„Breksitas“ – kas buvo, kas yra, kas bus?
„Breksitas“ tapo rimtu išbandymu transporto sektoriui. Dabar jau galima daryti tam tikras išvadas dėl to, kas vyksta ir kas gali būti toliau. Katastrofa nenutiko, tačiau padėtis dar nėra normali. O ateityje nauji sunkumai. Todėl „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kokia situacija su pervežimais maršrutu ES-Didžioji Britanija (DB), ar Lietuvos vežėjams pavyko prisitaikyti prie naujų realijų ir kam jiems ruoštis.
Teisines ir praktines naujos prekybos ir pervežimų į DB iš ES ir atgal tvarkos detales galima sužinoti „Cargonews“ tinklapyje čia ir čia.
Pereinamojo laikotarpio sunkumai
Daug kas laukė, jog pirmosiomis dienomis po „Breksito“ ES ir DB pasienyje (uostuose) susidarys ilgos sunkvežimių eilės ir bus chaosas. Tačiau tai neįvyko, kadangi verslas iš anksto pasirūpino atsargomis. „Nuotykai“ prasidėjo, kai jos pasibaigė.
Kadangi DB atidėjo ES eksporto kontrolę, o Europos Sąjunga ėmėsi jos iš karto, britų eksportas į Europą tapo probleminiu dėl dokumentų forminimo (ypač susijusių su prekių kilme), jau nekalbant apie muitinės sistemų darbą ir reikalavimą iš DB vykstantiems vairuotojams daryti COVID testą. Kaip parodė neseniai paskelbta statistika, sausį DB eksportas į ES sumažėjo 40,7%, iš ES į DB – 28,8% (tuo pat metu Lietuvos paslaugų eksportas į DB jau 2020 m. sumažėjo 27%).
Transporto sektoriuje šią situaciją patvirtino per uostus važiuojančių vilkikų skaičiaus sumažėjimas (jau nekalbant apie tai, kad daug sunkvežimių važiavo iš DB tušti dėl krovinių trūkumo). Įprastu reikalu tapo vežėjų ir ekspeditorių iš įvairių Europos šalių atsisakymas dirbti su Britanija, išaugo jūrinių (konteinerių ir puspriekabių) pervežimų skaičius (kad sunkvežimiui nereikėtų važiuoti per sieną). Negalėjo padėti net muitinės tarpininkai, kurie nepriprato dirbti su eksportu į ES (tapo paprasčiau eksportuoti DB prekes ne į ES, o į trečiąsias šalis).
Apie problemas sausio viduryje prabilo ir Lietuvos vežėjai (detaliau apie jas – čia, čia ir čia). TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas tada pabrėžė, jog svarbu suprasti, ko reikalauja DB ir Europos uostai (kaip forminti dokumentus), ir pridėjo, kad krovinių srautai atsistatys, kadangi apie 80% prekių patenka į Jungtinę Karalystę ES vežėjų pagalba.
Ir iš tiesų, vasario pradžioje pervežimų intensyvumas pradėjo didėti ir artėti prie rodiklių, kurie buvo iki krizės, ir kaip pasakyta britų Kelių transporto asociacijos (RHA) pranešime: „Rezultatai rodo, kad septintą 2021 m. savaitę autopervežimų tarp DB ir ES apimtys vis dar buvo žymiai mažesnės negu vidutiniškai 2020 m. Tačiau jie taip pat rodo, kad apimtys ženkliai išaugo, lyginant su tomis, kurias parodė tyrimas, atliktas trečią sausio savaitę“.
Vis tiktai, kaip vasario pradžioje pažymėjo įmonė „Balti Logistika“: „Akivaizdu, kad britų pasienio punktai nebuvo pasiruošę „Brexit“ – trūksta postų, vežėjams talkinančių muitinės tarpininkų, o paruošti deklaravimo dokumentai turi klaidų. Vežėjai skundžiasi dėl papildomo laukimo laiko [plius 3-4 valandos pasienyje] ir padidėjusios biurokratijos. Eilės ilgos nepaisant to, kad metiniai krovinių srautai Jungtinės Karalystės kryptimi yra sumažėję apie 20-30 procentų. „Brexit“ sukėlė visą eilę problemų logistikos grandinėje, kuri dabar bando prisitaikyti realiu laiku. Pasitaikė atvejų, kai prekių siuntėjams tenka atgal į sandėlius grąžinti krovinius, nes jie nebuvo paruošti pagal naujus reikalavimus, kad būtų sklandžiai įvežami į JK. Prireiks laiko, kol nusistovės naujos tvarkos ir muitinėse atsiras pakankamai „rankų“ sklandžiam prekių judėjimui užtikrinti“.
