Draudimo bendrovė ir kitos vežėjų problemos – laikas rinkti akmenis
Gruodžio 4 d. įvyko trisdešimt šeštas pakartotinis „Linavos“ kongresas, didžiausias dėmesys kuriame buvo skirtas vežėjų draudimo bendrovės steigimui. Šioje istorijoje įvyko staigus posūkis, ir iškilo Šekspyro klausimas – tęsti ar baigti. Diskusija buvo karšta. Ar asociacijos nariai pasielgė teisingai, parodys laikas. Bet, deja, tai toli gražu ne vienintelė jų problema…
Norėjosi kaip geriau, o gavosi…
Ankstesnė šios apysakos, kuri jau primena romaną, dalis baigėsi tuo, kad „Linava“ nusprendė ieškoti investuotojų į savo draudimo kompaniją, kadangi Lietuvos bankas (LB) neleido jai valdyti šią bendrovę vienai (daugiau informacijos „Cargonews“ straipsnyje).
Iš pradžių atrodė, kad įveikti šį iššūkį pavyks be ypatingų sunkumų – potencialių investuotojų nebuvo labai daug, bet apie 30 (įskaitant dideles transporto kompanijas) susirinko. Tačiau po kurio laiko „gelbėtojų“ gretos ėmė greitai retėti. Priežastys kelios. Pirmiausiai, tai, kad kiekvieną investuotoją LB vertina labai kruopščiai, o transporto sektoriuje ne visi yra pasirengę visiškam skaidrumui. Antra, neapibrėžtumas rinkoje dėl „Mobilumo paketo“, tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficiento ir kitų rizikos faktorių, kurie gali pareikalauti rimtų papildomų išlaidų. Trečia, didelių žaidėjų įsitikinimas, kad jiems patiems pavyks susitarti su draudikais dėl mažesnių kainų. Ketvirta, kiekvieno investuotojo noras vaidinti pagrindinį vaidmenį būsimos draudimo bendrovės valdyme (tai yra, nenoras siekti kompromiso ir dirbui komandoje).
Galiausiai liko 7-8 drąsūs ir vieningi, kurie, atrodo, pasirengę įsigyti 50-60 proc. akcijų už 4-5 milijonus eurų ir jau pervedė pinigus įmonės „Linavos rizikų valdymas“ (kompanijos, kuri po LB licencijos gavimo turi tapti draudimo bendrove) išlaikymui nuo gruodžio 1 d. Problema ta, kad „Linava“ nusprendė palikti sau tik dešimt procentų. O svarbiausia – kadangi su investuotojais kilo sunkumų, lapkričio 13 dieną LB buvo pateiktas naujas verslo planas, pagal kurį kuriama draudimo kompanija neišduos TPVCAD polisų.
„Tai kam ji tokia reikalinga?!“ – galite paklausti Jūs. Tokį pat klausimą sau uždavė „Linavos“ nariai. Logika, kuria vadovaujasi ir projekte likę investuotojai, tokia: iš pradžių gauti vadinamąją „mažąją licenciją“ (be teisės išduoti TPVCAD polisus), o po kurio laiko (metų bėgyje) – „ didelę“. Ir tada prasidėjo diskusija.
„Draudiminio nėštumo“ nutraukimo šalininkai pateikė keletą argumentų. Pirma, negrįžtamai išleistas maždaug 1 milijonas eurų, o rezultato nėra – tik šviesios perspektyvos. Antra, praktika parodė, kad vežėjai negali pasiekti nubrėžto tikslo – todėl reikia laiku sustoti ir išdalinti „Linavos rizikų valdymo“ įstatinį kapitalą asociacijos nariams, kurie turi teisę atgauti šiuos pinigus. Trečia, buvo pažadėta sukurti vieną kompaniją, o dabar kuriama kita, ir neaišku, ar ji taps ta, kuri buvo žadėta (jei išvis atsiras). Ketvirta, investuotojai žada išpirkti akcijas, tačiau kol kas pinigus davė tik kasdieniam „Linavos rizikų valdymo“ išlaikymui.
Atsakydami į tai, „baliaus tęsinio“ šalininkai atkreipė oponentų dėmesį į keletą momentų. Pirma, pats vežėjų draudimo bendrovės kūrimo procesas privertė konkurentus nekelti TPVCAD kainų, o kai tik jie sužinos, kad viskas baigta, šios kainos, greičiausiai, vėl pradės kilti, ir visų vežėjams išdalintų pinigų greitai nebeliks. Antra, yra didelė tikimybė, kad LB išduos „mažąją licenciją“, kas reiškia, jog draudimo bendrovė pradės veikti ir gauti pelną bei taps patrauklesne investuotojams (kurie, laikui bėgant, paliks „Linavai“ jos 10 proc.) su realia perspektyva pretenduoti į „didelę licenciją“. Trečia, kol sprendžiamas licencijos išdavimo klausimas ir toliau, „Linavos rizikų valdymą“ išlaikys investuotojai, o ne „Linava“ (o tai, beje, dešimtys tūkstančių eurų per mėnesį).
Žinoma, galima ilgai kalbėti apie tai, kad visų tų nemalonumų buvo įmanoma išvengti, tačiau šios šnekos nieko nepakeis. Reikia vadovautis tuo, kas yra. O realybė ta, kad vis dar yra šansas, jog vežėjų draudimo kompaniją pavyks įsteigti (kas, turbūt, labai erzina konkurentus), ir jie pasielgė pakankamai protingai, nusprendę tęsti jos kūrimo procesą. Kaip sakoma, sugriauti lengva – pastatyti sunku.
