Atsargiai, „feniksas“!
Transporto versle dažnai nutinka taip, kad nesąžiningi vežėjai ir ekspeditoriai prisirenka užsakymų, o vėliau paskelbia apie bankrotą ir tiesiog dingsta. Bet dingsta tik tam, kad atgimtų kitu pavadinimu. Tokius veikėjus rinkos dalyviai vadina „feniksais“ (deja, ne tokiame didingame kontekste, kaip tai buvo senovės egiptiečių ar graikų mitologijoje). Regis, schema iki skausmo pažįstama, tačiau sukčiai nesiliauja „žvejoti“ patiklius partnerius, kurie, deja, vis dar užkimba ant jų meškerių. Bėda ta, kad įvairaus plauko sukčius ne visada lengva atpažinti, todėl skaitytojų dėmesiui siūlome susipažinti su redakcijos atliktu tyrimu. Tikimės, kad jame esanti informacija daugeliui padės išvengti nereikalingų nemalonumų.
Užbėgant įvykiams už akių, pasakysime, jog mes nenorime nei ko nors nepagrįstai apkaltinti, nei sugadinti kieno nors reputaciją. Tačiau kai kurie faktai, įvykių liudininkų komentarai ir redakcijos turima medžiaga leidžia susidaryti gana aiškų vaizdą apie tai, kas iš tiesų vyksta.
Šeimyninė ranga?
Mūsų tyrimas prasidėjo nuo įmonės „Gautransa“, vadovaujamos Andriaus Urbanavičiaus. Kurį laiką ši įmonė blogiau ar geriau, bet veikė, tačiau vėliau kažkodėl ėmė „skęsti“ (šiuo metu įmonei inicijuota bankroto procedūra).
Internete apie „Gaustransą“ galima rasti labai nekokius atsiliepimus – dauguma parašyta 2017 m. pirmame pusmetyje. Pavyzdžiui, buvę (tikėtina) įmonės darbuotojai tuo metu vienbalsiai tvirtino, jog įmonė nuolat vėlavo išmokėti atlyginimus, darbuotojams teko dirbti su „senais trantais“, o tuo tarpu įmonės vadovai puikavosi naujais BMWX5 ir žarstėsi dosniais pažadais. Vienas nukentėjusysis pasakė tiesiai šviesiai: „Viskas, ką galiu pasakyti – tai apgavikai ir aferistai“. Kitas parašė: „Naujas pavadinimas – Rometra“. Ir iš tiesų – tarp „Gautransos“ ir „Rometros“ egzistuoja tam tikras ryšys.
Mums pasidomėjus koks, išaiškėjo, kad 2017 m. kovą „Romentrą“ įsteigė toks Raimundas Budnikas. Šis asmuo tapo ir pirmuoju „Rometros“ direktoriumi. Raimundas Budnikas taip pat yra ir įmonės „Finansų sprendimai“ finansų ekspertas. Kiek žinoma iš informacijos žiniasklaidoje, pastaroji įmonė „specializuojasi“ firmų, skirtų atlikti „įtartinus darbelius“, steigime ir pardavime.
Po to, kai R. Budnikas pardavė „Rometrą“ naujiesiems savininkams, jos vadove tapo Greta Gričiūtė (ji buvo paskirta direktore 2017 03 16). Kiek vėliau (2017 09 02). G.Griciūtė tapo G. Urbanavičiene – tikėtina, tapdama jau mums pažįstamo Andriaus Urbanavičiaus žmona. Trumpai tariant, vyro reikalams ėmus krikti, būsimoji žmona tapo naujos įmonės direktore. Tačiau po kurio laiko Greta irgi paliko savo postą, ir nuo 2018 m. sausio „Rometrai“ ėmė vadovauti Žygimantas Greblikas. Šioje vietoje trumpai stabtelėsime ir pasakysime, jog tuo metu Žygimantas Greblikas buvo viso labo 20-ies metų amžiaus vaikinas, ir jį vargu ar galima įsivaizduoti esant transporto įmonės „galva“ – visi, kas sukasi transporto versle, puikiai žino, kiek daug patirties, įgūdžių ir atsakomybės reikalauja ši veikla. Mes negalime teigti šimtu procentų, tačiau turime įtarimą, kad šis vaikinas tebuvo statytinis, kurio veiksmus ir įmonės veiklą (ypač finansinę) kontroliavo visai kiti asmenys.
