Be konfliktų neapsieinama ir vietinių pervežimų rinkoje
Tarptautinį krovinių gabenimą reglamentuoja CMR konvencija – tą žino ir vadovaujasi kiekvienas transporto verslo atstovas. Tuo tarpu vietinių pervežimų rinkos dalyviai dažniau varto LR Kelių transporto kodeksą. Nepaisant to, konfliktinių situacijų išvengti nepavyksta. Šio straipsnio temą padiktavo reali situacija, nutikusi tarp užsakovo ir vežėjo, kuriai išaiškinti pasitelkėme teisininkus.
Pataria skaityti sutartį
Visai neseniai tarp dviejų Lietuvoje veikiančių įmonių susiklostė tokia situacija: užsakovas užsakė pervežti krovinį iš Vilniaus į Klaipėdą. Vežėjas atvyko pakrovimui, likus porai valandų iki sandėlio darbo pabaigos, tačiau per tą laiką niekas krovinio jam taip ir nepakrovė. Todėl vos tik darbo dienai pasibaigus užsivėrė sandėlio durys, vežėjas išvyko, nes kitos dienos rytui jau turėjo kitą užsakymą. Susidarė konfliktinė situacija: vežėjas mano, kad jis teisus (užsakovas nepakrovė krovinio), o užsakovas mano, kad teisus jis (vežėjas neatliko pervežimo).
Šio konflikto esmė kiek nustebino advokatų kontoros A. Vingrienė, R. Aleksynaitė ir partneriai advokatę Redą Aleksynaitę, mat laiko normatyvus, per kiek turi būti pakrautas ar iškrautas krovinys nustato tik vežėjų ir užsakovų sudaromos sutartys. “Dažniausiai čia vežėjai padaro esminę klaidą, pasirašydami sutartį vietiniam pervežimui ir dar dažnai daliniam kroviniui, su sąlyga, kad pakrovimas gali trukti 24 valandas. Esant tokiai sutarčiai ir vežėjui išvykus iš pakrovimo vietos anksčiau, greičiausiai vežėjas būtų laikomas pažeidusiu sutartį. Todėl šiuo atveju esminis dalykas tariantis dėl vežimo – įsigilinti, kiek laiko skiriama pakrovimui ir reikalauti, kad jis būtų nustatytas taip, kaip priimtina vežėjui”, – sako advokatė.
Šiuos dalykus reglamentuoja LR Civilinis kodeksas (6.815 str.) – krovinius pakrauna siuntėjas sutartyje nustatyta tvarka, per vežimo sutarties ar įstatymų nustatytą terminą ir Kelių transporto kodeksas (33 str.) – krovinio pakrovimo terminai nustatomi šalių susitarimu. Taigi, kaip teigia R. Aleksynaitė, atmestinai sudaręs sutartį vežėjas šiuo aspektu gali nukentėti, nes teismas pasakys, kad sutartis turi būti vykdoma. “Jei joje numatyta, kad krovinys pakraunamas per 24 valandas nuo atvykimo, vadinasi vežėjas turėtų krovinio sulaukti. Toks terminas dažniausiai nėra priimtinas gabenant vietinius ir dalinius krovinius, todėl vežėjams noriu patarti skaityti sutartis, ir tiek”.
Ginčai sprendžiami pagal nacionalinės teisės aktus
O gal visgi įmanomos situacijos, kada vežėjas, nerizikuodamas sulaukti baudų, gali išvažiuoti iš krovinio pakrovimo/iškrovimo vietos, jei užsakovas dėl kažkokių priežasčių delsia tą krovinį pakrauti/iškrauti? R. Aleksynaitė nepasakė nieko naujo – vėlgi, tai sutarties turinio klausimas. “Būna, kad sutartyje numatoma, jog nesulaukęs krovinio (o užsakovas – transporto priemonės ilgiau kaip sutartą laikotarpį (2 valandas ar 24, 2-3 paras ir pan., priklausomai nuo maršruto ir krovinio pobūdžio), vežėjas gali išvykti, o užsakovas – atsisakyti vežėjo paslaugų. Tačiau jei tokio susitarimo nėra – belieka spręsti, ar ilgokai nepateikęs krovinio užsakovas ar vėluojantis į pakrovimą vežėjas padarė esminį sutarties pažeidimą (CK 6.217 str.) ir tuo pagrindu sutartį nutraukti. Be kita ko, rekomenduotina nustatyti papildomą terminą pakrovimui ar atvykimui į pakrovimo vietą, ir dėl sutarties nutraukimo spręsti tik po jo pasibaigimo”, – pataria advokatė.
Kada pažeidimas esminis, anot jos, nustato Civilinis kodeksas( 6.217 str. 2 d.). Pavyzdžiui, ar griežtas terminų laikymasis turėjo esminės reikšmės, ar vėlavimas leidžia manyti, kad sutartis nebus įvykdyta ir ateityje, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties ir pan. Ar yra sąlygos situaciją laikyti esminiu sutarties pažeidimu, galima spręsti tik įvertinus konkrečias aplinkybes ir sutartį.
Standartinės sutartyse dažniausiai nurodomas 24 valandų trukmės krovinio pakrovimo terminas, todėl išsiaiškinti, kas kaltas aprašytoje situacijoje gali tik sutartis – vežėjas išsisukti nuo atsakomybės galėtų tik tuo atveju, jei joje buvo nurodytas dviejų valandų terminas. Tuo tarpu užsakovas atsakomybės gali reikalauti, jei nevykdomas susitarimas ne tik dėl laiko, bet ir kiti dažniausiai sutartyje nurodyti reikalavimai – atvykti į pakrovimą su tinkama transporto priemone, turėti sutartas tvirtinimo priemones, saugiai gabenti krovinį, perduoti tinkamam gavėjui ir pan.
R. Aleksynaitės teigimu, visiškai nesvarbu, ar pervežimas vykdomas tik Lietuvoje, ar į artimiausią užsienio šalį, kuomet vežėjo atstovas (vairuotojas) neužtrunka ilgiau, nei 8 darbo valandas – visais atvejais pakrovimo ir iškrovimo trukmę nustato tik abiejų šalių pasirašyta sutartis, o ginčai sprendžiami pagal nacionalinės teisės aktus.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.