Aukščiausiasis teismas pakelbė verdiktą „Transekspedicijos“ ir „Lastros“ byloje
UAB „Transekspedicija“ dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos ir toliau bylinėsis su UAB „Lastra“. Lietuvos aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad buvę įmonės darbuotojai pasinaudojo „Transekspedicijos“ komercine paslaptimi, konkuravo nesąžiningai, tačiau teisminiai ginčai dar tęsis, kadangi teismas įpareigojo žemesnės instancijos teismą perskaičiuoti ir peržiūrėti žalos dydį.
Priešistorė
Cargonews.lt š.m. rugpjūčio mėn. rašė apie nuo 2008 m. besisukančią teismų karuselę tarp UAB „Transekspedicija“ ir jos buvusių darbuotojų Laimutės Atkočiūnaitės, Sauliaus Vėželio ir Andrejaus Supranovičiaus, įkurusių firmą „Lastra“.
Tuomet „Transekspedicija“ padavė „Lastrą“ darbuotojus į teismą, siekdama už nesąžiningą konkurenciją prisiteisti 546 tūkst. Lt siekiančius nuostolius ir 6 proc. metinių palūkanų. Įmonė argumentavo, kad „Lastra“ pasinaudojo „Transekspedicijos“ komercine paslaptimi, pažeidė Konkurencijos įstatymą, dėl ko UAB „Transekspedicija“ Geležinkelių departamentas darbas praktiškai tapo paralyžiuotas.
Nors Vilniaus apygardos teismas V. Pelėdos ieškinį atmetė, tačiau š. m. vasario mėn. Lietuvos apeliacinis teismas apygardos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – „Transekspedicija“ ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš „Lastros“ darbuotojų 316 800 Lt žalai atlyginti ir 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos.
Ryžosi išsiaiškinti Lietuvos Aukščiausiame Teisme
Tačiau ir Apeliacinio teismo sprendimą „Lastros“ darbuotojai apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Skunde jie nurodė, kad nesąžiningos konkurencijos draudimo ir su šių draudimų pažeidimu susiję žalos atlyginimo reikalavimai gali būti reiškiami tik ūkio subjektams, o ne ūkio subjektų darbuotojams.
Be to, esą visą informaciją apie „Transekspedicijos“ kainas galima sužinoti kreipiantis internetu ar telefonu, o pati „Transekspedicija“, kaip teigia kasacinį skundą pateikę „Lastros“ darbuotojai, neįrodė ėmusis protingų pastangų informacijai apsaugoti.
Apeliacinio teismo sprendimą apskundę darbuotojai pakartotinai teigė, kad „Transekspedicija“ nepateikė įrodymų, kad jos klientai būtų buvę viliojami kokiomis nors išskirtinėmis sąlygomis, žemesnėmis kainos ir pan.
Be kita ko, buvo ginčijamas ir nuostolių dydis. Jų teigimu, žala, jei tokia ir būtų, galėtų būti priteisiama tik už vienerius metus po darbo santykių pasibaigimo
„Transekspedicija“ savo ruožtu prašė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą palikti nepakeistą
Teismai netinkamai taikė teisės normas
Š. m. spalio 27 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas pažymėjo, kad nors firmų adresai, duomenys apie vykdomą veiklą paprastai yra viešai prieinami apie bet kurią teisėtai veikiančią įmonę, tačiau komercinę vertę turi ne vien tokia informacija. Tik duomenys apie tai, kokių partnerių paslaugomis bei kokiomis sąlygomis įmonė naudojasi, gali suteikti kitai įmonei pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius.
Teismas atkreipė dėmesį, kad visi darbuotojai buvo supažindinti su „Transekspedicijos“ vadovo potvarkiu dėl komercinių paslapčių sąrašo. Be to, L. Atkočiūnaitė, S. Vėželis ir A. Supranovičius negalėjo nesuprasti, kad naudojimasis „Transekspedicija“ klientais suteiks „Lastrai“ aiškų konkurencinį pranašumą, nes į naujai įsteigtą įmonę buvo perkeltas buvusių darbuotojų įdirbis.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad informacija apie „Transekspedicijos“ klientus buvo laikoma konfidencialia ir jai apsaugoti buvo numatytos tam tikros priemonės
Teisėjai nustatė, kad „Transekspedicijos“ apyvartos kritimas buvo susijęs su L. Atkočiūnaitės, S. Vėželio ir A. Supranovičiaus veiksmais – tokias išvadas leidžia daryti ir L. Atkočiūnaitės parodymai apie tai, kad steigti savo įmonę nutarė bendrai su S. Vėželiu ir A. Supranovičiumi, jog galėtų dirbti sau.
