Blogiausias scenarijus dėl sankcijų Rusijai: kiek prarastų Lietuva
Europos Sąjunga ruošia naujas sankcijas Rusijai, tačiau ir pastaroji valstybė yra paskelbusi, jog gins savo ekonomiką – vargu ar pavyks išvengti atsakomųjų veiksmų. Lietuvos ekonomistai skaičiuoja, kas laukia Lietuvos blogiausiu atveju.
Po Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo savaitgalį pradėtos ruošti naujos sankcijos Rusijai: jau savaitgalį ne vienas valstybių lyderis labai kritiškai pasisakė apie Rusijos karių invaziją į Ukrainą.
Savaitė prasidėjo ekonominiais vertinimais, kokios galimos sankcijos Rusijai: pirmiausia įvardintas poveikis finansų sistemai, kuri jau yra nukentėjusi nuo ES ir JAV sprendimų, pavyzdžiui, ribojančių galimybę skolintis Rusijos bankams ir kitoms finansinėms institucijoms.
DELFI skelbė, kad du iš dešimties didžiausių Rusijos bankų, besispecializuojančių kreditų fiziniams asmenims sektoriuje, remiantis pirmojo pusmečio duomenis, patyrė nuostolių: „Home Credit Bank“ nuostolis siekia 4,2 mlrd. rublių (0,3 mlrd. Lt), o „Tinkoff kreditnyje sistemy“ (TKS) pelnas, lyginant su praeitų metų pirmuoju pusmečiu, smuko 21 proc., skaičiavo newsru.com.
Be to, įvertinta, kad Rusijai skausmingiausia priemone būtų atsiejimas nuo SWIFT sistemos, tai reikštų, kad būtų įšaldyti visi mokėjimai valiuta tarp Rusijos bankų ir užsienyje. Sankcijų vardyta ir daugiau.
Lietuvos gamintojai ir vežėjai dėl atsakomųjų Rusijos veiksmų po sankcijų jau yra nukentėję: skaudžiausiai teko vežėjams, kurie ne tik gabendavo lietuviškas prekes, bet ir kur kas didesnę reeksporto dalį. DELFI primena, kad DNB bankas skaičiavo, jog Lietuvos paslaugų ir reeksporto srityje dominuoja Rusija, užimdama atitinkamai 25,4 proc. (3,992 mlrd. Lt) ir 42,7 proc. (14,362 mlrd. Lt) šių rinkų. Lietuviškų prekių Rusijoje yra realizuojama 7,1 proc. (už 2,412 mlrd. Lt).
„Matyt, į bet kokias Europos panaudotas priemones iškart būtų atsakas iš Rusijos, veikiausiai į sankcijų sąrašą bus įtrauktos ir kitos pramoninės prekės, ne tik maisto produktai bei tekstilė, bet ir transporto priemonės, įrengimai, baldai. Maisto produktai sudaro apie pusę lietuviškų prekių eksporto, tad visas kitas prekes įtraukus į sankcijų sąrašą, poveikis daugiausiai gali padvigubėti“, – prognozuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jis vardija, jog skaičiuota, kad uždraudus maisto produktų poveikį, Lietuva gali netekti iki 0,3 proc. BVP, dėl nuketėjusio transporto sektoriaus – dar 0,5 proc.
„Dabar galimas poveikis yra 0,8 proc. BVP, jeigu sankcijų poveikis dvigubėja, Lietuvos BVP netektis pačiu blogiausiu atveju gali sudaryti apie 2 proc. Skirtumas yra ir tas, kad maisto prekių atveju, kai kurių įmonių eksportas į Rusiją sudaro žymią sumą, kituose sektoriuose, ar tai būtų tekstilė, ar baldai, būtų sunku rasti įmonių, kur Rusija būtų pagrindine rinka“, – mano ekspertas.
Paaiškindamas poveikį šalies ekonomikai, G. Nausėda iliustruoja: kraštutiniu atveju, jei Lietuvos ekonomikai prognozuojamas 3 proc. augimas, dėl sankcijų jis galėtų sulėtėti iki 1 proc.
Netiesiogiai dėl sankcijų gali nukentėti ir kiti šalies sektoriai: blogėjant Rusijos ekonomikos situacijai, tai atsilieptų ir paslaugų sektoriui, pavyzdžiui, turizmui.
