CMR draudimo spąstai – į ką atkreipti dėmesį vežėjui
CMR draudimas yra neatsiejama vežėjų verslo dalis. Tačiau ne viskas su juo yra paprasta. Būna taip, kad vežėjas pasirašo atitinkamą draudimo sutartį, tinkamai neįsigilinęs į jos turinį, o kai kažkas atsitinka – lieka nemaloniai nustebintas, nes, pavyzdžiui, paaiškėja, kad jo įvykis yra nedraudiminis (toli gražu ne viskas, už ką vežėjas atsako pagal CMR konvenciją, būna apdrausta CMR draudimu) arba kad draudikas šiuo atveju gali sumažinti išmokos dydį. Apie tai, į ką turėtų atkreipti dėmesį vežėjas, sudarydamas CMR draudimo sutartį, mes pasikalbėjome su teisininku Mindaugu Šimkūnu.
Pradėkime nuo klausimo, ką apima ir ko neapima CMR draudimas?
Iš karto reikia pasakyti, kad skirtingos draudimo bendrovės savaip traktuoja tokias sąvokas kaip draudimo objektas, draudimo rizika ir (ne)draudiminis įvykis. Kad būtų paprasčiau, vežėjui tiesiog reikia žinoti (suprasti), kas pagal jo su tam tikru draudiku sudarytą CMR draudimo sutartį draudžiama ir kas nedraudžiama (už ką jis gaus draudiminę išmoką ir už ką negaus). Ribojimų šiuo atveju būna tikrai nemažai ir įvairių.
– Daugelis draudimo bendrovių nedraudžia vežėjų atsakomybės už pavėluotą krovinio pristatymą – draudžiamas tik jo praradimas ar sugadinimas. Tuo pat metu pažymėtina, kad jos prie nedraudiminių įvykių priskiria žalą kroviniui, patirtą dėl tyčinių vežėjo veiksmų arba jo didelio nerūpestingumo (tokiais atvejais pats vežėjas turi atlyginti siuntėjui nuostolius neribotai). Didelis nerūpestingumas tai paprastai transporto priemonės su kroviniu palikimas nesaugiu atstumu nesaugioje aikštelėje. Tačiau koks atstumas yra saugus, kokia aikštelė yra saugi? Atsakymas dažnai yra pačiose draudimo taisyklėse (tik skaitomos jos neretai jau po įvykio). Tos taisyklės skiria saugomas aikšteles ir saugias aikšteles, o NVS šalyse poilsis yra saugus, kai transporto priemonė paliekama prie stacionaraus policijos posto. Dar draudikai savo taisyklėse diferencijuoja ne tik aikšteles, bet ir krovinius: pavyzdžiui, gabenant nedidelės vagystės rizikos krovinius, sustoti poilsiui reikėtų saugioje arba saugomoje aikštelėje, o pervežant didelės vagystės rizikos krovinius – tik saugomoje stovėjimo aikštelėje.
– Beveik visada draudimas galioja tik tada, kai krovinys gabenamas draudimo sutartyje, polise ar prieduose nurodytomis transporto priemonėmis – vadinasi, jeigu pasitelki subrangovą, draudimo jau neturi. Vėlgi, nedraudžiama ekspeditoriaus atsakomybė ir sandėlio atsakomybė, kadangi krovinių gabenimas tai atskira veiklos rūšis.
– Papildomos vežėjo išlaidos, susijusios su krovinio grąžinimu, perkrovimu ir perpakavimu arba su dokumentų praradimu, irgi lieka už draudimo apsaugos ribų, nes tai ne žala bendrai ir ne žala kroviniui, o finansiniai nuostoliai. Ką jau kalbėti apie krovinių bei transporto priemonių sulaikymą, areštą ar konfiskavimą ir nuosavos ar nuomojamos transporto priemonės sugadinimą. Kitaip tariant, CMR draudimu nedraudžiama žala vežėjo nuosavam ar kitu pagrindu valdomam turtui, kadangi turto ir veiklos atsakomybės draudimas yra skirtingi dalykai.
