„Breksitas“– kam ruoštis Lietuvos vežėjams?
„Breksito“ procesas tęsiasi, ir kol kas niekas negali pasakyti, kaip jis pasibaigs. Tai labai neramina verslą ir ypač vežėjus (taip pat iš Lietuvos). Todėl „Linava“ kartu su VšĮ „Versli Lietuva“ nusprendė surengti jiems seminarą „BREXIT: kaip Lietuvos transporto įmonėms būti žingsniu priekyje?“, kuriame dalyvavo asociacijos sekretorius transporto politikai Tomas Garuolis ir Lietuvos muitinės atstovas. „Cargonews“ redakcija norėtų supažindinti savo skaitytojus su pagrindiniais renginio akcentais ir „Breksito“ problema kaip tokia.
Bendrai paėmus, kaip pažymėjo T. Garuolis, Jungtinė Karalystė (JK) nėra pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė, tačiau apie 200 jos transporto įmonių „Breksitas“ gali tapti problema – visų pirma dėl to, kad muitinės procedūros taps sudėtingesnės, o įvairių šalių muitinės (Britanijos, Prancūzijos, Lietuvos ir t.t.) nebus tinkamai pasirengusios naujoms realijoms.
Ką sako ekspertai
Kaip pažymėjo vykdomasis Lietuvos Pramonininkų konfederacijos direktorius Ričardas Sartatavičius: „Lietuvos įmonės turi būti pasiruošusios ne tik būsimiems muitams, bet ir muitinės procedūroms bei su tuo susijusiems nepatogumams, kurie laukia eksportuojant, importuojant ir gabenant prekes per ES ir Jungtinės Karalystės sieną“. Kaip patikslino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas: „Manome, kad pagrindinė problema bus ta, kad kovo 29 dieną prasidės eilės Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos pasienyje. Tai yra problemos transporto sektoriui. Muitinės pačios pripažįsta, kad jos nėra pasiruošusios tokiam deklaracijų antplūdžiui. Tai lemia, kad pirmą mėnesį bus daug chaoso, būtent, kaip tas prekes įvežti ir išvežti“.
„Linavos“ prezidentas Erlandas Mikėnas pritaria: „Visi pripažįstam, kad transportas nukentės labiausiai. Vien tai, kad laukia prastovos pasieniuose, papildomi muitinės įforminimai, transportui visada smogia labiausiai“. Kaip su didesne darbo apkrova susitvarkys Lietuvos muitinė, irgi neaišku: viena vertus, žiniasklaidoje teigiama, kad Lietuva – viena geriausiai pasirengusių „Breksitui“ šalių; kita vertus, muitinės atstovas seminare prisipažino, kad ji su tuo susijusiems klausimas spręsti nepasamdė nei vieno papildomo darbuotojo ir kad tai jai bus sunkus iššūkis.
Ir tai jau nekalbant apie įvairias elementarias problemas. Pavyzdžiui – kaip paaiškėjo, Didžiojoje Britanijoje labai trūksta padėklų, kurie atitinka europinius standartus. Atitinkamai, kada ji pasitrauks iš ES, jos eksportas į kontinentinės Europos šalis dėl šios priežasties komplikuosis. O vairuotojai bus aprūpinti biotualetais, vandeniu, maistu ir taip toliau ilgalaikių sunkvežimių eilių, atsiradusių dėl sudėtingesnės muitinės kontrolės, vietose, ir kaip apskritai tokiu atveju bus sprendžiama jų poilsio problema?
Pagaliau, kaip pasakė Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos prezidentas Arūnas Bertašius: „Yra viena didelė bėda – nežinome, kam ruoštis. Visi variantai sudėlioti, ir nežinom kuris tikrasis. Iš esmės, žinant kaip, bet kam gali prisitaikyti vienokia ar kitokia forma. O dabar laukiam, kas bus padaryta“. Neseniai britų parlamentas dar kartą nubalsavo prieš premjerės Terezos Mei suderėtą susitarimą su Briuseliu, kuris reglamentuotų šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos. Tuo pat metu jis pasisakė prieš „kietąjį“ išstojimą ir liepė vyriausybei prašyti ES nukelti „Breksito“, kuris turi įvykti kovo 29 d., datą. T. Mei paprašė, kad jis įvyktų birželio 30 d. Kaip į tai sureaguos Briuselis, neaišku.