2018 m. gegužę dvidešimtmetį Žygimantą „Rometros“ direktoriaus poste pakeitė tūlas Darjušas Zekunovas – jis dar jaunesnis nei jo pirmtakas (jam viso labo 18 metų). Pastarasis faktas sukėlė dar vieną negerų minčių bangą. Mes, norėdami sužinoti D. Zekunovo „sėkmės istoriją“, pamėginome su juo susisiekti. Į pirmą mūsų skambutį dabartinis „Rometros“ vadovas atsiliepė, tačiau paprašė perskambinti kitą dieną. Antrasis skambutis liko be atsako.
Problematiški partneriai
„Daug gero“ apie „Rometrą“ išgirdome iš bent kelių rinkos dalyvių. Pavyzdžiui, mes sužinojome, kad „Rometra“ turėjo finansinį ginčą su įmone „Diessman Freight“ – pastaroji įvykdė „Rometros“ užsakymą ir, savaime suprantama, norėjo gauti užmokestį už atliktą darbą. Po ilgų peripetijų „Diessman Freight“ savo pinigus gavo, tačiau prisiminimai apie buvusį partnerį liko ne patys geriausi. Redakcijos žiniomis, „Rometra“ ilgai delsė atsiskaityti su „Diessman Freight“, kaip įmanydama vengė bet kokio kontakto, apgaudinėjo ir netgi šantažavo – matyt, taip tikėdamasi, jog partneris tiesiog nusispjaus ir pamirš skolą.
Kita istorija, kurioje figūravo „Rometra“, kelia dar daugiau įtarimų. Jos esmė tokia: „Rometra“ nusprendė imtis ekspeditoriaus funkcijų, krovinio pervežimą „Rometrai“ užsakė įmonė „Analotė“. „Rometra“ surado vežėją – juo tapo įmonė „Galuotas“. Derinant užsakymo kainą, vežėjui („Galuotui“) mums jau žinomas Ž. Greblikas pažadėjo didesnę sumą, nei turėjo gauti iš užsakovo „(Analotės“).
Šiuo atveju vargu ar tai buvo tiesiog „matematinė“ klaida. Toks Ž. Grebliko pasiūlymas labiau panašus į klasikinę sukčiavimo schemą, kuomet sukčiai prižada kalnus vien tam, kad susirinktų svetimus pinigus, o vėliau, nesumokėję skolų, dingsta arba bankrutuoja.
Pirmieji įtarimai „Galuotui“ kilo tuomet, kai „Rometra“ atsiuntė pervežimo sutartį, kurioje nebuvo nei antspaudo, nei atsakingų už sandorį asmenų pavardžių. Norėdamas apsisaugoti nuo galimų nesusipratimų, „Galuoto“ atstovas paklausė Ž. Grebliko, ar jis, kaip fizinis asmuo, vienokia ar kitokia rašytine forma prisiimtų įsipareigojimą apmokėti už pervežimą tuo atveju, jei su „Rometra“ (juridiniu asmeniu) kiltų problemų. Ž. Greblikas atsisakė, tačiau kažkodėl atsisakė prisistatydamas ne savo, o „Rometros“ vadybininko vardu.
Visgi „Galuotas“ nusprendė įvykdyti užsakymą, tačiau jį bevykdant atsitiko dar vienas keistas dalykas: kai „Galuotas“ elektroniniu paštu kreipėsi į „Rometrą“ prašydamas patikslinti iškrovimo vietos adresą, paaiškėjo, kad nurodytu adresu laiškai nenueina (neišsisiunčia). Kitaip tariant, sutartis sudaryta, krovinys gabenamas, tačiau staiga dėl nesuprantamų priežasčių „Rometra“ atsisako palaikyti su vežėju ryšį. Na, o kiek vėliau, kai paaiškėjo, jog „Rometra“ pasiūlė vežėjui didesnę sumą, nei turėjo gauti iš užsakovo, „Galuotas“ ėmėsi veiksmų ir susitarė dėl atsiskaitymo tiesiogiai su „Analote“.
Bet to, 2018 m. gegužę „Rometra“ dalyvavo bent keliuose ginčuose, kuriuos svarstė Darbo ginčų komisija. Pastaroji aplinkybė taip pat neprideda teigiamų taškų prie įmonės reputacijos.
