Ekspeditoriai negali kontroliuoti vežėjų keliamos rizikos
Esminė problema, su kuria susiduria ekspeditoriai, pageidaujantys apsidrausti civilinės atsakomybės (CA) draudimu – tai jų pasamdytų vežėjų padaryta žala ir jos draudimas. Labai retai Lietuvos draudimo kompanijos apdraudžia ir trečiųjų šalių, pavyzdžiui vežėjų, padarytą žalą.
Ekspeditorių veiklą bei atsakomybę reglamentuoja LR Civilinis kodeksas bei kiti norminiai teisės aktai, kuriuose apibrėžta, kad ekspedicinę veiklą vykdančios įmonės atsakingos už sutarčiai vykdyti pasitelktų trečiųjų šalių veiką. Šiuo atveju, jei ekspeditorius praranda arba sugadina krovinį, prieš jo savininką ekspeditoriui tenka atsakomybė ir už jų partnerius, pavyzdžiui, vežėjus, kuriems ekspeditorius patikėjo vežti krovinį. Nepaisydamos to, didžioji dalis Lietuvos draudimo kompanijų trečiųjų asmenų padarytos žalos drausti nenori, nes tai finansiškai nuostolinga. Ekspeditorių nuomone, Lietuvos rinkoje iki šiol dar nėra patrauklaus ekspeditoriui draudimo, dėl tos priežasties, Lietuvos ekspeditoriai dažniau renkasi užsienio draudikų paslaugas.
Kaip Lietuvos draudikai šią problemą sprendžia praktikoje?
Susisiekėme su keleto didžiųjų Lietuvos draudimo bendrovių atstovais, pasiteirauti, kokia situacija praktikoje – ką Lietuvos draudikai siūlo ekspeditoriams, ir ar įmanoma susitarti dėl draudimo ne tik už savo, bet ir trečiųjų šalių padarytą žalą.
ADB „ERGO Lietuva“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovas Darius Bivainis, atskleidė, kad šią problemą sprendžia ekspeditoriams siūlydami du CA draudimo variantus. Pirmasis variantas apima atsakomybę tik už žalas, kilusias dėl ekspeditorių kaltės. Pavyzdžiui, draudimo bendrovė žalą atlygintų, jeigu ekspeditorius vežėjui pateiktų neteisingus duomenis apie tai, kokiu temperatūriniu rėžimu būtina vežti krovinį, ir krovinys sugestų. Šis draudimo apsaugos variantas neapima žalų, kilusių dėl trečiųjų šalių kaltės. „Tai reiškia, kad tokio pobūdžio žalas iš savo apyvartinių lėšų atlyginti turi pats ekspeditorius, nors jis ir įgyja regreso teisę į žalą sukėlusią trečiąją šalį,“ – sakė D. Bivainis. Antras draudimo variantas apima žalas, kilusias ne tik dėl ekspeditorių, bet ir jų partnerių kaltės. Pavyzdžiui, jeigu krovinys būtų apgadintas dėl vežėjo kaltės kilusio eismo įvykio metu, draudimo bendrovė krovinio savininkui atlygintų patirtą žalą. CargoNews duomenimis, antrame variante – apdrausta atsakomybė tik už samdytą pirmąjį ir vienintelį vežėją. Jei toliau samdomas ekspeditorius – jo atsakomybė neapdraudžiama.
AB „Lietuvos draudimas“ trečiųjų asmenų padaromos žalos nedraudžia. Anot Draudimo rizikos ir žalų departamento direktoriaus Juliaus Kondrato, ekspeditorius, organizuodamas krovinio pervežimo veiklą, kaip tik neturėtų prisiimti atsakomybės už visus vežėjus, kurių dažniausiai negali nei įtakoti, nei kontroliuoti.“ „Lietuvos draudimas“ siūlo drausti ekspeditoriaus veiklos CA, kuri apima atsakomybę dėl žalų krovinio nusiuntimo neteisingu adresu, klaidų ruošiant dokumentus, pristatymo terminų pažeidimo atvejais bei krovinių sandėliavimo, pakavimo, svorio tikrinimo, pakrovimo iškrovimo operacijų metu.
Nors draudimo bendrovė „PZU“ Lietuva“ neturi ekspeditorių CA draudimo paslaugos, tačiau vežėjams, teikiantiems ir pervežimo, ir ekspeditoriaus paslaugas, gali į vežėjo atsakomybės draudimo sutartį už papildomą įmoką įtraukti ir papildomą ekspeditoriaus CA draudimą. Tokiu atveju pagal standartinį draudimo variantą atlyginama žala, kilusi dėl tiesioginių ekspeditoriaus veiksmų.
Pabendravus su šalies draudimo bendrovių atstovais, paaiškėjo, kad dauguma vadovaujasi standartiniais ekspeditorių CA pasiūlymais, kurie šiandien nepateisina ekspeditorių lūkesčių. Kita vertus, šiuo metu rinkoje susiklostė padėtis, kai ekspeditoriai, siekdami laimėti konkurencinėje kovoje vieni prieš kitus, prisiima visą atsakomybę dėl žalos, padarytos jų pasamdytų subkontraktorių. Kadangi šios rizikos patys ekspeditoriai negali nei įtakoti, nei kontroliuoti, todėl ir daugelis šalies draudikų tokios rizikos nedraudžia. „Lietuvos draudimo“ atstovo teigimu, šiuo metu Lietuvos ekspeditoriai sudaro ne krovinių ekspedijavimo sutartis (krovinio pervežimo organizavimo), o krovinių gabenimo. Dėl šios priežasties ir kyla daug neaiškumų tarp ekspeditorių ir draudikų. Anot pašnekovo, jei Lietuvoje būtų vieningos ekspedijavimo taisyklės, kaip NSAB galiojančios Skandinavijos šalyse, Estijoje, Latvijoje, neaiškumų pavyktų išvengti.
Patikimi ir konkurencingi ekspeditoriai neabejodami draudžia savo veiklą CA draudimu, tačiau tikėtina, kad norintiems tai daryti Lietuvoje, gerų sąlygų ir kainų dar teks palaukti.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.