Degalinėse brangymetis tęsis

 

Tiesa, analitikai ir verslininkai viliasi, kad viršūnė jau pasiekta.

 

Rusiška nafta – į viršų

 

Savo prognozes gali pateikti kiekvienas, stebintis rusiškos naftos „Urals“ kainos pokyčius. Šią naftą perdirba ir „Orlen Lietuva“, todėl bet kokie kainų svyravimai lemia nuotaikas Mažeikiuose ir visoje šalyje.

 

Vakar kai kuriose Lietuvos degalinėse litras 95 markės benzino kainavo 4,82–4,87 lito. Tai beveik 40 centų daugiau nei sausio 1-ąją. Vien savaitės pokytis – 5–6 centai už litrą.

 

Nuo metų pradžios „Urals“ nafta pabrango 17 proc. Dar pernai šios naftos barelis kainavo mažiau nei 110 JAV dolerių už barelį. Vakar kaina jau siekė 121,56 JAV dolerio.

 

„Kad benzinas kainuotų 5 litus mūsų šalies degalinėse, „Urals“ nafta turėtų dar brangti 12–13 procentų“, – skaičiavo banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas.

 

Kitaip tariant, nafta tokiu pat greičiu turėtų brangti dar mėnesį. Tokiu atveju Lietuvos vairuotojai už litrą benzino 5 litus mokės jau balandį.

 

Bijo tiktai karo

 

Tuo tarpu degalų prekeiviai viliasi, kad bent artimiausią pusmetį benzino kaina nepasieks 5 litų ribos.

 

„Šiuo metu dolerio kursas daro netgi didesnę įtaką nei naftos kaina. Jei pigs doleris, nafta irgi pigs“, – įsitikinęs „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas.

 

Pasak jo, jei Artimuosiuose Rytuose nekils naujo karo, 5 litų už litrą riba Lietuvoje nebus pasiekta.

 

Investuotojų asociacijos valdybos narys Artūras Milevskis sako, kad didelė naftos kaina gali paskatinti ekonomikos augimo lėtėjimą, gal net recesiją.

 

„Naftos kaina tokiu greičiu amžinai nekils. Jai brangstant paklausa mažės, todėl kaina taip pat greitai smuks“, – mano A. Milevskis.

 

Žinios iš Rytų neguodžia

 

Tačiau, „Finastos“ analitiko manymu, naftos produktų kainos vis dar kyla daugiausia dėl su Iranu susijusių įvykių.

 

„Be to, didėjantys neramumai Sirijoje taip pat neleidžia būti ramiems. Kol Artimųjų Rytų regionas taip verda, apie mažesnes kainas kalbėti dar anksti“, – teigė T. Povilauskas.

 

Tarptautines rinkas jaudina ir JAV spaudimas Japonijai sumažinti Irano naftos importą daugiau negu 20 procentų, o Indijai – visiškai nutraukti.

 

Rusai gali džiaugtis

 

ES šalių lyderiai anksčiau nutarė įvesti visišką embargą Irano naftai nuo šių metų liepos 1 dienos.

 

Kylant įtampai Irane analitikai perspėjo, kad tai gali neigiamai atsiliepti „Urals“ kainai. Mat Europos valstybėms nustojus pirkti Irano naftą kyla rusiškos žaliavos paklausa.

 

„Kaip ir buvo tikėtasi, Europos naftos perdirbimo gamyklos turėtų ieškoti alternatyvių naftos šaltinių, o laisvos naftos pernelyg daug nėra. Tai kelia ir veikiausiai dar gali kelti naftos kainą pasaulyje“, – pažymėjo T. Povilauskas.