Dėl skolos numojo į verslo etiką
Užvaldyti svetimą turtą – tokį kelią pasirinko garsi sostinės krovinių gabenimo bendrovė “Transekspedicija”, siekdama atgauti skolą iš Ukmergėje registruotos baldų gamybos įmonės “Uktrada”. Kelią galimai savivalei bandė užkardyti Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas.
Birželio pabaigoje vykusio teismo sprendime ieškovei iš Olandijos bendrovei “Luxus Houtproducten” lietuviško kapitalo krovinių vežimo įmonė įpareigota grąžinti trisdešimt vaikiškų namelių “Houses Jim” ir dvidešimt šešis stalus su suolais “Luxus Casual Royale”. Viso grąžintino turto vertė – 42 280,50 lito.
Iš “Transekspedicijos” taip pat priteista atlyginti olandams 1268,42 lito siekusias bylinėjimosi išlaidas, taip pat 36,11 lito pašto išlaidas.
Tačiau “Luxus Houtproducten” priklausantys baldai, kuriuos “Transekspedicija” buvo pasamdyta nugabenti į Olandiją, lietuviškos bendrovės sandėliuose dūla iki šiol. Mat krovinius vežiojanti bendrovė kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą, kad būtų panaikintas jai nenaudingas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimas.
“Transekspedicija” teigia krovinį sulaikiusi už skolas. Tačiau olandai Vilniaus bendrovei nėra skolingi nė lito. Skolų “Transekspedicijai” turi “Luxus Houtproducten” užsakymą vykdžiusi Ukmergėje registruota baldų gamintoja “Uktrada”. Tačiau labiausiai šioje istorijoje kenčia niekuo dėta užsakovė iš užsienio.
Lietuviško verslo ypatumai
Dienraštį LŽ konsultavęs teisininkas Mindaugas Šimkūnas tikino, kad sulaikyti krovinį siekiant atsiimti skolą šiandien Lietuvos vežimo versle yra labai plačiai paplitusi praktika. “Nieko blogo čia neįžvelgiu tuo atveju, jei sulaikomas paties skolininko krovinys. Atsiskaityti už paslaugas vis dėlto būtina”, – sakė pašnekovas.
Tačiau negeru dalyku M.Šimkūnas vadino tuos atvejus, kai vežėjai sulaiko niekuo dėtų bendrovių krovinius. “Tokia įmonė patiria daugybę nuostolių. Pavyzdžiui, jai gali būti skaičiuojamas netesybų mokestis ar delspinigiai už laiku kokiam nors objektui nepatiektas prekes. Kenčia ir bendrovės įvaizdis. Pavyzdžiui, ji gali pagarsėti kaip nepatikima”, – sakė teisininkas.
Su Ukmergės bendrove “Luxus Houtproducten” sutartį dėl vaikiškų namelių ir stalų su suolais gamybos sudarė pačioje metų pradžioje. Nors ir turėdama rimtų finansinių sunkumų, “Uktrada” užsakymą atliko laiku. Baldai olandų nuosavybe tapo tada, kai “Luxus Houtproducten” už jų gamybą pervedė sutartus pinigus.
“Uktrada” taip pat buvo įsipareigojusi užsakyti krovinių vežėją, kuris nugabentų prekes į Olandiją. Su juo “Luxus Houtproducten” būtų atsiskaičiusi baldų iškrovimo vietoje. Ukmergiškiai pagalbos kreipėsi į savo seną partnerę “Transekspediciją”. Tačiau ši tik prikūrė problemų.
“Transekspedicija” eis iki galo
Krovinių vežimo įmonės interesus teismuose ginantis advokatas Gintautas Daučiūnas net nebandė slėpti, jog sulaikydama krovinį “Transekspedicija” bando atsiimti skolas iš “Uktrados”.
“Pirmiausia nesutinku, kad krovinio vežimo sustabdymas būtų vadinamas jo užvaldymu. Prieš kreipdamiesi į Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą olandai suraitė skundą prokurorams. Tačiau šie pripažino, kad jokio turto užvaldymo, kitaip tariant, jokio kriminalo, čia nėra. Dabar mes teisybės ieškome civiline tvarka”, – sakė pašnekovas.
Jo tvirtinimu, Ukmergės baldininkai “Transekspedicijai” skolingi apie 20 tūkst. litų. “Jei skola būtų padengta, mes nedelsdami įvykdytume sutartį ir krovinį pristatytume į paskirties vietą. Tačiau dabar sukasi teismų karuselė, kurioje galutinis taškas dar toli gražu nepadėtas. Manau, viskas pakryps mums naudinga linkme”, – aiškiai turėdamas nepalankų “Transekspedicijai” pirmosios instancijos sostinės teismo sprendimą tvirtino G.Daučiūnas.
Tuo tarpu Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas konstatavo, kad bendrovė svetimą turtą būtent užvaldė, o ne sulaikė. “Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas žinojo ir turėjo žinoti, kad jam priklausančius baldus valdo neteisėtai, žinojo, kad baldų savininkas yra ieškovas (“Luxus Houtproducten” – aut.), tačiau sąmoningai laiko daiktą (baldus) savo neteisėtame valdyme (kalba netaisyta – red.)”, – teigiama teisėjos Jolantos Vėgelienės surašytame sprendime.
Pažeidė verslo etiką
“Krovinio sulaikymas iš tiesų pažeria daug neaiškumų. Ypač tada, kai krovinys priklauso niekuo dėtam, vežėjui neskolingam verslo subjektui. Galbūt kriminalo čia ir nėra. Tačiau jei aiškiai žinai, kad krovinys priklauso ne užsakovui, kuris skolingas, o visai kitam juridiniam asmeniui, tada galima įžvelgti, kad krovinio vežėjas bent jau pažeidė bendrąją verslo etiką. Suprantama, tai ypač nepuošia garsių įmonių”, – sakė teisininkas M.Šimkūnas.
