Ašys ir jų nematomi gedimai. Kas ašis žudo ir kas saugo?
Sunkvežimio ašys – vienas iš sunkvežimio ir priekabos komponentų, kuris absorbuoja visas transporto priemonei tenkančių sąlygų sudėtingumą. Sunkvežimių galia ir vidutinis greitis vis didėja, didinant ir pakabai tenkančias apkrovas, tačiau specialistai tvirtina, kad dabar ašių gedimai pasitaiko vis rečiau.
Naudotų sunkvežimių pirkėjų įdėmiai apžiūri perkamos transporto priemonės ašis, kaip dažniau pažeidžiamą ir brangiai remontuojamą mazgą. Kaip minėta, didėjanti variklių galia reiškia vis didėjančias apkrovas pakabai. Suderinkite tai su leidžiamas ribas siekiančia ar net viršijančia ašių apkrova, pridėkite važiavimą nelygiais keliais ir gausite efektyvų pakabos naikinimo receptą.
Trūkumai – gerai pasislėpę
Kiekviena vilkiko ar priekabos ašis kenčia nuo skirtingų bėdų: priekinėje vilkiko pakaboje dažniausiai „pavargsta“ judančios vairo mechanizmo dalys. Priekiniai ašiai tenkanti apkrova nėra maža (4-5 tonos, maksimali – 7-8 tonos), tačiau ir gana stabili: ją bene daugiausiai keičia pripildyti degalų bakai. O varančiajam tiltui tenka nuo krovinio svorio kintanti balno apkrova. Būtent šis tiltas dažniausiai ir kenčia nuo perkrovų, siekiančių iki 11-13 tonų (priklausomai nuo komplektacijos). Be to, sudėtingos konstrukcijos mazgas patiria kitus išbandymus: grubiai variklio galia manipuliuojantis vairuotojas gali sulaužyti reduktorių ir diferencialo blokavimo įrenginį. „Skubos“ serviso vadovas Vaidas Švabauskas sako, kad gedimų tikimybė nepriklauso nuo kurio nors sunkvežimio gamintojo ar modelio – dažniausiai tiltai kenčia nuo grubaus vairuotojo elgesio.
Varančiojo tilto gedimus gali būti nelengva nustatyti net profesionalui: susidėvėjusį reduktorių išduoda pašaliniai garsai, bet V. Švabauskas pastebi, kad „kaukiantiems“ tiltams parduodamos priemonės, kurias supylus į reduktorių, triukšmas dingsta. O galimas remontas paprastai gresia didelėmis išlaidomis, nes naujuose sunkvežimiuose reduktoriaus remontas darosi vis rečiau galimas: pavyzdžiui, sulūžus „satelitams“, tenka pirkti visą naują reduktorių, kainuojantį apie 3-5 tūkstančius eurų. Tačiau specialistas priduria, kad reduktorius yra patikimas ir ilgaamžis mazgas, todėl jo gedimai nėra dažni.
„Volvo Lietuva“ Kauno serviso vadovas Artūras Jokubauskas sako, kad reduktoriaus susidėvėjimą gali išduoti jo alyvoje matomos drožlės, kurių paprastas alyvos pakeitimas neišplauna.
Deja, beveik visi tiltų gedimai yra gerai paslėpti nuo išorinės apžiūros ir juos nustatyti galima, tik ilgiau pavažinėjus ar patikrinus su tinkama įranga. Kai kuriais atvejais apie pakabos būklę leidžia suprasti padangos: netolygus išilginis dilimas gali reikšti pakabos geometrijos problemas, o netolygus dilimas padangos protektoriaus perimetru gali signalizuoti apie susidėvėjusius amortizatorius. Tačiau V. Švabauskas pastebi, kad parduodami sunkvežimiai dažnai apaunami „iš pakampių surinktomis prasčiausiomis padangomis“, kurios vargiai ką papasakos apie konkretų sunkvežimį.
Perkrovos – dar vienas priešas
Priekabos ašys yra pačios paprasčiausios. Jos daugiausiai kenčia nuo svorio perkrovų. Pasak A. Jokubausko, jų korpusai kartais net įtrūksta – tai bene vieninteliai atvejai, kai ašies gedimą galima pamatyti vizualiai. Kitos galimos problemos – kai kurių priekabų ašių guoliai keičiami kartu su stebulėmis. O, keičiant pastarąsias, būna sugadinamas sriegis, kurį restauruoti nėra paprasta. Tokiu atveju gali prireikti keisti visą ašį.
Be abejo, intensyvi eksploatacija paveikia absoliučiai visų ratų guolius ir stabdžius. A. Jokubauskas tvirtina, kad patyrę vairuotojai sugeba patys išgirsti „triukšmaujančius“ ratų guolius, tačiau paprastai tokie gedimai nustatomi, naudojantis pakabos tikrinimo stendais. Serviso vadovas pastebi, kad guoliai nesubyra „staiga ir netikėtai“: paprastai tokie gedimai pašalinami, laiku atliekant apžiūras. Nes subyrėję guoliai pridaro nemažų bėdų: priekinio rato atveju tektų pakeisti rato stebulę, o subyrėjęs varančiojo rato guolis gali sugadinti visą tiltą.
Tiltus saugo elektronika ir… savininkai
Nors dėl didėjančios variklių galios sunkvežimių vidutinis greitis didėja, o inžinieriai kuria vis lengvesnes konstrukcijas, kalbinti specialistai tvirtina, kad dabar prasta tiltų būklė yra vis rečiau sutinkamas reiškinys. Pasak A. Jokubausko, dabar vis daugiau elektroninių sistemų nuo perkrovų saugo atskirus sunkvežimio mazgus. Tai liečia ir reduktorių ar diferencialo blokavimo mechanizmą: elektronika dabar tiesiog neleidžia jų sulaužyti. „Vairuotojai gal ir pyksta, kad diagnostinės sistemos dažniau uždega signalines lemputes, bet iš tiesų tokios sistemos leidžia labai gerai prižiūrėti sunkvežimio mazgus“, – sako A. Jokubauskas.
Kalbėdamas apie profilaktinę sunkvežimių priežiūrą, V. Švabauskas tvirtina, kad transporto priemonės būklė ir tarnavimo ilgaamžiškumas tiesiogiai priklauso nuo savininko. Pasak jo, bet kuris sunkvežimis gerai tarnaus, jeigu bus gerai prižiūrimas. O gedimų priežastimi dažnai tampa požiūris, kad „jeigu veža toną, tai paveš ir tris“. O mazgui sulūžus, kaltinamas gamintojas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.