Be konfliktų neapsieinama ir vietinių pervežimų rinkoje

camion

Tarptautinį krovinių gabenimą reglamentuoja CMR konvencija – tą žino ir vadovaujasi kiekvienas transporto verslo atstovas. Tuo tarpu vietinių pervežimų rinkos dalyviai dažniau varto LR Kelių transporto kodeksą. Nepaisant to, konfliktinių situacijų išvengti nepavyksta. Šio straipsnio temą padiktavo reali situacija, nutikusi tarp užsakovo ir vežėjo, kuriai išaiškinti pasitelkėme teisininkus.

Pataria skaityti sutartį

Visai neseniai tarp dviejų Lietuvoje veikiančių įmonių susiklostė tokia situacija: užsakovas užsakė pervežti krovinį iš Vilniaus į Klaipėdą. Vežėjas atvyko pakrovimui, likus porai valandų iki sandėlio darbo pabaigos, tačiau per tą laiką niekas krovinio jam taip ir nepakrovė. Todėl vos tik darbo dienai pasibaigus užsivėrė sandėlio durys, vežėjas išvyko, nes kitos dienos rytui jau turėjo kitą užsakymą. Susidarė konfliktinė situacija: vežėjas mano, kad jis teisus (užsakovas nepakrovė krovinio), o užsakovas mano, kad teisus jis (vežėjas neatliko pervežimo).

Šio konflikto esmė kiek nustebino advokatų kontoros A. Vingrienė, R. Aleksynaitė ir partneriai advokatę Redą Aleksynaitę, mat laiko normatyvus, per kiek turi būti pakrautas ar iškrautas krovinys nustato tik vežėjų ir užsakovų sudaromos sutartys. “Dažniausiai čia vežėjai padaro esminę klaidą, pasirašydami sutartį vietiniam pervežimui ir dar dažnai daliniam kroviniui, su sąlyga, kad pakrovimas gali trukti 24 valandas. Esant tokiai sutarčiai ir vežėjui išvykus iš pakrovimo vietos anksčiau, greičiausiai vežėjas būtų laikomas pažeidusiu sutartį. Todėl šiuo atveju esminis dalykas tariantis dėl vežimo – įsigilinti, kiek laiko skiriama pakrovimui ir reikalauti, kad jis būtų nustatytas taip, kaip priimtina vežėjui”, – sako advokatė.

Šiuos dalykus reglamentuoja LR Civilinis kodeksas (6.815 str.) – krovinius pakrauna siuntėjas sutartyje nustatyta tvarka, per vežimo sutarties ar įstatymų nustatytą terminą ir Kelių transporto kodeksas (33 str.) – krovinio pakrovimo terminai nustatomi šalių susitarimu. Taigi, kaip teigia R. Aleksynaitė, atmestinai sudaręs sutartį vežėjas šiuo aspektu gali nukentėti, nes teismas pasakys, kad sutartis turi būti vykdoma. “Jei joje numatyta, kad krovinys pakraunamas per 24 valandas nuo atvykimo, vadinasi vežėjas turėtų krovinio sulaukti. Toks terminas dažniausiai nėra priimtinas gabenant vietinius ir dalinius krovinius, todėl vežėjams noriu patarti skaityti sutartis, ir tiek”.

Ginčai sprendžiami pagal nacionalinės teisės aktus

O gal visgi įmanomos situacijos, kada vežėjas, nerizikuodamas sulaukti baudų, gali išvažiuoti iš krovinio pakrovimo/iškrovimo vietos, jei užsakovas dėl kažkokių priežasčių delsia tą krovinį pakrauti/iškrauti? R. Aleksynaitė nepasakė nieko naujo – vėlgi, tai sutarties turinio klausimas. “Būna, kad sutartyje numatoma, jog nesulaukęs krovinio (o užsakovas – transporto priemonės ilgiau kaip sutartą laikotarpį (2 valandas ar 24, 2-3 paras ir pan., priklausomai nuo maršruto ir krovinio pobūdžio), vežėjas gali išvykti, o užsakovas – atsisakyti vežėjo paslaugų. Tačiau jei tokio susitarimo nėra – belieka spręsti, ar ilgokai nepateikęs krovinio užsakovas ar vėluojantis į pakrovimą vežėjas padarė esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 str.) ir tuo pagrindu sutartį nutraukti. Be kita ko, rekomenduotina nustatyti papildomą terminą pakrovimui ar atvykimui į pakrovimo vietą, ir dėl sutarties nutraukimo spręsti tik po jo pasibaigimo”, – pataria advokatė.

