Dėl rusiškų krovinių tranzito į Kaliningrado sritį per Lietuvą (papildyta Europos Komisijos išaiškinimu ir Lietuvos vežėjų reakcija)
Lietuva, vykdydama ES sankcijas Rusijos atžvilgiu, uždraudė tam tikrų prekių tranzitą į Kaliningrdao sritį per savo teritoriją.
„Sausumos tranzitas tarp Kaliningrado srities ir kitų Rusijos dalių nėra sustabdytas ar užblokuotas. Toliau vyksta keleivių ir ES nesankcionuotų prekių tranzitas. Lietuva jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų šiam tranzitui neįvedė. Mes jokių papildomų nurodymų nesame gavę ir papildomų veiksmų neatliekame“, – paaiškino Muitinės departamento atstovė Lina Laurinaitytė-Grigienė.
Sankcijos buvo patvirtintos kovo 15-ąją, kai buvo įvesti ribojimai rusiškam plienui ir kitų juodųjų metalų produktams pagal sutartis, sudarytas iki birželio 17-osios. Liepos 10-ąją toks pat ES sankcijų pakete numatytas draudimas įsigalios cementui, alkoholiui ir kitiems produktams, rugpjūčio 10-ąją – angliai ir kitam kietajam iškastiniam kurui, o nuo gruodžio 5 dienos – ir rusiškai naftai (daugiau detalių ES Reglamente). Sankcionuotas prekes galima gabenti tik jūra ar oru.
Dabar yra nerimas dėl galimo Rusijos atsako, kuris gali skaudžiai paliesti ir jau nukentėjusius Lietuvos vežėjus.
Paklaustas apie galimą Rusijos atsaką ir Lietuvos vežėjų tranzito draudimą, „Linavos“ prezidentas Romas Austinskas mano, kad tai gali suveikti priešingai. „Mes, kaip vežėjai, tą esame jautę jau daug kartų, tai būtų rusų klasika, tai tikrai nenustebtume. Bet, matyt, jie taip sau visai užsidarys važiavimą, nes šiuo metu dar turi maisto tiekimą, mes vis dar vežame jiems. Tai jie ir tai uždarys, tai ir kainas pervežimo pasididins. Protingo sprendimo šioje vietoje nematau“, – sakė jis (čia – „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo komentaras).
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas nemato didelių ekonominių grėsmių Lietuvai, taip pat jos transporto sektoriui. Anot jo: „2013 m. visam NVS regionui teko 37 proc. Lietuvos transporto paslaugų eksporto, o 2021 m. teko 16,5 proc., kai ES – 73 proc. Rusijos dalis Lietuvos transporto paslaugų eksporto nukrito nuo 28 proc. 2013 m. iki 9 proc. 2021 m. Tai ir čia mūsų priklausomybė nuo NVS regiono, tranzito per Rusiją labai maža. Manau, kad šių metų pradžioje ta dalis dar labiau nukrito, nes mūsų įmonės vengia Rusijos kaip nepatikimo partnerio“.
Ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu: „Didžiausia grėsmė egzistuoja transporto sektoriui, nes dalis Lietuvos įmonių dar vykdo veiklą Rusijoje – taip pat ir teikdamos tranzito paslaugas iš/į trečiąsias šalis (pvz., Kazachstaną ir kitas Centrinės Azijos šalis)“.
Kaip pažymėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Rusija gali apriboti tranzito galimybes kroviniams iš/į Azijos šalis, pirmiausia buvusias sovietines respublikas – Kazachstaną, Uzbekistaną, Tadžikistaną, Kirgiztaną. Tas liečia tiek kelių transportą (neįleidimą vilkikų su lietuviškais numeriais), tiek geležinkelių transportą (lietuviškų vagonų neįleidimą). Priemonių pakenkti yra labai daug…“
Liepos 13 d. Europos Komisija (EK) pagaliau pateikė savo išaiškinimą dėl rusiškų prekių tranzito į Kaliningrado sritį. Jį galima rasti čia (informacija lietuviškai – čia, на русском – здесь).„Šiomis gairėmis patvirtinama, kad Rusijos įmonių vykdomas sankcionuojamų prekių tranzitas keliais pagal ES ribojamąsias priemones nėra leidžiamas. Tokio draudimo nėra geležinkelių transporte, nepažeidžiant ES valstybių narių pareigos atlikti veiksmingą kontrolę“, – rašoma EK pranešime spaudai.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas įvertino EK sprendimą taip: „Mes buvome likę nežinioje ir labai gerai, jog pavyko pasiekti šiokį tokį susitarimą, kadangi buvo įmanoma tolesnė įvykių eskalacija. Sankcionuotos prekės sudarė viso labo apie 10–15 proc. viso krovinių srauto į Kaliningrado sritį. Likusias prekes ir toliau vežėme mes bei kiti Rytų Europos vežėjai“.
Tuo pat metu „Linava“ pažymėjo, kad dėl naujausių ES sankcijų, įsigaliojusių liepos 10 d., draudžiančių vežti cementą, alkoholį ir kitas prekes į Kaliningrado sritį, nukentės maždaug 5-7 proc. visų Lietuvos vežėjų. Prognozuojama, kad šie ribojimai labiausiai palies mažas, smulkias ir vidutines vežėjų įmones, kurios dar nespėjo persiorientuoti iš Rytų rinkų į Vakarus, ir tas, kurios neturi finansinių išteklių tai padaryti. Iki šių metų pabaigos jų gretose gali bankrutuoti daugiau kaip 200 įmonių. Todėl „Linava“ vėl kreipėsi į Vyriausybę dėl finansinės paramos verslui, norinčiam perorientuoti veiklą į Vakarų rinkas.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigė, jog didžiųjų Lietuvos vežėjų draudimas gabenti sankcionuotas prekes tranzitu nepaveiks, nes jie ten nieko nevežė. „Galiu kalbėti tik už aljanso narius, tačiau neturiu žinių, jog kas nors iš mūsų narių, didžiausių Lietuvos transportininkų, dar vykdė kokią nors veiklą Kaliningrado srityje. Taip, kai kurios įmonės turi filialus pačioje Rusijoje, bet, mano žiniomis, bet kokie reisai į Kaliningradą buvo nutraukti prasidėjus karui Ukrainoje“, – P. Drižas.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.