– Paprastai nedraudžiamos (arba draudžiamos papildomai) rizikos, kai gabenami tabako gaminiai, alkoholiniai gėrimai, kompiuteriai ir jų komponentai, garso ir vaizdo technika, mobilieji telefonai, navigaciniai įrengimai. Šiame kontekste vežėjas visada turėtų išsiaiškinti, kokį krovinį jis gabens (nes, pavyzdžiui, gabendamas konsoliduotus krovinius, vežėjas dažnai nežino jų sudėties), ir kaip šitą atvejį reglamentuoja ar reglamentuos jo CMR draudimo sutartis.
– Prie nedraudiminių įvykių taip pat priskiriamos žalos, padarytos neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių ir kitokių medžiagų vairuotojų, jiems vairuojant transporto priemonę ar atliekant kitus su pervežimu susijusius veiksmus. Tuo pat metu teismų praktika linksta prie to, kad vairuotojui negalima perkelti visos atsakomybės, kokią prisiima vežėjas prieš siuntėją. Manau, šitoje situacijoje galėtų padėti darbuotojų civilinės atsakomybės draudimas, kaip tai numatyta darbo kodekse (nors ši draudimo rūšis dar nėra populiari).
Yra ir įdomesnių draudimo taisyklių sąlygų. Pavyzdžiui, nekompensuojamas krovinio atidavimas neteisėtam gavėjui (išskyrus atvejus, kai vežėjas buvo suklaidintas nusikalstama trečiųjų asmenų veika – bet tai turi būti užfiksuota teisėsaugos institucijų). Arba nedraudžiama krovinio sugadinimo rizika, susijusi su terminio režimo nesilaikymu dėl įrangos gedimo, išjungimo ar klaidingo jos parametrų nustatymo – draudikas tokių klaidų nedovanoja.
Kada draudimo išmoka gali būti sumažinta?
Pirmiausia nustatoma, ar įvykis yra draudiminis. Jeigu taip, žiūrima, ar draudikas turi galimybę sumažinti išmoką ar iš viso jos nemokėti. Aplinkybės, kurios leidžia draudikui taip pasielgti, daugiausia priklauso nuo vežėjo elgesio. Pavyzdžiui, jis:
– neinformavo draudiko apie draudimo rizikos padidėjimą (draudimo sutartyje gali būti nuostata, kad jos vykdymo metu šalys turi keistis informacija apie faktus, kurie gali turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui – ji padidėja, pavyzdžiui, jeigu vežėjas ima gabenti daugiau krovinių ar pavojingus krovinius, ar įsigyja papildomas transporto priemones);
– ne laiku pranešė apie įvykį;
– teikė neteisingą informaciją apie įvykį;
– nesiėmė jam prieinamų priemonių žalai sumažinti ar jos didėjimui sustabdyti;
– be draudiko sutikimo atlygino žalą nukentėjusiam asmeniui, prisiėmė kažkokius įsipareigojimus arba atsisakė savo reikalavimo teisės atsakingų už žalą asmenų atžvilgiu (šiame kontekste pabrėžtina, kad vežimo sutartyse reikėtų vengti visokiausių įsipareigojimų, susijusių su baudomis, delspinigiais ir panašiais mokėjimais už netinkamą sutarties vykdymą, kadangi jų draudimas dažniausiai nekompensuoja – jeigu pats įsipareigojai, pats ir mokėk);
– nesilaikė draudiko nurodymų.
Bendrai reikia turėti omenyje, kad draudimo išmoka gali būti mažinama dėl bet kokių draudimo taisyklėse išvardintų draudėjo (vežėjo) įsipareigojimų nevykdymo. O tokių vežėjo pareigų draudimo taisyklėse būna krūva keliuose puslapiuose. Ypač daug pareigų draudėjui kyla, įvykus įvykiui. Kita vertus, draudikas paprastai turi įrodyti, kokią įtaką vežėjo pareigų nevykdymas turėjo įvykio fakto ir/ar žalos dydžio nustatymui. Be to, draudikas turėtų pagrįsti, kodėl mokėtina išmoka mažinama tam tikra apimtimi.
Ką reikėtų žinoti apie CMR draudimo sutarties nutraukimo sąlygas?
