D. Grybauskaitė: praktiškai galima kalbėti apie riziką, kad Europa patirs antrąją sunkmečio bangą
Europa turi apsispręsti, ar gilins integracijos kokybę, ar rizikuos euro zonos žlugimu, prieš prasidedant Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui Briuselyje pareiškė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos vadovė prognozuoja, kad senasis žemynas patirs antrąją krizę.
„Didžiausi iššūkiai yra tai, kad Europoje yra sudėtinga situacija, kuri iš tiesų nepagerėjo nuo 2007 metų, kai prasidėjo globali finansų krizė. Dabar susiduriame dar ir su didžiule valstybinės skolos krize įvairiose šalyse ir tai, kad rinkos sudėtingai skolina kai kurioms šalims. Taigi praktiškai galima kalbėti apie riziką, kad Europa susidurs su antra sunkmečio banga“, – Lietuvos žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Anot Lietuvos vadovės, tiek ketvirtadienio, tiek ir būsimoms EVT reiks spręsti konkrečius uždavinius. Tiesa, pasak Prezidentės, jie bus sprendžiami negreitai, nes sprendimų mechanizmai priimami sudėtingai. D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad rinkos norėtų, jog Vokietija prisiimtų įsipareigojimus už kitas valstybes, o kitos šalys galėtų lengvai skolintis pigiai ir be jokių įsipareigojimų.
„To tikrai nebus. Todėl pokalbiai bus sunkūs tiek su rinkomis, tiek tarpusavyje tarp valstybių ir priimti sprendimus reikės tiek vienadienės, tiek trumpalaikės perspektyvos. Ilgalaikėje perspektyvoje Europa stovi tokiame taške, kurį pavadinčiau netgi identiteto krize. Europa turi apsispręsti, ar ji toliau integruosis, ar gilins integracijos kokybę – tiek ekonominę, tiek finansinę, tiek politinę – ar vis tiktai rizikuosime euro zonos žlugimu, o galbūt ir tolesnėmis komplikacijomis pačiai Europos Sąjungai“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasiteiravus, kokia jėga antroji krizės banga smogs Lietuvai ir ar tai reiškia, kad teks veržtis diržus, D. Grybauskaitė teigė tikinti, kad šį kartą Lietuva yra saugesnė, ir pabrėžė 3 proc. valstybės biudžeto deficitą, fiskalinę drausmę, kurios turėtų laikytis ir būsimos į valdžią ateinančios politinės jėgos.
Kalbėdama apie euroobligacijas, D. Grybauskaitė palaikė Vokietijos poziciją. Naujasis Prancūzijos prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande) ne kartą tikino, kad euroobligacijos galėtų būti naudojamos finansuoti ekonominį augimą. Vis dėlto Vokietija laikosi pozicijos, kad įvedus euroobligacijas sumažėtų spaudimas smarkiai prasiskolinusioms valstybėms stiprinti savo finansus.
„Kol kas tai yra tik idėjos, jos neturi turinio, detalių taip pat nėra. Viskas priklausys nuo to, kas bus įdėta ir į bankinę sąjungą, ar tai tik bus bendresnė priežiūra, ar ne, todėl sakyti „už“ ar „prieš“ yra ankstyva“, – ES bankų sąjungos idėją komentavo Prezidentė.
Kalbėdama apie Augimo paktą, D. Grybauskaitė sakė, kad jame numatytos priemonės, kurias turės įgyvendinti ir Lietuva, tai priedas prie fiskalinės drausmės. Priemonės svarbios skatinant ekonomikos augimą bei kuriant naujas darbo vietas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.