Aklavietės jausmas
Be draudimo bendrovės kongrese buvo svarstomi ir kiti vežėjams svarbūs klausimai – tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimo koeficientas (1,65), „Mobilumo paketas“ ir degalų kainų augimas. Pažvelgus į diskusiją iš šalies, įspūdis susidarė slogus.
Šiandien akivaizdu, kad „Linava“ beveik pralaimėjo kovą dėl koeficiento. Tuo pat metu negalima pasakyti, kad asociacija nieko nedarė. Problema, matyt, pasirinktoje strategijoje. „Linava“ bandė kalbėti faktų ir ekonominių argumentų kalba, elgtis kiek įmanoma konstruktyviau, tačiau įsirėmė į (ne)sąmoningo politinio nesupratingumo sieną. Kitaip tariant, valdžia priėmė grynai politinį sprendimą, kurio priežastys – artėjantys rinkimai (o profsąjungos ir vairuotojai – solidus elektoratas) ir/ar geras profsąjungų ir jų rėmėjų darbas viešojoje erdvėje.
Kitaip tariant, kol vežėjai sakydavo protingas kalbas, jų oponentai agresyviai kūrė reikiamą vaizdą politikams ir visuomenei („vežėjai – turtuoliai, kurie negailestingai eksploatuoja savo vairuotojus“, ir nesvarbu, tiesa tai, ar ne). Galiausiai, kaip pastebėjo daugelis kongreso dalyvių, „Linava“ visiškai pralaimėjo „kovą už protus“ – taip pat todėl, kad informaciniu asociacijos interesų gynimu rūpinosi neaiški kompanija, su kuria teko nutraukti bendradarbiavimo sutartį dėl neefektyvių jos darbo rezultatų.
Klausimas – ką daryti toliau, nes 2020 m. sausis jau arti? Yra variantas surengti didelę protesto akciją (kaip kokioje Prancūzijoje) ir/ar apskųsti vyriausybės sprendimą teisme – taip pat Konstituciniame (atrodo, atsirado politikų, kurie pasirengę padėti šiuo atveju). Tiesa, garantijos, kad pavyks kažką pasiekti (pakeisti), nėra. Tačiau aktyvinti ir efektyvinti darbą viešojoje erdvėje reikia bet kuriuo atveju, ir būtų gerai, jeigu naujo koeficiento įsigaliojimą pavyktų nukelti bent iki 2020 m. liepos. Bet rimtų prielaidų tam kol kas nėra.
Dar mažiau nuo „Linavos“ ir net nuo Lietuvos priklauso „Mobilumo paketo“ (MP) likimas. Asociacija, Lietuvos europarlamentarai ir šalies vyriausybė kartu su sąjungininkais iš kitų ES valstybių narių (Lenkijos, Bulgarijos ir taip toliau), žinoma, bando kažkaip paveikti Europos Parlamentą ir Europos Komisiją (pavyzdžiui, rašo graudžius laiškus). Tačiau ten labai didelę įtaką turi Vakarų Europos šalys, kurios stumia šiandieninį MP (įskaitant reikalavimą sunkvežimiams kas keturias savaites grįžti į registracijos šalį) buldozeriniu būdu. Šiame kontekste galima tik tikėtis, kad naujoji Europos Komisija, kurioje transporto komisaro postą gavo Rumunijos atstovė, malonės išgirsti vežėjus iš Centrinės ir Rytų Europos ir „sušvelninti“ MP bent iš dalies. Blogiausiu atveju lieka galimybė kreiptis į Europos Teisingumo Teismą (apie ką kalba lenkai ir vengrai), tačiau būtų geriau, kad to neprireiktų (ir tai jau nekalbant apie Lietuvos vežėjų problemas santykiuose su Rusija, su kuria, pavyzdžiui, kol kas nepavyksta susitarti dėl tranzito į Kaliningradą išskyrimo iš bendros leidimų sistemos).
Pagaliau (tarsi viso kito buvo maža), Lietuvos valdžia nusprendė padidinti akcizą dyzelinui, dėl ko jis gali pabrangti 3 euro centais. Šiame fone kompanijos „Transekspedicija“ vadovas Vidmantas Pelėda (ir ne tik jis) tiesiogine to žodžio prasme šaukė kongrese, kad reikia skubiai kažką daryti – kurti kažkokią darbo grupę, siekiant perlaužti situaciją, kuri vystosi vežėjams negatyviai praktiškai visomis kryptimis. Tačiau jausmo, kad „Linava“ permąstė savo veiksmus, persigrupavo ir sukūrė aiškią tolimesnės veiklos strategiją, kuri turėtų padėti pasiekti norimą rezultatą, na visai nėra (jau nekalbant apie vidinio solidarumo stoką) – plaukiama pasroviui, kažkas daroma, o toliau kaip Dievas duos…
***
Apibendrinant, galima teigti, kad vežėjų draudimo bendrovės projektas tęsia kovą už būvį, ir tai greičiau gerai, nei blogai, nors pagunda „Linavos“ nariams susigrąžinti pinigus yra labai didelė (ir konkurentai to labai norėtų). Tuo pat metu Lietuvos transporto sektorius susiduria su vis didesniu kiekiu egzistencinių problemų tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje arenoje, ir blogiausia tai, kad „Linava“ negali, o tam tikrais atvejais tiesiog nežino (nesupranta), kaip jas spręsti, apie ką kalba jos pačios nariai. Laikas susiimti!
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.