Dažniausiai pasitaikantys sunkiasvorio transporto techniniai trūkumai
Vilkikai ir sunkvežimiai – didelis, galingas, nemažai sveriantis transportas, todėl gera jų techninė būklė yra ne tik vairuotojo, jo vežamo krovinio, bet ir kitų eismo dalyvių saugumo garantas. Visgi, kaip ir kiekvienas eksploatuojamas mechanizmas, vilkikai ir sunkvežimiai dėvisi, išryškėja jų silpnosios vietos.
Pagrindinė vilkikų paskirtis – gabenti krovinius ten, kur pageidauja užsakovas. Ir tai ne visada būna lygūs ir prižiūrėti Vakarų Europos keliai. Su portalu rengiant straipsnį bendravę vežėjai teigė vežantys krovinius tiek į Skandinavijos, tiek į Rusijos ar net Kazachstano rinkas, tad sunkiai pakrautiems vilkikams reikia įveikti nemažus atstumus ne pačios geriausios kokybės kaimyninės šalies keliais. Pasitaiko atvejų, kai grįžę iš tokių kelionių vairuotojai iškart skuba ieškoti savo „darbo įrankiui“ atsarginių dalių. Pastarąsias, beje, rekomenduotina pirkti tik iš patikimų, patikrintų tiekėjų, nes pigiau įsigytos ar prastos kokybės detalės vėliau gali kainuoti labai brangiai.
Praktika rodo, kad didžiausios apkrovos važinėjant prastais keliais tenka vilkikų važiuoklei, todėl jos mazgai ir detalės dėvisi greičiausiai. Specialistai pataria neįgnoruoti važiuoklė atsiradusių problemų, nes jos gali sukelti grandininę reakciją ir vėliau be važiuoklės gali tekti skubiai remontuoti ir vairo sistemą, kas gerokai padidins remonto kaštus ir prailgins prastovų laiką.
Lengviausiai pažeidžiamomis vairo sistemos dalimis yra hidraulinis stiprintuvas ir krumpliastiebinė pavara. Kuo tokie gedimai pavojingi? Pagalvokite, kas nutiks, jeigu dideliu greičiu lekiantis ir krovinį vežantis vilkikas ar sunkvežimis staiga taps nevaldomi? Pasekmės, kaip rodo realūs įvykiai, gali būti labai liūdnos.
Dar viena dažna vilkikų, ypač važinėjančių Rusijos ir kitų buvusių TSRS valstybių keliais, gedimo priežastis yra abejotinos kokybės degalai, apie kuriuos sklando net legendos. Būtent jie gadina ne tik variklį, bet ir išmetimo sistemą. Pirma užsikemša, o vėliau ima byrėti katalizatorius. Tuomet keramikos šiukšlės keliauja į cilindrus ir ima draskyti jų sieneles. Toks gedimas – vienas rimtesnių, ir gali pareikalauti net variklio keitimo.
Pasitaiko atvejų, kai sugenda ir klaidingą informaciją ima teikti liambda zondas. Tuomet į degimo kameras pradeda plūsti netinkamo riebumo degus mišinys, cilidnruose nesudegę degalai baigia degti katalizatoriuje ir tai sukelia aukščiau minėtą problemą. Kalbėti apie konkrečias remontų ar detalių keitimo kainas neišeina, nes, pasak su portalu bendravusių meistrų, kiekvienas atvejis – unikalus, tačiau visi vieningai teigė, kad vilkikų remontas pigus nebūna, tad šias transporto priemones reiktų įprasti prižiūrėti.
Panašią nuomonę išsakė ir cargonews.lt kalbintas prekių ženklų Volvo/Renault rinkodaros vadovas Laurynas Bričkus. Jo teigimu, priklausomai nuo sunkvežimio/vilkiko paskirties ir eksploatacijos sąlygų, sunkiąją transporto priemonę įsigijusiems vežėjams siūlomas individualus techninės priežiūros planą. Remiantis gamintojo nustatytomis rekomendacijomis ir periodiškumu, atliekamas išsamus transporto priemonės techninės būklės įvertinimas, esant reikalui, keičiamos nusidėvėjusios dalys ir mazgai, atliekami reguliavimai, taip užtikrinant tiek aukštą sunkvežimio/vilkiko eksploatacinį parengties lygį, tiek jo atitikimą TA reikalavimams.
Bet kokiu atveju, komercinio transporto specialistai po ilgų ir sunkių reisų rekomenduoja atlikti išsamią krovininių automobilių patikrą, kad būtų rastos ir laiku pašalintos visos galimos ir dar įsisenėti nespėjusios problemos. Stebint įmonės „Transeksta“pateiktą statistinę informaciją, daugumas Lietuvos vežėjų šių rekomendacijų laikosi.
N3 kategorijos (bendroji masė didesnė nei 12 tonų) automobilių techninė patikra
„Transeksta“ atstovo Renaldo Gabarto teigimu, sunkiojo transporto techninės apžiūros rezultatai yra kiek geresnė negu lengvųjų automobilių. Turimais duomenimis, iš pirmo karto patikros filtrą vidutiniškai įveikia 61 proc. sunkvežimių ir vilkikų. Tarp lengvųjų šis rodiklis siekia 51 proc. Tikėtina, kad tam įtakos turi ir sunkiojo transporto specifika –vilkiko su puspriekabe dienos prastova vidutiniškai kainuoja apie 150 eurų, tad transporto įmonių savininkai kur kas kruopščiau prižiūri savo autoparką, o vizitams į techninės apžiūros centrus ruošiasi kur kas atsakingiau. Visgi tam tikrų trūkumų kartais fiksuojama. Dažniausiai pasitaikantys N3 kategorijos automobilių trūkumai:
- Sunkvežimių žibintų reguliavimų, skleidžiamo šviesos srauto neatitikimas nustatytiems reikalavimams. Maždaug 18 proc.į techninių apžiūrų centrus atvairuotų krovinių gabenimo mašinų sulaukė pastabų dėl nesureguliuotų priekinių žibintų. Įdomu, kad ši problema fiksuojam ir tikrinant sąlyginai naujus, viso labo 3-5 metus eksploatuojamus vilkikus.
- Antra dažniausia problema – darbinis stabdis. Netolygiai (vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos) stabdo ratai 13,0 proc. tikrintų mašinų.
- Skysčių nuotėkis/tarša –11,5 proc.
- Netinkamas/nepeteiktas gesintuvas – 8,5 proc.
- Per didelis dūmingumas – 8,1 proc.
- Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari – 7,8 proc.
- Per didelis pakabos lankstų, lankstinių jungčių elementų sudilimas (klibėjimas) –7,7 proc.
- Per didelis vairo traukių lankstų ar jungčių susidėvėjimas – 5,9 proc.
- Ratų atsparos (nėra, trūksta arba blogos būklės) – 4,3 proc.
- Nepateiktas draudimo liudijimas – 3,8 proc.
Žinodami, kur dažniausiai „suklumpama“ TA metu, vilkikų ir sunkvežimių savininkai dabar galės artėjančioms apžiūroms pasirengti dar geriau. Juolab, kad tokios „problemos“ kaip gesintuvo nebuvimas ar draudimo liudijimas, yra išsprendžiamos labai paprastai. Darytina prielaida, kad įvardinus problemą ji bus sprendžiama operatyviau ir iš pirmo karto TA praeinančių, taigi – ir saugių – sunkiasvorių automobilių skaičius tik didės.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.