„Lastros“ darbuotojų aktyvus dalyvavimas įsteigiant bendrovę ir perėjimas į ją dirbti, kur buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti buvusio darbdavio turima konfidencialia informacija, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas suteikė teismui pagrindą konstatuoti, jo komercine paslaptimi buvo pasinaudota ir taip nesąžiningai konkuruota.
Vis dėl to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gražino bylą atgal nagrinėta Apeliaciniam teismui, kadangi nustatė, kad žalos dydis nustatytas neteisingai – vadovaujantis ne grynojo pelno (t.y. turi būti įvertinti mokėti mokesčiai), o tipinės veiklos pelno metodu, pats Aukščiausiojo teismo sprendimas – galutinis ir neskundžiamas.
Toliau ginčas – tik dėl žalos dydžio
„Transekspediciją“ teisme atstovavęs advokatų bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokatas Marius Liatukas teigia, kad teismo sprendimas jo atstovaujamą pusę tenkina. „Kasacinis teismas šioje byloje aiškiai ir galutinai konstatavo, jog „Lastra“ ir kiti atsakovai byloje pažeidė konkurencijos teisės nuostatas ir Civilinio kodekso reikalavimus, t.y. kad atsakovai atliko neteisėtus, sąžiningai konkurencijai prieštaraujančius veiksmus“, – cargonews.lt teigė advokatas.
Anot jo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra dar vienas rimtas signalas, kad įmonių darbuotojai neturi teisės buvusio darbdavio užsakovų sąskaita vykdyti verslą.
Advokatas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas labai plačiai pakomentavo, kokia informacija, kalbant apie transporto, ekspedijavimo paslaugas, laikytina ne vieša ir turinčia komercinę vertę.
„Mano manymu, tai leis dar efektyviau nuo nesąžiningos konkurencijos nukentėjusiems ūkio subjektams reikalauti padarytos žalos atlyginimo. Bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme šie klausimai – žalos faktai – iš naujo nebegalės būti persvarstomi ir šios išvados nebegalės būti paneigtos. Liko tik žalos dydžio techninės korekcijos“, – cargonews.lt teigė M. Liatukas. Papildomai jis pripažino, kad bylinėjimasis dėl konkrečios sumos iš tikrųjų pareikalaus papildomo laiko.
M. Liatuko žodžius patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atstovė Živilė Jokimaitė.
„LAT konstatavo nesąžiningos konkurencijos veiksmus, tačiau sprendė, kad netinkamai nustatytas žalos dydis, todėl panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo“, – rašome teismo atsakyme cargonews.lt.
Pasiėmė daug, o nedavė nieko
Tuo metu „Lastros“ vadovė pasiryžusi teisybės ieškoti ir toliau.
„Vadovo potvarkis, kurį jis pateikė į bylą, yra 1994 metų, o aš pradėjau dirbti „Transekspedicijoje“ 2001 m ir čia pradėjau naują veiklą – krovinių ekspedijavimą geležinkeliais. Būtent mes ir tik mes atvedėme visus byloje minimus klientus į „Transekspediciją“, – apie ginčus su buvusiu darbdaviu cargonews.lt pasakojo L. Atkočiūnaitė.
„Dabar tos įmonės, su kuriomis prieš tai dirbo visi ieškinyje minimi klientai (ir dar daugiau), sekant logika, turėtų paduoti ieškinius „Transekspedicijai“, kad ji nuviliojo kitų įmonių klientus“, – tikino L. Atkočiūnaitė.
Pasak pašnekovės, klientai iš dangaus nekrenta.
„Turbūt kiekviena įmonė daugiau ar mažiau turi nuostolių, kai iš darbo išeina patyrę darbuotojai. Mūsų atveju „Transekspedicija“ mums nieko nedavė, o atimti iš mūsų nori labai daug. Jie suprato, kad pinigus gali gauti ir kitu būdu (įteisinti reketą) ir jiems visiškai nebūtina išlaikyti darbe patyrusius darbuotojus“, – apie ginčus su buvusius darbdaviu teigė L. Atkočiūnaitė.
Taigi toliau ginčas vėl persikels į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris ir nuspręs, kiek „Lastros“ darbuotojai turės sumokėti buvusiam darbdaviui. Tikėtina, kad ši suma bus mažesnė negu priteista iki šiol.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.