Degalų prekeiviams – akibrokštai Rusijoje

 

Iš Kaliningrado srities pigesnį benziną ir dyzeliną vežantys lietuviai automobilių numerius tvirtina kniedėmis ir tvirtais varžtais. Taip bandoma apsiginti nuo lietuviškus numerius Rusijoje vagiančių, o po to jų savininkus reketuojančių asmenų.

 

Ten lietuvius skriaudžia ir nusikaltėlių gaujos, ir vietos milicija.

 

Tarp automobilių, prie Panemunės pasienio posto laukiančių ilgoje eilėje išvykti į Rusiją, retai pamatysi tokį, kurio valstybiniai numeriai pritvirtinti vien tik rėmelyje.

 

Daugumos mašinų numeriai prisegti kniedėmis ar priveržti varžtais nušlifuotomis galvutėmis.

 

Taip benzino ir dyzelino prekeiviai elgiasi baimindamiesi prarasti numerius Kaliningrado srityje. Juos plėšiančios gaujos vairuotojams siūlo pavogtus numerius išsipirkti.

 

 

Arčiausiai Panemunės esančiame Sovetske susibūrė bent trys 18–23 metų jaunuolių gaujos, kurios dažniausiai nuplėšia priekinius valstybinius numerius.

 

Lietuvių vairuotojų plėšikai tyko prie valiutos keityklos ir vadinamajame „otstoinike“.

 

Tai aikštelė Sovetske išvykstantiems automobiliams, nes vietos ilgai eilei prie posto nėra.

 

„Užtenka Sovetske prie valiutos keityklos sustoti išsikeisti pinigų. Jei numeris nepritvirtintas, tik kelioms akimirkoms nusisukęs nuo savo automobilio turėsi daug nemalonumų“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo eilėje išvykti laukiantis marijampolietis Arvydas.

 

Nuo šio vyro automobilio „Audi“ numerį taip pat buvo mėginta nulupti, bet jis suskubo ilgapirščius nuvyti.

 

 

Dažniausiai degalų prekeiviai iš Lietuvos numerius praranda sutemus. Bet vagysčių pasitaiko ir dieną. Sovetske gaujos pradėjo siausti prieš porą mėnesių.

 

Anot Arvydo, vagišiai dažniausiai plėšia priekinius numerius, kad automobiliu nebūtų įmanoma pervažiuoti sieną.

 

Muitininkai arba pasieniečiai tikrai pastebės mašiną be priekinio numerio ir nepraleis.

 

 

Tuo tarpu Modestui iš Pagėgių prarastą numerį teko išsipirkti.

 

„Užtrukau valiutos keitykloje vos porą minučių. Ateinu prie automobilio, o ten stovi keturi jauni rusai. Vienas rankose laiko mano mašinos numerį. Sako, radome, galbūt nori išsipirkti?“ – pasakojo degalų prekeivis.

 

Už numerį plėšikai reikalavo 150 litų, bet Modestui pavyko nusiderėti iki 100 litų. Sugrįžus namo pirmas jo darbas buvo pritvirtinti numerį kniedėmis.

 

Rusijoje kniedėmis, varžtais ar kitaip tvirtinti numerį draudžiama, tad lietuvių vairuotojų tyko ne tik plėšikai, bet ir vietos milicininkai. Andrių sustabdęs milicininkas reikalavo sumokėti tūkstantį rublių (apie 85 litus).

 

„Mėginau jam paaiškinti, kad numeris yra valstybinis ženklas, – kodėl jis turi būti lengvai nuimamas? Milicininkas pareiškė, kad jeigu nesumokėsiu baudos, turėsiu daugiau nemalonumų“, – prisiminė Andrius.

 

Panemunės poste eilėje laukiantys vairuotojai karčiai juokavo, kad sumokėti milicininkams už kniedėmis pritvirtintą numerį kainuoja mažiau nei jį išsipirkti iš ilgapirščių.

 

Tiesa, Andrių kitą kartą Sovetske milicija nubaudė už tai, kad vienos automobilio durelės buvo be rankenos.

 

 

Pagėgių policijos komisariate ikiteisminių tyrimų dėl prarastų valstybinių numerių skaičius neišaugo.

 

Tad pareigūnai spėja, jog dauguma vairuotojų numerius paprasčiausiai išsiperka.

 

Jau pasitaikė atvejų, kai palikę automobilius Rusijoje ir pėsčiomis atkeliavę į Pagėgius vairuotojai rašydavo pareigūnams dėl pavogtų numerių.

 

Pagėgių policijos viršininkas Sigitas Mikutavičius įtarė, kad Sovetske numerius plėšo ne tik vietos jaunimas, bet ir patys lietuviai.

 

Tai jie daro dėl išaugusios konkurencijos.

 

„Vairuotojai eilėse prie pasienio posto kartais laukia net daugiau negu tris paras. Pasitaiko, kad jose susikaupia iki 900 mašinų.

 

Jeigu Sovetske nuplėšiamas numeris, vadinasi, tas automobilis Rusijoje užtruks, nes vairuotojui teks tvarkyti dokumentus. O jeigu užtruks, negreitai pervažiuos sieną.

 

Tad kitam atsiranda galimybė užsidirbti – greičiau grįžti į Lietuvą, parduoti degalus ir vėl lėkti į Rusiją“, – aiškino S. Mikutavičius.

 

 

* Daugiausia prie Panemunės pasienio posto eilėje išvykti laukiančių automobilių – „Volkswagen Passat“. Jų bakuose telpa 98–105 litrai degalų.

 

* Pasitaiko „Volkswagen Passat B4“, žargonu vadinamų „delfinų“, kurių bakuose telpa net 210–220 litrų degalų.

 

* Tačiau tokie bakai – neoriginalūs, pjaustyti, suvirinti. Tokių automobilių savininkai juokauja, kad važinėja iki pirmos techninės apžiūros.

 

* Tarp degalų prekeivių taip pat populiarūs ir mikroautobusai „Ford Transit“, į kurių bakus galima supilti iki 250 litrų degalų.

 

Uždarbis priklauso nuo patirties

 

* „Lukoil“ degalinėje Sovetske litras A95 markės benzino vakar kainavo 25,97 rublio (2,23 lito). Litras tokių pat degalų arčiausiai pasienio esančioje „Lukoil“ degalinėje Tauragėje vakar buvo parduodamas už 4,54 lito.

 

* Litro dyzelino kaina Sovetske ir Tauragėje vakar buvo atitinkamai 25,17 rublio (2,16 lito) ir 4,33 lito. lito. Dyzelinas kainuoja keliasdešimčia centų pigiau.

 

* Iš Kaliningrado srities atvežtą benziną Tauragėje, Pagėgiuose, Šilutėje ir kituose pasienio miestuose prekeiviai parduoda po 3,5–3,7 lito. Dyzelinas kainuoja keliasdešimčia centų pigiau.

 

* Ne vienus metus šiuo verslu besiverčiantys prekeiviai per vieną kelionę sugeba uždirbti 200–300 litų, mat jie veža ne tik degalus, bet ir pigius rusiškus vaistus.

 

* Neįgudusieji, per sieną tik pradedantys gabenti degalus per mėnesį sugeba uždirbti tiktai po 800–1000 litų.

 

* Bet Kaliningrado srityje lietuviai sutinkami ne itin draugiškai. Tarkim, pasitaiko atvejų, kai degalinėse vairuotojams, atvykusiems automobiliais su lietuviškais valstybiniais numeriais, operatoriai pareiškia, kad benzino ir dyzelino atvykėliams nėra.