Komentarai
Seniai reikejom ivest tvarka,Puse pinigu pasikrovus,kita puse pristacius krovini.Tada ir neaiskumu nekiltu.Dabar gi gaunasi vezejas ir veza,ir sponcoriauja ciut ne gamyba.Uz tai negaudamas jokio procento,tik kaip daznai pasitaiko,ragu kontora,ir teismu maratonus.
Gera diena visiems. Sitoje situacijoje,kiek suprantu,Transekspedicija padare klaida, isiveldama i debatus su olandu kompanija.Kaip tam anekdote,"zodis po zodzio ir eziukas gavo i snuki". Siuo atveju, turejo buti, mes nieko nezinome, yra pas mus uzsakovas,pagal sutarti, UAB "UKTRADA" ir jokiu debatu su pasaliniais.Tada matyt ir teismas butu pasisukes kita linkme.
Gerb. Arvydui Paulauskui,Jūs esate 100% teisus! Pagal INCOTERMS sąlygas, o jos būtent tokios ir turėjo būti taikomos pagal visą logiką, už sutarties neįvykdymą - prekių nepateikimą pagal sutartį - atsakovu į bylą trauktinas būtent pats skolininkas UAB "Uktrada", o ne vežėjas, pasinaudojęs įstatymo numatyta teise sulaikyti jam patikėtą krovinį už skolas (kaip rašiau šįryt savo ankstesniame komentare). Tačiau įdomiausias dalykas yra tas, kad patys olandai ir yra šios prasiskolinusios "Uktrados" savininkai!!! Tereikia žvilgtelėti į UAB "Uktrada" tinklapyje pateikiamą informaciją: "1999 m. įmonę įsigijo Olandų verslininkai, pradėjome specializuotis pušinių ir ąžuolinių sodo baldų gamyboje." Taigi, šie ponai "civilizuoti europiečiai verslininkai", kokiais jie save laiko, užuot sumokėję savo pačių skolas, turi įžūlumo kreiptis į prokuratūras ir teismus su melagingais pareiškimais apie tariamą jų turto užvaldymą! Deja, mūsų valstybėje nuolankus baudžiauninkiškas keliaklupsčiavimas prieš bet kokį užsienietį yra taip persismelkęs į lietuvišką mentalitetą, kad teismas, kurio priedermė pagal LR Konstituciją yra vykdyti teisingumą, neskiria dviejų elementarių dalykų: svetimo turto užvaldymo (pagal BK kvalifikuotinos veikos) ir teisėto krovinio sulaikymo už skolas (numatyto CK 6.813 str. 4 d).P.S. Nei "Transekspedicijos", nei gerb. Vidmanto asmeniškai nepažįstu, tad jokio šališkumo vertinant šią situaciją nėra.
Bet kas cia visiems pasidare kad taip slovinate Trans?? Nieko gero tame nematau nes kur p. Vidmantas tai ten visada ir teismas, atrodo kad is to ir tegyvena nors autoparka ir klientu turi juras
Jeigu pardavėjas užsakė transportą, tai matyt sutartyje su pirkėju sąlygos nurodytos CIP (Carriage and Insurance Paid to). Jeigu prekės nepasiekė Olandijos, reiškia pardavėjas neįvykdė savo įsipareigojimų prieš pirkėją, todėl pirkėjas turėtų paduoti į teismą pardavėją, bet ne vežėją.
Saunuoliai ++
transekspedicija +++++++++++++
Kadangi teisėjai yra nekritikuotini (kaip Dievas), tai šios ponios teisėjos sprendimo net neverta aptarinėti...Vežėjas turi teisę sulaikyti JAM PATIKĖTĄ KROVINĮ, jeigu pervežimo paslaugą užsakęs asmuo - t.y., užsakovas, kuris vežėjo atžvilgiu įgyja krovinio siuntėjo teises ir pareigas - yra skolingas vežėjui ir vengia atsiskaityti (žinoma, ši skola privalo būti įrodyta arba skolininko pripažinta). Vežėjo sulaikomas krovinys neprivalo būti paties skolininko nuosavybė, o sulaikymo teisė nereiškia disponavimo teisės - tai reiškia, kad vežėjas negali savavališkai realizuoti krovinio, jis privalo krovinį saugoti, tuo pačiu įgydamas teisę reikalauti iš skolininko atlyginti ir tokio priverstinio saugojimo išlaidas.Vežėjo krovinio sulaikymo teisė apibrėžiama CK 6.813 str. 4 dalyje: "vežėjas turi teisę sulaikyti jam perduotus krovinius ir bagažą, kol nebus sumokėtas jam priklausantis vežimo užmokestis ir kitos sumos".Na, o jeigu pacituočiau kai kuriuos čia minimo advokato M.Šimkūno "perliukus", tai Jūs visi juoksitės :))) Tačiau tai jau kita tema...Reziume - nuoširdžiausias palaikymas "Transekspedicijai". Jeigu Lietuvoje vis dėlto egzistuoja teisingumas, tuomet Jūs tikrai laimėsite. O jeigu teisingumas neegzistuoja, tada ir visos diskusijos beprasmės.
laukima galutinio sios bylos isaiskinimo. Sekmingos baigties vezejui atveju, tai galetu tapt analogu kitose panasaus pobudzio bylose. As uz vezejus! Negalim mes ant savo kupros pavilkt visu imoniu skolu ir bankrotu! O taip deja daznai gaunasi, nes i prieki retai kada kas sumoka uz nuvezima. Visi iprate is pradziu gaut paslauga o tik po men ar 2 men moket pinigus.
mes uz Transekspedicija. Taip ir toliau.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.