Gali kirsti ir skaudžiau
Uždrausti importuoti prekes yra ne vienintelis atsakomasis Rusijos smūgis Lietuvai. G. Nausėda pastebi, kad Rusiją atribojus nuo SWIFT ir sutrikdžius atsiskaitymus, gali kilti nevaldomas ekonominis karas.
„Rimtos ir patikimos alternatyvos SWIFT praktiškai nėra, o finansiniai svertai Rusijai yra patys skausmingiausi: jei realios ekonomikos sektoriuje jie dar gali rasti alternatyvų, svertai unifikuotoje pasaulinėje finansų sistemoje yra skaudūs ir trikdantys visą ekonominį mechanizmą. Tai yra stipraus poveikio, kraštutinė priemonė, kuri praktiškai lemia atvirą ekonominį karą be taisyklių tarp Pasaulio bendrijos ir Rusijos. Kaip galimybę, be abejo, tai galima vertinti“, – dėstė G. Nausėda.
Ekonomistai pripažįsta, kad nors Rusijos centrinis bankas turi rezervų kurį laiką stabilizuoti bankų sistemą, ilgainiui smuktų kreditavimas, investicijos ir vartojimas.
„Kone vienintelis rimtesnis ekonominis koziris yra energijos ištekliai, kuriuos Rusija eksportuoja į ES. Bent iš dalies apribodama jų tiekimą Rusija pakenktų pati sau – prarastų pagrindinį biudžeto pajamų šaltinį, tačiau ji jau pademonstravo, kad ekonominiai skaičiavimai ir argumentai nėra jos stiprioji pusė, – atkreipia dėmesį „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis. – Rusija jau parodė, kad į Vakarų valstybių sankcijas reaguos ne pasyviai, tačiau ne visai aišku kokių dar priemonių ji gali imtis, bandydama pakenkti Vakarų valstybėms.“
DELFI skelbė, kas būtų, jei Rusija „užsuktų“ dujas Lietuvai. Tuomet energetikai tvirtino, kad sustojus dujų tiekimui šaltuoju metu, didžiausia problema įvardijamas Vilniaus ir Kauno šildymas, kurie vis dar didžiąją dalį šilumos gamina iš rusiškų dujų.
Laiko dar yra
Bankų ekonomistai pastebi, kad Lietuvos verslas dar turi laiko pasiruošti.
“Dabar verslas gyvena tokiomis nuotaikomis, kad net nelaukdamas sankcijų žiūri, ką gali daryti, kad taptų mažiau priklausomas nuo Rusijos. Naivu tikėtis, kad niekas nevyksta ir verslo tai nepaveiks“, – kalbėjo G. Nausėda.
Anot jo, Lietuvos verslas pakaitalų Rusijos rinkai jau ėmė ieškoti gerokai anksčiau: jei ne prieš keletą metų prasidėjus draudimams, tai veikiausia pernai, kai jie imti skelbti intensyviau.
„Pakeisti rinką galima gana greitai, bet problema, kad kenčia finansiniai rezultatai. Kai kuriuose sektoriuose neįmanoma rinką pakeisti be nuostolio. Ir dabar Lietuvos gamintojai gali savo gaminius siūlyti Europai, bet tai Europoje brangesni degalai, kelių mokesčiai, didėja konkurencija, nes į šią rinką atsigręžia latviai, estai, lenkai ir kiti. Pelno marža mažėja ir, nors organizacinis darbas yra pakeliamas, kas iš to, jei nėra pelno? Kyla klausimas, ar verta persiorientuoti“, – sakė jis.
Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad yra ir kita galimybė – nebūtinai blogiausias scenarijus išsipildys.
„Teoriškai galimas dar didesnis Rusijos finansų sistemos izoliavimas, apribojant visų finansinių institucijų galimybes dalyvauti tarptautiniuose atsiskaitymuose ir skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Praktiškai tokios sankcijos kol kas mažai tikėtinos, nes ES valstybės neturi vieningos pozicijos ir dėl skirtingo priklausomybės nuo Rusijos lygio, galima sakyti, yra susiskaldžiusios“, – konstatuoja N. Mačiulis.
DELFI skelbė, kad ES sprendimas dėl naujų sankcijų Rusijai bus priimtas penktadienį. Sankcijų paketas turėtų apimti keturis sektorius: gynybą, dvejopos paskirties prekes ir finansus.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.