Avarijų kaltininkai – netikrais vardais
Po avarijos pasinaudoję nukentėjusiojo patirtu stresu ir silpnumu, kai kurie įvykio kaltininkai stengiasi išvengti atsakomybės – pameluoja savo vardą arba neteisingai užpildo eismo įvykio deklaraciją. Patekę į tokių sukčių spąstus vairuotojai gali likti be draudimo išmokos.
LŽ skaitytojas vilnietis Nerijus pasakojo vos nepakibęs ant tokios apsukruolės kabliuko. Pašnekovas prisiminė neseną eismo įvykį, kai moters vairuojama mašina nestipriai stuktelėjo į jo automobilio užpakalį. Sėdęs su įvykio kaltininke pildyti eismo įvykio deklaracijos Nerijus pastebėjo, kad ši įrašė ne tokią pavardę, kokia nurodyta draudimo polise. Jis paprašė, kad moteris parodytų savo vairuotojo pažymėjimą.
“Moteriškė pradėjo šaukti, kad neva noriu nužiūrėti jos slaptus duomenis, bet nenusileidau, tad vis dėlto ištraukė dokumentą. Šiame taip pat buvo kita pavardė. Avarijos kaltininkė teisinosi neva dėl įpročio įrašiusi savo mergautinę pavardę. Bet specialiai pažiūrėjau, kad jos pažymėjimas išduotas jau prieš keletą metų – būtų užtekę laiko apsiprasti su nauja pavarde”, – dėstė įtarimus Nerijus. Abu avarijos dalyviai užpildė įvykio deklaraciją iš naujo ir vėliau vyras be sunkumų gavo žalos atlyginimą. Tačiau ši istorija jam ilgam paliko nemalonų prisiminimą.
Slepiasi nuo atsakomybės
Pasak draudikų, tokių apgavysčių, kai deklaracijos lape įrašomi melagingi duomenys, pasitaiko vis daugiau ir ne visi nukentėję žmonės avarijos vietoje būna tokie akyli, kaip minėtas LŽ pašnekovas. O jei vėliau kaltininko neįmanoma identifikuoti ir nukentėjusysis nėra apsidraudęs kasko draudimu, automobilį jam tenka remontuoti iš savo kišenės.
Draudimo bendrovės “ERGO Lietuva” Civilinės atsakomybės, nelaimingų atsitikimų, transporto priemonių ir sveikatos draudimo departamento direktorius Audrius Pilčicas patvirtino, kad pastaruoju metu bendrovės ekspertai susidūrė su keliomis eismo įvykio deklaracijomis, kuriose avarijos kaltininko duomenys buvo išgalvoti.
“Dažniausiai tokie sukčiai pasinaudoja nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio patirtu šoku bei sutrikimu. Jie lyg ir geranoriškai pasisiūlo greitai užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir surašo joje netikrus duomenis – taip sumelavę išvengia atsakomybės už eismo įvykį”, – teigia A.Pilčicas.
Pasak jo, avarijų kaltininkai dažniausiai išsigalvoja vardą, pavardę ir kitus asmens duomenis, netgi melagingai nurodo automobilio registracijos bei draudimo poliso duomenis. Deklaracijoje teisingai įrašomas tik mašinos modelis, kad sukčiavimas nekristų į akis.
BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova patvirtino, kad šioje bendrovėje taip pat pasitaiko melagingų eismo įvykio deklaracijų. Pasak jos, gali būti apie ketvirtadalis atvejų, kai netikri duomenys įrašomi netyčia, o kitais kartais bandoma meluoti. “Yra buvę, kad nurodomi kito, ne kaltojo, vairuotojo asmens duomenys. Taip paprastai siekiama išvengti atsakomybės, kai įvykį sukelia vairuoti teisės neturintis žmogus, – pasakojo pašnekovė. – Kita dažnai pasitaikanti situacija – vienas įvykio dalyvis nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiuojančią transporto priemonę. Sukčiaujant bandoma deklaracijoje užfiksuoti įvykį taip, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė neva staiga pajudėjo atgal.”
K.Karpova, kaip ir “Lietuvos draudimo” kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas, pastebėjo, kad sukčiavimo atvejų ir rimtų ginčų dėl atsakomybės, kai deklaracija būna užpildyta netiksliai, o įvykio dalyvių paaiškinimai iš esmės skirtingi, pasitaiko maždaug 5 proc. eismo įvykio deklaracijų.