Kas dabar
Vienas britų vežėjas pateikė pavyzdį, kuris parodo, kas vyksta dėl „Breksito“. Jis turėjo nuvežti bulves iš DB į Italiją, pakrovime vairuotojas negavo krovinio sanitarinio sertifikato, Kalė (Prancūzija) uoste sunkvežimis buvo praleistas be šio dokumento, ir jis tęsė savo kelionę, bet vėliau klaida išaiškėjo, ir automobiliui teko važiuoti 2000 kilometrų atgal į Kalė. Kartu britas pažymėjo, kad jam labai sunku konkuruoti su Rytų Europos vežėjais. Ir tai liečia beveik visą DB autotransportą – ypač dėl vairuotojų atlyginimų. Kaip papasakojo kitas DB transporto sektoriaus atstovas, viena stambi Baltijos įmonė pradėjo samdyti vairuotojus mėnesiui už fiksuotą mažą atlyginimą (ir tegul sau stovi pasienyje), kas padeda jai išlikti konkurencingai.
Šiame kontekste manytina, kad Lietuvos vežėjai sugebėjo prisitaikyti prie naujų realijų. TTLA generalinio sekretoriaus P. Drižo teigimu, dėl „Breksito“ krovinių srautas maršrutu ES-DB sumažėjo, tačiau ypatingų nusiskundimų dėl naujos pervežimų į/iš DB tvarkos TTLA negavo – jei viską kruopščiai išanalizuoti, jie vyksta pakankamai sklandžiai. Galbūt, didelėms įmonėms, kurios sudaro Aljanso pagrindą, tiesiog paprasčiau prisitaikyti prie bet kokių naujų reikalavimų, ką patvirtina „Vlantanos“ pavyzdys.
Ten mums pasakė, kad pastaruoju metu krovinių į DB paklausa auga, ir stebimas pervežimų šia kryptimi kainų didėjimas (jeigu remtis „Balti Logistika“ duomenimis, vasario pradžioje nedidelio krovinio transportavimo kaina galėjo būti apie 20-30%, o didesnių krovinių – apie 5-10% didesnė, o sausį jos augimas siekė 7 kartus, ir kol kas sunku pasakyti, kokiame lygyje kainos stabilizuosis – viskas priklausys nuo situacijos raidos). Kaip pažymėjo generalinis „Vlantanos“ direktorius Tomas Stonys: „Svarbiausia, tiek gabenant krovinius į Didžiąją Britaniją, tiek grįžtant – tvarkingi dokumentai, todėl, ypač keliaujant iš Didžiosios Britanijos, rekomenduojame naudotis muitinės tarpininkų paslaugomis“. Leidimų į Kentą gavimo procesas, anot jo, lengvas ir greitas, vairuotojų testavimo procesas irgi (o neseniai Prancūzija iš viso panaikino reikalavimą vykstantiems iš DB vairuotojams turėti neigiamą koronaviruso testą). „Apskritai, iš Europos vykstant į Didžiąją Britaniją, problemų nėra, grįžtant iš Anglijos užlaikyti eilėje gali specializuotas krovinys, kurio dokumentų sutvarkymas gali užtrukti ir parą, taip pat iki paros gali užtrukti ir patekimo į keltą procesas“, – reziumavo T. Stonys.
„Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas, vertindamas šiandieninę „Breksito“ situaciją, nebuvo toks pozityvus. „Kol kas dar kyla daug klausimų, kaip spręsti problemas, siekiant užtikrinti sklandų krovinių gabenimą. Vežėjams kasdien kyla įvairiausių klausimų. Kol kas Jungtinės Karalystės atsakingi pareigūnai negali pateikti vieningų dokumentų, kuriuos svarbu užpildyti mūsų vežėjams. Visgi tikimės, kad situacija pasikeis, nes šiuo metu kuriasi įmonės, kurios padės tarpininkauti su muitinėmis, tvarkingai paruošti reikiamus dokumentus. Bendrai paėmus, mūsų vežėjų kelionė pirmyn ir atgal yra pailgėjusi nuo paros iki dviejų. Koronaviruso testo atsakymo reikia laukti beveik pusę paros. Taip pat šioje šalyje trūksta vidinių muitinių“, – pažymėjo Z. Buivydas.
Kadangi jis ir kiti minėjo muitinės tarpininkus, mes nusprendėme pasikalbėti apie „Breksitą“ ir su kompanijos „Bunasta“ vadovu Jurgiu Adomavičiumi.
Muitinės brokerio komentaras
Kaip pažymėjo J. Adomavičius: „Daug mūsų klientų buvo padarę pauzę pervežimuose į DB dėl „Breksito“, bet jau vis daugiau domėjimosi procedūromis ir užsakymų. Faktas, kad iš pradžių kroviniai dažniau buvo gabenami į Angliją dėl iki šiol ten galiojančių supaprastintų procedūrų, o atgal į ES vežėjai grįždavo tušti. Tačiau šiuo metu jau kas dieną forminame kiek daugiau nei du šimtus automobilių iš Anglijos į Europą. Tik pastaruoju atveju neretai gauname labai nekokybiškus pirminius dokumentus iš siuntėjų. Sąskaitos-faktūros yra neinformatyvios, ir muitinės tarpininkai dėl to pridaro daug klaidų, kurios visiems pervežimo grandinės dalyviams kainuoja laiko ir pinigų. Buvo ne vienas atvejis, kai klientai už Anglijos siuntėją ruošė visus dokumentus. Dabar jau anglai daugiau žino ir supranta, bet nekompetentingi muitinės pareigūnai Anglijoje, kuriems trūksta patirties, vis dar dažnai pridaro klaidų“.