Kada pažeidimas esminis, anot jos, nustato Civilinis kodeksas( 6.217 str. 2 d.).  Pavyzdžiui, ar griežtas terminų laikymasis turėjo esminės reikšmės, ar vėlavimas leidžia manyti, kad sutartis nebus įvykdyta ir ateityje, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties ir pan. Ar yra sąlygos situaciją laikyti esminiu sutarties pažeidimu, galima spręsti tik įvertinus konkrečias aplinkybes ir sutartį.

Standartinės sutartyse dažniausiai nurodomas 24 valandų trukmės krovinio pakrovimo terminas, todėl išsiaiškinti, kas kaltas aprašytoje situacijoje gali tik sutartis – vežėjas išsisukti nuo atsakomybės galėtų tik tuo atveju, jei joje buvo nurodytas dviejų valandų terminas. Tuo tarpu užsakovas atsakomybės gali reikalauti, jei nevykdomas susitarimas ne tik dėl laiko, bet ir kiti dažniausiai sutartyje nurodyti reikalavimai – atvykti į pakrovimą su tinkama transporto priemone, turėti sutartas tvirtinimo priemones, saugiai gabenti krovinį, perduoti tinkamam gavėjui ir pan.

R. Aleksynaitės teigimu, visiškai nesvarbu, ar pervežimas vykdomas tik Lietuvoje, ar į artimiausią užsienio šalį, kuomet vežėjo atstovas (vairuotojas) neužtrunka ilgiau, nei 8 darbo valandas – visais atvejais pakrovimo ir iškrovimo trukmę nustato tik abiejų šalių pasirašyta sutartis, o ginčai sprendžiami pagal nacionalinės teisės aktus.

Komentarai

Romeikiene Ramune 2017-12-30 19:51

Negaliu atsistebėti, iš kur ištraukėte tokį teiginį: "Standartinėse sutartyse dažniausiai nurodomas 24 valandų trukmės krovinio pakrovimo terminas"(?!) Kas ir kur nustatė kažkokią "standartinę sutartį"??? Nei jokiuose įstatymuose, nei UNIDROIT sąlygose, apskritai niekur neegzistuoja tokio dalyko. Jeigu kažkas įpaišė sutartyje tokią sąlygą, o nemąstantys subjektai kopijuoja sutartis vienas nuo kito, tai anaiptol nereiškia, kad tai standartinė sutarties sąlyga. Vilkiko DARBO DIENOS kaina yra 650-750 eurų (priklausomai nuo sezono), toje sumoje vien tik vairuotojo atlyginimas su dienpinigiais sudaro apie 120 eurų (o kartais ir daugiau), tad koks sveiko proto vežėjas gali savanoriškai įsipareigoti stovėti už dyką po 24 valandas kiekvienoje pakrovimo vietoje??? Elementaru, kad transportas privalo būti užsakomas tada, kai siuntėjas turi paruošęs krovinį - o ne pradėti galvoti apie krovinio paruošimą tada, kai transportas jau yra atvykęs sutartu laiku į pakrovimo vietą. Išsikvieskite taksi ir pasiūlykite taksistui pastovėti ir palaukti prie durų už dyką parą laiko, kol teiksitės išsikuisti, tai išgirsite visą tiesą. Tikriausiai transporto įmonės išlaikymas kainuoja daugiau, negu taksi automobilio išlaikymas. Deja, kiekvienoje srityje absurdas egzistuos tol, kol bus toleruojamas.

Vitalijus Chnykinas 2017-12-29 15:19

Tai jeigu sutartije nenurodyta bauda ,suma ,sutartes nevikdimo atveju tai vežejas neko ir ne mokes.Nes užsakovai pastoviai gudrauja šio atveju. Mes papolem i tokios situacijos dažnai, dėl tuo rašom pasikrovimui skiriama 4 valandos, kitaip stovesi nemokamai 24 valandos.


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 100
0