Automobilis ugnies ir vandens spąstuose. Ką būtina žinoti vairuotojui?
Ilgą laiką mūsų šalyje dažniausia mirties priežastis dėl nelaimingų atsitikimų buvo eismo įvykiuose patirtos traumos. Kilęs visuotinis vajus prieš „karą keliuose“ davė iš tiesų neprastų rezultatų ir europinėse žūstančių avarijose statistikos suvestinėse Lietuva atsiplėšė nuo dugno. Tačiau reikalams šioje srityje pagerėjus akis badyti pradėjo kiti dalykai. Pasirodo gaisruose kasmet žūva vidutiniškai apie pusantro šimto žmonių, o nuskęsta apie tris šimtus žmonių. Kaip bebūtų gaila, dalis tokių nelaimių užklumpa ir sėdint prie automobilio vairo. CargoNews.lt panagrinėjo šių „nišinių“ nelaimių priežastis ir rekomenduojamus gelbėjimosi būdus.
Draudimo kompanijų ekspertai pastebi, kad nors gaisrai automobiliuose reti (tai sudaro tik apie 0,41 proc. visų gaisrų), tačiau šios nelaimės beveik visuomet sukelia itin didelius nuostolius. Jei vidutinė kasko draudimo išmoka svyruoja apie 700 eurų, tai technikai ir kroviniui padaryta ugnies žala viršija 9000 eurų.
Analizuodami, kodėl taip yra, specialistai pastebime, kad dažniausiai vairuotojai labai nerimtai žiūri į gaisro automobilyje riziką. Gesintuvu automobilyje ar jo galiojimo data susidomima tik artėjant valstybinės techninės apžiūros laikui, ir šis saugumui svarbus įtaisas dažnai įsigyjamas toks, kurio pakaktų techninei apžiūrai pereiti, bet ne realiai liepsnai užgesinti kilus gaisrui. Profesionalūs ugniagesiai gelbėtojai savo ruožtu teigia, kad žmonės bandydami numalšinti mašiną laižančias liepsnas, labai dažnai daro krūvą klaidų, o apie 80 proc. vairuotojų gesintuvais naudotis išvis nemoka. Pastarieji kaip taisyklė būna nukišti į sunkiai pasiekiamus užkaborius ir apkrauti įvairiais rakandais, todėl gesintuvo paieškos užtrunka pražūtingai ilgai. Po to – jei gesintuvas apskritai veikia – streso apimti žmonės jo resursus dažnai išeikvoja neracionaliai: kapotas iš karto atidaromas pernelyg plačiai, oro gavusi ugnis akimirksniu įsiplieskia dar stipriau, todėl gesinti tampa sunkiau. Rekomenduojama gesintuvą visuomet laikyti pritvirtintą šalia vairuotojo. Pamačius dūmus, rūkstančius iš po automobilio variklio dangčio, nedelsiant išjungti variklį ir purkšti gesinimo medžiagą pro nedidelį tarpelį ugnies židinio link, atsargiai atidarinėjant kapotą.
Jei gaisras kyla automobilio salone, reikia kuo skubiau pasišalinti iš mašinos, nepamirštant pasiimti gesintuvo. Ir tada iš saugaus atstumo jūs turėtumėte bandyti daryti su gesintuvu tuos pačius veiksmus. Jeigu 2 kg gesintuvo nepakanka, ugniagesiai pataria pasinaudoti kitomis priemonėmis – nedegiu audeklu arba smėliu, sniegu žiemos metu ir t. t.
Dar viena didelių gaisrų nuostolių priežastis – visuotinai paplitusi nuostata, esą jei mašinoje įsiplieskia ugnis, net sąlyginai greitai ją numalšinus vėliau būna neįmanoma pašalinti svilėsių kvapo, todėl geriau „netrukdyti Dievo valiai“.
Žinoma, Dievas paprastai su šia stichija nesusijęs niekaip. Kalbėdami apie dažniausias gaisrų transporto priemonėse priežastis, jas analizuojantys specialistai teigia, kad 51 proc. atvejų bėdų kyla dėl elektros instaliacijos gedimų, o 12 proc. dėl degalų padavimo sistemos gedimų. Kartais vairuotojai patys prisišaukia bėdą po variklio dangčiu vežiodamiesi skudurų ar kartono lakštų, ant kurių užkritusi žiežirba gali akimirksniu sukelti gaisrą. Beje, automobiliai sudega ypač greitai – griaučiais jis gali virsti vos per 5-6 minutes.
Autoservisų meistrų teigimu, pagrindinis išaugusios gaisro rizikos požymis – automobilyje juntamas degėsių, svylančių laidų ar stiprus degalų kvapas. Taip pat reiktų susirūpinti, jei ant asfalto po ilgiau pastovėjusios mašinos baku atsiranda naftos produktų dėmių. Apie problemas elektros grandinėje visuomet sufleruoja chaotiškai žybsinčios prietaisų skydelio lemputės.
Neaiški dėmė po automobilio baku irgi turėtų sukelti įtarimų. Dar vienas akivaizdus įrodymas, kad automobilis negaluoja, – indikacijos prietaisų skydelyje.
Skęsta transporto priemonės gerokai rečiau, tačiau skirtingai nei gaisrų atveju, tokio tipo incidentai labai dažnai baigiasi tragiškai: jei nuo kelio nuslydęs automobilis apvirsta, o kabina atsiduria po vandeniu išvengti ankstyvo susitikimo su šv. Petru galima tik tuomet, jei viduje esantys žmonės avarijos metu nepraranda sąmonės, jei sugeba greitai atsisegti saugos diržus ir jei pavyksta atsidaryti dureles ar išlįsti pro langą. Jei vanduo iškart patenka į kabiną, gyvybiškai svarbioms problemoms spręsti vairuotojas turi maždaug minutę laiko.
Daugiau nei du dešimtmečius ugniagesių-gelbėtojų komandai vadovavęs narų rengimo specialistas Sergėjus Bulatovas patikino, kad universalių patarimų, kaip geriausia vaduotis iš skęstančio automobilio nėra daug.
„Paprastai įvažiavusi į vandenį ar įlūžusi važiuodama ledu mašina – jei tik neapsiverčia – skęsta gana lėtai: žmonės spėja išlįsti lauk, o kartais netgi užsilipę ant stogo sulaukti pagalbos. Tačiau tais atvejais, kai vanduo į saloną plūsteli staiga, labai svarbu nebandyti kovoti su stipria srove ropščiantis pro langą, bet išlaukti momento, kai visa automobilio vidinė ertmė būna beveik sklidinai užpildyta vandeniu. Nepasiduoti panikai tokiu metu labai sunku, nes laikas senka žaibiškai. Dėl šios priežasties saugos diržus reiktų atsisegti kiek įmanoma greičiau“, – rekomendavo S. Bulatovas.
Dar vienas profesionalaus gelbėtojo patarimas skamba šiek tiek ciniškai: jei skęstančiame automobilyje yra keletas žmonių, avarijos metu sąmonės nepraradę pirmiausia turėtų bandyti pasiekti vandens paviršių patys, o tik po to galvoti, ar gali kažkuo padėti nelaimės draugams.
„Deja, neturint reikiamų įgūdžių tokiose situacijose desperatiški bandymai gelbėti kitą žmogų dažniausiai baigiasi dviguba tragedija – nuskęsta abu“, – konstatavo S. Bulatovas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.