Trumpai sakant, klausimas vėl pakibo ore neapibrėžtam laikui. Tačiau tendencija rodo, kad ruoštis – taip pat vežėjams – reikia blogiausiam scenarijui. Šiame kontekste svarbūs yra du momentai. Pirmas – kur gauti informaciją apie tai, kas vyksta ir gali įvykti. Antras – į ką pirmiausiai atkreipti dėmesį.
Informacijos šaltiniai
Pradžiai siūlome susipažinti su dokumentu, kurį „Breksito“ kontekste konkrečiai autotransporto sektoriui parengė ES valdžios institucijos (jo tekstą anglų ir lietuvių kalbomis galima rasti čia).
Taip pat verta susipažinti su jų parengtu „Muitinės procedūrų vadovu įmonėms“ (jo tekstą anglų ir lietuvių kalbomis galima rasti čia). Lietuvos muitinės patarimai – čia.
VšĮ „Versli Lietuva“ kaip seminaro organizatorė irgi surinko vežėjams tam tikrą aktualią medžiagą apie „Breksitą“ (anglų ir lietuvių kalbomis), kurią galima rasti čia.
Jeigu kalbėti apie britų pusę, tai reikiamą informaciją šiuo atveju galima pabandyti gauti nacionalinėje vežėjų asociacijoje. Čia (anglų kalba) pateikta oficiali informacija apie licencijas ir leidimus, kurie reikalingi transporto veiklos vykdymui JK ir kurių išdavimo tvarka po „Breksito“ gali pasikeisti. O čia Jūs rasite informaciją apie tai, kokie muitinės mechanizmai „Breksito“ be sutarties atveju gali padėti palengvinti importą iš ES į JK.
Pagrindiniai akcentai
Pažymėtina, kad seminaro pranešėjai (pirmiausiai autoritetingas muitinės konsultantas Uwe Liebschneris ir Lietuvos muitinės atstovas Vitalis Vareikis) papasakojo apie daugybę specifinių su muitine susijusių detalių, kurios yra svarbios JK ir ES transportininkams „Breksito“ kontekste. Čia prasminga užfiksuoti pagrindinius.
Pirma, džiugina tai, kad britai ir Briuselis lygtais jau sutarė, kad, kokios bebūtų „skyrybos“, bent jau iki 2020 m. jų vežėjams bus nereikalingi leidimai krovinių pervežimui.Kas bus po to, vienas Dievas žino: kaip pasakė T. Garuolis – arba bus pasirašytas kažkoks visaapimantis susitarimas tarp ES ir JK, arba kiekviena Europos šalis turės susitarti su Londonu dvišaliu pagrindu.
Antra, nedžiugina tai, kad po „kietojo“ JK išstojimo iš ES (kovo 29 d. ar vėliau) jų prekybą pradės reguliuoti PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) taisyklės. Gerai, kad šios taisyklės yra gana liberalios ir kad, kaip rašo žiniasklaida, britai (kadangi stipriai priklauso nuo importo) ketina panaikinti 87 proc. muitų. Tačiau 87 proc. tai ne 100 proc. (importo muitai bus taikomi, pavyzdžiui, tam tikriems žemės ūkio produktams).
Konkrečią informaciją apie muitus galima rasti Europos Komisijos ir Lietuvos muitinės tinklapiuose. Tuo pat metu reikia pabrėžti, kad nepriklausomai nuo išstojimo iš ES būdo JK liks europinės Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros (jos tekstą anglų ir lietuvių kalbomis galima rasti čia), kuri palengvina muitinės procedūras, dalyve (detalesnė informacija anglų kalba apie jos privalumus čia). Tačiau eksporto ir importo deklaracijų (atskira kiekvienai prekei krovinyje) pildymo išvengti nepavyks, ir dar reikės patikslinti krovinio pervežimo į/per Šiaurės Airiją bei Airiją tvarką.