Kadangi draudimo sutartis yra paslaugų sutartis, jos nutraukimo sąlygos draudėjui nėra nepalankios. Vežėjas sutartį gali nutraukti bet kada be priežasties ir dar atgauti dalį įmokos (jeigu vežėjas nutraukia sutartį beveik iš karto po sudarymo, draudikas gali išskaičiuoti iš įmokos tik išlaidas, kurias jis patyrė, sudarant sutartį; jeigu vežėjas nutraukia sutartį po tam tikro laiko, tada jis galės tikėtis mažesnės savo įmokos dalies grąžinimo). Kai kuriose draudimo taisyklėse, kai sutartį be priežasties nutraukia draudėjas, draudikas yra numatęs sau teisę (ne pareigą) grąžinti jam nepanaudotą įmokos dalį. Tai teisiškai ginčytinas momentas.
Draudimo bendrovė gali nutraukti draudimo sutartį su vežėju tik dėl vežėjo kaltės (pavyzdžiui, jeigu jis laiku nemoka draudimo įmokų ar laiku nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą). Jeigu draudikas nutraukia sutartį, nepradėjęs teikti paslaugų, gali būti grąžinta visa draudimo įmoka; jeigu jis nutraukia sutartį, tam tikrą laikotarpį teikęs paslaugas – grąžinama nepanaudota įmokos dalis.
Galbūt, yra kažkokia reikšminga teisminė praktika, susijusi su CMR draudimu?
Draudimo sutarties sąlygos, ribojančios draudiminės apsaugos apimtį, teismų vertinamos kaip esminės, ir todėl jos draudimo taisyklėse turi būti išdėstytos kiek įmanoma konkrečiai ir aiškiai. Kilus ginčui tarp vežėjo ir draudiko dėl jų, neapibrėžtos ar netiksliai apibrėžtos draudimo sąlygos paprastai (bet ne visada) yra aiškinamos vežėjo naudai.
Štai vienoje LAT byloje nurodyta, kad draudimo taisyklių nuostata „nepalikti transporto priemonės su kroviniu be priežiūros“ yra pernelyg abstrakti. Kitoje LAT byloje buvo vertinamos draudimo taisyklės, kuriose kaip nedraudiminis buvo nurodytas įvykis, kuris įvyksta dėl tiesiogiai su vairavimu nesusijusių draudėjo ar transporto priemonės vairuotojo veiksmų. Taigi, kilo klausimas, kokie tie su vairavimu tiesiogiai nesusiję veiksmai? O situacija buvo tokia: vilkiko vairuotojas, vairuodamas, pasilenkė pakelti butelį nuo kabinos grindų, po ko išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su lengvuoju automobiliu. LAT sprendė, kad „vairuotojo veiksmai, siekiant paimti nuo vilkiko kabinos grindų butelį, sietini su bendruoju vairuotojo elgesiu vairavimo metu, kuriais siekiama užtikrinti saugų tolesnį transporto priemonės vairavimą“. Dar vienoje teismo byloje kilo ginčas dėl automobilių parkavimo aikštelės, kurioje įvyko krovinio vagystė, saugumo. Kadangi vežėjui nebuvo išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos reikia pasirinkti aikštelę, ir prie draudimo taisyklių nebuvo pridėtas draudiko reikalavimus atitinkančių aikštelių sąrašas, draudimo taisyklių formuluotės buvo išaiškintos vežėjo naudai.
Bendrai, LAT nuomone, jeigu draudikas nustato tokias sutarties sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, kad jo įsipareigojimai visiškai išnyksta arba tampa tokie minimalūs, jog iš esmės išnyksta, tokios sąlygos arba toks jų aiškinimas neatitinka pačios draudimo esmės ir tikslo.
Apibendrinant, kokie būtų pagrindiniai patarimai vežėjams CMR draudimo atveju?
Vežėjams neverta sriūbauti dėl griežtų draudimo taisyklių sąlygų. Draudimo bendrovės turi teisę nustatyti atvejus, kada draudimo išmoka yra mokama ir kada ne. Savo ruožtu draudėjai gali rinktis vietinius ar užsienio draudikus ir derėtis dėl individualių draudimo sąlygų. Kaip ten bebūtų, vežėjai turi atsikratyti lūkesčių, kad išmoka bus mokama visais atvejais, jei tik yra galiojantis polisas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.