Baltijos šalyse transporto verslas patiria nuosmukį, kiek giedriau – tik Lietuvoje

Gelezinkelis (3)

Naujausiame kasketvirtiniame „Coface“ tyrime būtent transporto sektoriuje užfiksuota daugiausiai rizikos įverčių pagerinimų, nors pasaulio makroekonominės perspektyvos išlieka neaiškios. „Coface“ ekspertai pastebi, kad didesnio optimizmo suteikia augančios oro transporto prognozės ir naujų orlaivių užsakymų skaičiai. Geresni įverčiai transporto verslui skirti Vakarų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Japonijoje, o Vidurio ir Rytų Europoje (VRE), įskaitant Baltijos šalis, transporto sektoriui toliau skiriamas aukščiausias rizikos įvertis. Estijos ir Latvijos transporto sektorius šiemet patiria daugiau iššūkių, o Lietuvoje nuo II ketvirčio situacija pradėjo gerėti – sumažėjo bankrotų ir auga verslo įmonių prognozės.

„Coface“ ekspertų vertinimu, geresni transporto sektoriaus įverčiai daugiausia susiję su Kinijos ekonomikos bei pasaulinio turizmo atsigavimu, taip pat – su sprendimais viešojoje politikoje, pvz., prioritetiniu dėmesiu geležinkelių eismui Vokietijoje. Tačiau bendra transporto sektoriaus rizika išlieka labai aukšta dėl didelių energijos sąnaudų ir vis dar priešpandeminio lygio nepasiekusios paklausos.

„Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas pastebi, kad iš kitų Baltijos šalių Lietuvos transporto sektorių išskiria optimistiškesnės įmonių prognozės 2023 metams: „Nors Lietuvos transporto sektoriaus situacija šių metų pirmąjį ketvirtį buvo pablogėjusi, tačiau nuo antrojo ketvirčio pastebime pozityvių tendencijų – stabilizavosi krovinių gabenimas jūrų ir vandens keliais, beveik į priešpandeminį lygį grįžo krovinių pervežimas sausumos keliais. Nuo š. m. vasario Lietuvoje transporto įmonių prognozės tapo stabilesnės, kai prieš tai keletą mėnesių jos tik blogėjo.“

„Creditinfo“: Lietuvos transporto įmonių optimizmas – gera žinia beveik 200 tūkst. šio sektoriaus darbuotojų

2022 m. duomenimis, Lietuvoje transporto ir saugojimo sektorius sugeneravo 11,2 proc. šalies BVP – tai yra 2,6 karto daugiau nei vidutiniškai kitose ES šalyse. Iš viso Lietuvoje šiuo metu veikia 8568 transporto ir logistikos įmonės, kuriose dirba 171,3 tūkst. darbuotojų, t. y. ketvirtadaliu daugiau nei 2019 m.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka atkreipia dėmesį, kad didžiąją dalį (72 proc.) transporto sektoriaus įmonių Lietuvoje sudaro krovinių gabenimo sausumos keliais atstovai. Š. m. liepos mėn. duomenimis, iš 8568 Lietuvoje registruotų transporto įmonių net 6195 nurodo, kad jų pagrindinė veikla – krovinių gabenimas sausumos keliais. Transportas sudaro virš 55 proc. visų Lietuvos eksportuojamų paslaugų. Oro skrydžių ir transportavimo vandens keliais bendrovių skaičius atitinkamai siekia 21 ir 37; 2233 sektoriaus įmonės teikia saugojimo ir su transporto paslaugomis susijusią veiklą, 82 įmonės teikia pašto ir kurjerių paslaugas.

„Pandemijos metu dėl keliavimo ribojimų, pasikeitusios prekių paklausos, o vėliau – prasidėjusio kuro kainų augimo buvo padidėjęs ir Lietuvos transporto bendrovių rizikingumas, – pasakoja J. Rojaka. – 2022 m. buvo smarkiai išaugęs transporto sektoriaus bendrovių bankrotų skaičius, kuris šiemet pradėjo stabilizuotis. Š. m. pirmąjį pusmetį transporto sektoriaus bankrotai sudarė tik 6 proc. visų įmonių bankrotų, tuo tarpu prekybos įmonių bankrotai sudarė 24 proc., statybų sektoriaus – 20 proc. Iš viso nuo metų pradžios bankrutavo 35 transporto paslaugas teikiančios bendrovės, kai pernai tokiu pačiu laikotarpiu bankroto procedūra buvo pradėta 50 sektoriaus įmonių.“

