcizas ir PVM) sudaro apie 50% kainos. Todėl labai svarbu nekelti degalų akcizų daugiau, nei yra EU minumumas. Taigi, jei didės degalams taikomi akcizai, didės ir degalų kaina. Šiuo metu Lietuvoje dyzelinui taikomas akcizas atitinka EU min reikalavimus, benzinui ir automobilinėms dujos taikomas akcizas yra didesnis nei EU min reikalavimai. Didmeninę produktų kainą Lietuvoje galima įtakoti didinat konkurencines sąlygas tarp degalų tiekėjų. Reikėtų keisti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymą, tai leistų padidinti degalų tiekimo konkurencingumą ir tuo pačiu sumažintų degalų kainas.”

Paprastai kalbėdami apie naftos produktų kainas, atsimename tik tai, kad jos nuolatos kyla. Per pastarąjį pusmetį jos šiek tiek atpigo, tačiau atpigimas toks nežymus, kad jis bus labai greitai pamirštas. Belieka pasidžiaugti, kad bent jau kol kas išlaidos į vežėjų bakus pilamam skysčiui lieka stabilios.

Parengta pagal energy.eu duomenis.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.