Jeigu kalbėti apie rekomendacijas dirbantiems su DB vežėjams (ypač su eksportu iš jos), „Bunastos“ vadovas pirmiausiai patarė jiems labai atidžiai tikrinti, ar yra visi reikalingi pervežimui dokumentai, ar jie formaliai tvarkingi, ar juose nurodyta visa reikiama informacija ir ar ji yra tiksli. „Tada reikia žinoti, kur bus atliekamos muitinės procedūros, eksportas, tranzitas ir vėliausiai importas. Mes visas paslaugas galime atlikti vieno langelio principu. Kitu atveju yra smarkiai gaištamas laikas“, – pabrėžė J. Adomavičius.
„Kas bus su antra banga, sunku prognozuoti. Aktyviai jai ruošiamės – stipriname muitinės ekspertų gretas Anglijoje. Labai trūksta specialistų, kurių mes taip pat ieškome. Jų algos išaugo 30%, bet žmonės vistiek nelabai noriai eina dirbti, nes nėra nusistovėjusių taisyklių. Viskas vyksta lėčiau nei norėtųsi, tačiau situacija po truputį gerėja“, – reziumavo „Bunastos“ direktorius.
Patikrinimai palauks
Šiandien niekas nesiginčija su tuo, kad europinių krovinių įvežimas į DB vykdomas beveik be problemų. Todėl visi su nerimu laukė balandžio ir liepos, kai ES eksporto į DB, kuri labai priklauso nuo prekių iš ES, kontrolė turėjo būti sugriežtinta. Tačiau neseniai Londonas nusprendė atidėti patikrinimus iki 2022 m. Šis žingsnis neabejotinai padės pagerinti ir stabilizuoti prekybą ir atitinkamai pervežimus maršrutu ES-DB (nors tuo pat metu nuo balandžio 6 d. pastarojoje įvedami privalomi koronaviruso testai vairuotojams, įvažiuojantiems į šalį daugiau nei 48 valandoms), tačiau reikia suprasti, kad kontrolė atidėta ne visam laikui. Viena vertus, visi turės daugiau laiko pasiruošti naujoms realijoms. Kita vertus, visi ilgą laiką ruošėsi „Breksitui“, tačiau „žiema vis tiek atėjo netikėtai“.
Dabar irgi buvo keli mėnesiai pasiruošimui, bet, kaip pažymėjo britų ministras: „Mes išgirdome verslą, kuris labai prašė daugiau laiko pasiruošimui“. Ir kaip pažymėjo vienas britų ekspeditorius, pereinamojo laikotarpio pratęsimas pusmečiui gali neišgelbėti situacijos, kadangi to laiko per mažai (reikia mažiausiai dviejų metų) kokybiško muitinės procedūrų specialisto parengimui. Taip pat jis pasakė, kad britų muitininkai vis dar negali suvaldyti eksporto, jau nekalbant apie būsimus sunkumus, susijusius su importu, ir manytina, kad jų parengimas reikalauja dar daugiau laiko.
Todėl susidaro įspūdis, kad 2022 m. gali būti kaip žinomame išsireiškime „niekada taip nebuvo ir štai vėl». Vis tik, kol kas su DB dirbantys Lietuvos vežėjai gali tikėtis krovinių srauto augimo geromis kainomis, ir kaip pažymi ekspertai, 2022 m. pradžioje viskas bet kuriuo atveju turi būti ne taip blogai, kaip 2021 m. pradžioje.
***
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad krizinis momentas pervežimuose maršrutu ES-DB apimčių ir administracinių problemų prasme liko praeityje – sunkumai, žinoma, lieka, tačiau prisitaiko ir krovinių siuntėjai, ir vežėjai (ypač sunkumų užgrūdinti lietuviai), ir muitinės tarpininkai, ką patvirtina ir statistika. Kitaip tariant, misija įmanoma (jei ne savo jėgomis, tai su muitinės tarpininkų pagalba), ir iki metų pabaigos padėtis turėtų tik gerėti – taip pat su kroviniais iš DB. Kas bus 2022 m. pradžioje, kol kas pasakyti sunku, tačiau turėtų būti lengviau nei 2021 m. pradžioje.
Papildomai norime informuoti, kad kovo 24 d. Lietuvos Transporto inovacijų asociacija (TIA) organizavo konferenciją „Trečias mėnuo po „Breksito“ transporto pasaulyje“. Jos medžiagą (specialistų nuomones) galima gauti TIA.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.