J. Rojaka teigia, kad nors transporto įmonių bankrotų skaičius sumažėjo, šiek tiek sulėtėjo naujų įmonių kūrimasis – pernai, nepaisant bankrotų, aktyviai registravosi naujos įmonės, o per keturis šių metų mėnesius šis skaičius susitraukė 2 proc. Kredito biuro atstovės teigimu, transporto bendrovės pradėjo daugiau skolintis, o vidutinė bendrovės skola išaugo apie 35 proc. Taip pat yra mažesnis skaičius žemos bankroto rizikos bendrovių – 58,1 proc., kai bendras Lietuvos verslo vertinimas yra 69,5 proc. Transporto sektoriaus įmonių, patiriančių finansinių sunkumų dalis 2022 m. yra mažesnė nei šalies vidurkis ir sudaro 13,2 proc. (viso ūkio – 17,6 proc.).

„Lėtėjant vidaus vartojimui Europos Sąjungoje, transporto paslaugų tiekėjai ir šiemet susiduria su iššūkiais: dėl ribotos paklausos konkurencija sektoriuje didėja, o paslaugų įkainiai traukiasi. Itin ryškus kritimas buvo pastebimas transportavime vandeniu: „Baltic Dry“ indeksas per metus susitraukė 57 proc., o šiemet panašios tendencijos fiksuojamos ir transportavime keliais, – aiškina J. Rojaka. – Iš visų sektoriaus atstovų šiuo momentu geriausias trumpalaikes perspektyvas turi oro bendrovės, kurios
atkakliai augina tiek skrydžių skaičių, tiek stengiasi atstatyti per pandemiją prarastas pajamas. Laipsniškai lėtėjant infliacijai ir stabilizuojantis paklausai sausumos ir transportavimo vandeniu bendrovių situacija turi gerėti kitais metais.“

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

kiaule

Centrinėje Europoje gyvulių ligos protrūkis – ribojimai vežėjams

Norime perspėti vežėjus, kad Centrinėje Europoje – gyvulių ligos protrūkis. Dėl to gali būti ribojamas sunkvežimų važiavimas per sieną, taikomos dezinfekcinės priemonės. Problema liečia tokias šalis, kaip Vengrija, Slovakija, Čekija, Austrija. Patariame įvertinti situaciją, vykstant į šias šalis.

2025-04-04 3
0
scania_girteka

Tvaresnė ateitis jau čia: įsigijo pirmąjį Lietuvoje elektrinį sunkvežimį „Scania“

Lietuviai jau pripranta prie asmeninių elektromobilių, tačiau mūsų šalies gatvėse išvysti elektrinį sunkvežimį – vis dar retenybė. Vis dėlto tokia padėtis greitai keisis – savo akis ir ausis prie itin tylaus ir visiškai netaršaus sunkvežimio pratins kauniečiai ir miesto svečiai. Čia veikianti logistikos bendrovė pirmoji Lietuvoje nusipirko elektrinį sunkvežimį „Scania“.

2025-04-04 1
0
pesciuju-pereja-panevezyje

Sukurtas žemėlapis, leidžiantis įvertinti realią Lietuvos kelių ir tiltų būklę

Nuo šiol gyventojai turi galimybę įvertinti Lietuvos kelių ir tiltų būklę – „Via Lietuva“ sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį. Šis įrankis leidžia tiek nacionaliniu, tiek savivaldybių lygmeniu efektyviau planuoti investicijas ir įvertinti esamą kelių ir tiltų kokybę visoje šalyje, rašoma „Via Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.

2025-04-03 25
0
Flag of each of the 28 EU Member States, alongside the European flag

Verslui – dar viena prievolė dėl poveikio aplinkai: teks spręsti, kuriuo keliu eiti

Europos Komisijos iškeltas tikslas iki 2050 metų pasiekti, kad Senasis žemynas taptų klimato pokyčiams neutraliu kontinentu, įgauna pagreitį. Verslui numatyti papildomi administraciniai reikalavimai – įmonės įpareigotos pateikti ataskaitas apie savo paliekamą CO2 pėdsaką. Kaip šiems pokyčiams ruošiasi transporto sektorius, kuris, kalbant apie ekologiją, dažnu atveju būna po didinamuoju stiklu?

2025-04-01 11
0