Pasakyk man, kas tavo draugas
Tačiau šiais faktais istorija nesibaigia. Egzistuoja dar dvi įmonės – „Filesa“ ir „Veldosa“, ir jas su „Rometra“ siejas kažkoks keistas ryšys. Pavyzdžiui, Cargo.LT administratoriams šių įmonių atstovai skambino iš telefonų numerių, priklausančių „Rometrai“. Be to, kiek redakcijai žinoma, „Rometra“ iš esmės reklamuoja „Filesos“ ir „Veldosos“ paslaugas, aiškindama tai pagalba abipusiai naudingo bendradarbiavimo rėmuose. Tačiau įdomiausia tai, kad šiems „Rometros partneriams“ taip pat ėmė kilti keistos problemos su klientais.
Pavyzdžiui, „Filesa“ atgabeno įmonės „Aneris“ užsakytą krovinį. Kiek vėliau kilo ginčas dėl apmokėjimo – „Filesa“ teigė, kad „Aneris“ pavėlavo apmokėti už paslaugas, „Aneris“ manymu, paslaugos buvo apmokėtos laiku. Tačiau šiuo atveju įdomus ne tiek ginčo turinys, kiek jo sprendimo būdas.
Į ginčą tarp „Anerio“ ir „Filesos“ dėl kažkokių nesuprantamų priežasčių įsikišo mums pažįstamas Ž. Greblikas. Jis reikalavo, kad „Aneris“ sumokėtų „Filesai“ anksčiau laiko – negana to, jis „pastiprino“ šį reikalavimą grasinimu „aiškintis santykius kietai“. Be to, „Rometra“ biržoje Cargo.LT paliko apie „Aneris“ atsiliepimą, kuriame sakoma: „Geriau nesusidėkite su šia kompanija, nes nukentėsite taip kaip mes….“. Mums kilo iš karto keli klausimai: pirma – kokiu pagrindu ponas Greblikas iš „Rometros“ įsikišo į situaciją, kuri formaliai su juo niekaip nesusijusi? Antra, kodėl atsiliepime „Rometra“ teigia, kad „nukentėjome mes“, jei formaliai nukentėjusia puse galėjo būti „Filesa“?..
O dabar jūsų dėmesiui dar viena įdomi detalė. „Filesos“, kuri buvo įsteigta 2016 m. (t.y. kiek vėliau, nei „Gautransa“, bet anksčiau, nei „Rometra“) direktore ir akcininke buvo Greta Griciūtė (dabar Urbanavičienė). Kaip minėjome, 2017 m. ji tapo ir naujai „iškeptos“ įmonės „Rometra“ direktore.
Tokiu būdu, „Gautransą“ (pirmoji grandis), „Filesą“ (antroji grandis) ir „Rometrą“ (trečioji grandis) sieja vienas ir tas pats asmuo – Greta Urbanavičienė. Labai tikėtina, kad ši persona yra dabar jau bankrutavusios „Gautransos“ vadovo Andriaus Urbanavičiaus žmona. Ponia Greta taip pat spėjo pabuvoti „Filesos“ akcininke ir direktore bei „Rometros“ direktore. Šiame fone savaime kyla įtarimas, jog tokio tipo įmones, kaip „Gautransa“, „Filesa“ ir „Rometra“, faktiškai valdo žmonės, kurie naudojasi jomis kaip priedanga savanaudiškiems tikslams. Šį įtarimą sustiprina ir D. Zekunovo paskyrimas „Rometros“ direktoriumi – šis 18-metis vaikinas greičiausiai tėra tik statytinis.
***
Apibendrinant galima pasakyti, kad panašūs „feniksai“ transporto rinkoje toli gražu nėra naujiena. Pikta tik dėl to, kad jie dygsta kaip grybai po lietaus, susiranda patiklių klientų, o vėliau išgaruoja kartu su svetimais pinigais. Akivaizdžiai tarpusavyje susijusios įmonės „Rometra“ ir „Filesa“ (jau nekalbant apie „Gautransą“) nėra panašios į patikimus verslo partnerius, o jų veikla kelia daug klausimų ir įtarimų. Tačiau vienaip ar kitaip galutinį verdiktą šioje ir panašiose istorijose gali paskelbti tik teismas. Mūsų užduotis buvo perspėti transporto rinkos dalyvius apie „feniksų“ atsiradimo ir veiklos schemas. Būkite budrūs – kartais iš tiesų gana sudėtinga suprasti, ar turite reikalų su „feniksu“, ar su patikimu ir padoriu verslo partneriu. Jei norite nepakliūti į sukčių pinkles – pirmiausia patikrinkite, su kuo bendradarbiaujate. Juolab, kad biržoje Cargo.LT yra visi patikrinimui reikalingi instrumentai.
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.