Nėra tapatybės – nėra pinigų
Neapdairiai sutikus pasirašyti deklaraciją, kurioje vietoj kaltininko duomenų nurodytas išgalvotas vardas bei draudimo polisas, vairuotojui belieka kaltinti save. Mat remiantis šalies įstatymais draudimo išmoka neskiriama, jeigu paaiškėja, kad eismo įvykio deklaracijoje nurodyti duomenys yra išgalvoti, o žmogus, nurodytas kaip kaltininkas, neegzistuoja. Tokiu atveju galima tik kreiptis į savo draudimo bendrovę, kad ši atlygintų žalą pagal kasko draudimą. Jei nukentėjęs žmogus tokio draudimo neturi, belieka sudaužytos mašinos remontui krapštyti santaupas.
Įtikina, kad pats kaltas
Atsakomybės vengiantys avarijų kaltininkai ne tik griebiasi tapatybės klastojimo, bet ir mėgina kitaip apdumti akis kitam avarijos dalyviui arba draudimo bendrovei. “Kiekvienas eismo įvykis turi tam tikrų aplinkybių, kurioms sutapus jis darosi mažų mažiausiai keistas. Dažniausi bandymai sukčiauti – mėginama “susitarti” ir apsidrausti po įvykio, klastojamas įvykio laikas, o įžūlesni vairuotojai bando įtikinti nukentėjusiąją šalį jos kaltumu. Nukentėjęs avarijoje žmogus dažnai nesupranta, kad įvykio kaltininko prašymas: “Palauk, apsidrausiu, ir draudimas tau atlygins žalą”, neturi jokios prasmės”, – aiškino G.Matiukas.
Jis pabrėžė, kad žmogus, iš gailesčio kaltininkui sutikęs klastoti deklaraciją, tampa nusikaltimo bendrininku, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Pašnekovas patikino, kad toks melas nesunkiai išaiškinamas. “Mūsų žalų ekspertai turi tokių darbo metodų, kurie padeda atsekti, ar prieš įvykį, ar po jo buvo sudaryta draudimo sutartis, – tai nėra sudėtinga. Taip pat nėra sudėtinga apklausti liudytojus, nustatyti transporto priemonių ar mobiliųjų telefonų judėjimo vietą ir laiką”, – sakė jis.
G.Matiukas išskyrė net penkis atvejus, kaip kaltė permetama iš tiesų nukentėjusiam vairuotojui. Į sukčių pinkles patenka skubantys žmonės, turintys kasko draudimą ir pagailintys “vargšo” vairuotojo. Pildantieji deklaraciją padaro klaidų, pvz., vyresnio amžiaus žmogui bakstelima pirštu, kur pasirašyti, ir neprimatantis žmogus pasirašo, jog prisiima kaltę. Jei kaltininkui nestinga iškalbos, jam gali pavykti įtikinti kitą vairuotoją, kad šis nemoka Kelių eismo taisyklių.
Pasitaiko ir psichologinės prievartos atvejų. “Yra buvęs toks atvejis, kai moteris sustabdė mašiną degant geltonam šviesoforo signalui prie sankryžos. Į jos užpakalinę dalį trenkėsi BMW, ir vairuotoja pasirašė, jog pati yra kalta dėl avarijos. Mat anas vairuotojas ją įtikino, kad ji neteisi, nes būtų spėjusi “peršokti” sankryžą”, – pasakojo pašnekovas.
Jis patvirtino, kad paprastai draudikai iš karto pastebi, tyčia ar netyčia kaltę prisiėmė nekaltas vairuotojas, ir nustato tikrąjį avarijos sukėlėją, tačiau tokiais atvejais žalos administravimas užtrunka gerokai ilgiau. Pasak G.Matiuko, kartais prireikia ir ekspertizės Teismo ekspertizių centre, bet jei nėra užfiksuotas tikslus transporto priemonių išsidėstymas kelyje, tarpusavyje, gali pritrūkti informacijos ir nekaltas žmogus nebus išteisintas.
Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas, kaip ir visi LŽ kalbinti draudimo bendrovių atstovai, primygtinai siūlo nepasirašyti eismo įvykio deklaracijos, jei abu vairuotojai nėra visiškai tikri dėl aplinkybių. Jis pataria nepasiduoti kito avarijos dalyvio spaudimui leisti deklaraciją užpildyti už abu ir pabrėžia – dokumentas turi būti pildomas ne iš atminties, o pagal abiejų šalių turimus dokumentus.
“Reikia abiem pažiūrėti į vienas kito vairuotojo pažymėjimus, draudimo polisus ir automobilio registracijos dokumentus ir pagal juos užpildyti deklaraciją. Ten yra visi reikalingi duomenys”, – tvirtino jis. Jeigu kažkuris avarijos dalyvis abejoja jos aplinkybėmis, pašnekovas siūlė nesikuklinti ir kviesti policiją.
Neteisinga – kas trečia
Bendrovių “Lietuvos draudimas” ir BTA atstovai atskleidė, kad su klaidomis pateikiama apie trečdalis deklaracijų, o, “ERGO Lietuvos” duomenimis, vos 10 proc. jų užpildoma visiškai teisingai. “Į avarijas pakliūvame tikrai ne kiekvieną dieną, tad normalu, jog streso išvengti nepavyksta. Todėl rekomenduojama pirmiausia nusiraminti, eismo įvykio deklaraciją pildyti palengva, nuosekliai ir neskubant, – sakė A.Pilčicas. – Atkreipkite dėmesį, ar eismo įvykio kaltininko duomenys deklaracijoje teisingi, ar eismo įvykio deklaracijos pabaigoje, kur reikia pasirašyti tik eismo įvykio kaltininkui, padėtas reikiamas parašas.”
Pasak K.Karpovos, esminės deklaracijų klaidos – tinkamai neužfiksuotos aplinkybės (12 deklaracijos laukelis), nepažymėtos svarbios pastabos, prisiimta atsakomybė (14 laukelis) ir nepažymėti liudytojai (5 laukelis).
G.Matiukas prisiminė kuriozinį atvejį: “Abu eismo įvykio dalyviai kiekvienas savoje mašinoje užsipildė skirtingas deklaracijas. Žinoma, kiekvienas nurodė, jog kaltas kitas. Abu vairuotojai, savo automobiliuose nusibraižę įvykio schemas, kaip jiems jos atrodė, dar padavė vienas kitam pasirašyti dvi skirtingas deklaracijas, o vėliau, kaip ir įprasta, šias deklaracijas pristatė į skirtingas draudimo bendroves. Teisme besiginčijant dėl to, kas iš tikrųjų kaltas šioje situacijoje, kitos draudimo bendrovės kolegos sako: “Tai jūs pasižiūrėkite į deklaraciją.” O mes savo ruožtu atsakome: “Ne, tai jūs pasižiūrėkite, deklaracijoje aiškiai nurodyta, kas kaltas.” Kiekvienas pasiėmėme deklaracijas, pasižiūrėjome – ogi jos visiškai skirtingos. Kai viskas išaiškėjo, ginčą išsprendėme labai greitai – atkūrėme įvykio aplinkybes ir nustatėme tikrąjį kaltininką.”
Policija nespėtų
Nepaisant daugybės klaidų ir sukčių, draudikų manymu, sprendimas leisti vairuotojams be policijos įsikišimo registruoti įvykius pasiteisino. Jie visi patvirtino, kad taip taupomas laikas, greičiau atlyginama žala, o dauguma įvykių visiškai aiškūs. A.Križinauskas prasitarė, kad klaidų deklaracijose būdavo ir tada, kai į kiekvieną mažiausią avariją vykdavo policijos pareigūnai. “Būdavo klaidų, pasitaikydavo, jog pareigūnus ir papirkdavo, kad šie neva užfiksuotų nebuvusį įvykį. Lietuvoje per metus įvyksta apie 70 tūkst. eismo įvykių, kaip būtų įmanoma į juos visus siųsti pareigūnus? Visoje Europoje ne iš gero gyvenimo deklaracijos buvo įvestos, tačiau jos nėra blogai, nors būna ir klaidų, ir apgavysčių”, – sakė pašnekovas.
Nukentėjusiam vairuotojui itin svarbu patikrinti, ar kaltininkas įrašė tikslius duomenis, kitaip galima likti be draudimo išmokos.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.