Kaip šiame kontekste pažymėjo Lietuvos muitinės atstovas Šarūnas Avižienis: „Patarimas atidžiai planuoti logistikos operacijas, vengiant prekių gabenimo prieš pat Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos datą [taip pat todėl, kad naujos taisyklės įsigalios iš karto po „Breksito“ nepriklausomai nuo pakrovimo laiko, ir ypač tai aktualu tiems, kas neturi bendradarbiavimo su JK transporto srityje patirties]. Gali būti įvairių netikėtumų, prieš pat faktinę išstojimo datą. Gali būti eilės, kiti dalykai. Jeigu įmanoma tų netikėtumų išvengti, rekomenduočiau tai ir padaryti“.
Pavyzdžiui, rimti nemalonumai, U. Liebschnerio teigimu, gali laukti vežėjų uostuose (tyrimai parodė, kad, jeigu muitinė JK pasienyje tikrins transporto priemonę 2 minutėmis ilgiau, prie Doverio uosto nusidrieks kilometrinės eilės). Šiame kontekste čia Jūs galite rasti informaciją apie vadinamąją „Brock“ operaciją, kuri turėtų palengvinti eismą Eurotuneliu krizinės situacijos atveju.
Jeigu neturite galimybės laikinai nutraukti ar apriboti verslo kontaktus su partneriais JK, verta kreiptis į muitinės tarpininką, kuriam bus lengviau susitvarkyti su naujais muitinės formalumais po „Breksito“. Taip pat šiame kontekste Lietuvos muitinė patarė labai atidžiai pažvelgti į prekės kilmės nustatymo klausimą, jeigu jos gamybos metu buvo naudojami britų komponentai. Tokiu atveju geriau turėti su savimi visus su tuo susijusius dokumentus, kad juos galima būtų pateikti tikrinančioms institucijoms, kurioms kažkas nepatiks.
Trečia, egzistuoja vadinamasis EORI kodas, kuris reikalingas prekybai su JK. Po „Breksito“ jis nebegalios, jeigu buvo išduotas JK, ir britų kompanijos, kurios užsiima tarptautine prekyba, turėtų gauti naują, ką verta ir galima padaryti jau dabar (atitinkama procedūra JK muitinėje yra gana paprasta). Čia reikėtų pažymėti, kad daug JK verslininkų, aukščiau minėto V. Vareikio teigimu, dažnai sunkiai įsivaizduoja gyvenimą po „Breksito“. Todėl, kaip teisingai pastebėjo A. Bertašius, Lietuvos verslui, siekiant išvengti nereikalingųproblemų, derėtų reguliariai su jais kontaktuoti (kitaip tariant, tikrinti, ar jie iš savo pusės padarė viską, kad šių problemų nebūtų).
Ketvirta, seminare buvo iškeltas kabotažo Jungtinėje Karalystėje klausimas. Kaip paaiškino T. Garuolis, jo taisyklės bus sugriežtintos. Jei „Breksitas“ įvyks kovo 29 d., pirmuosius keturis mėnesius bus galima atlikti 2, o ne tris kabotažines operacijas. Po tų keturių mėnesių dar tris mėnesius – vieną kabotažinę operaciją, o toliau iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m.) būtų galimi tik tarptautiniai pervežimai tarp ES ir JK.
Galiausiai, iki 2020 m. Jungtinėje Karalystėje turėtų galioti Lietuvos vairuotojo pažymėjimas, o vėliau gali prireikti tarptautinių teisių.
***
Apibendrinant, belieka pasakyti, kad net tuo metu, kai Jūs skaitote šį straipsnį, derybose dėl „Breksito“, galbūt, kažkas keičiasi. Kitaip tariant, galutinis šio proceso rezultatas nežinomas, tačiau tokiais atvejais geriau ruoštis blogiausiam scenarijui: stengtis atsižvelgti į visus teisinius ir praktinius problemos niuansus, stebėti situaciją ir kontroliuoti britų partnerių pasirengimą naujoms realijoms – tai yra, negyventi šia diena, kad ateityje būtų išvengta įvairių nemalonių staigmenų.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.