Ar transporto sektorius įveikė iššūkius? (PAPILDYTA)

2024 m. transporto ir logistikos sektoriui buvo iššūkių ir adaptacijos metai. Ekonomikos lėtėjimas Europoje, geopolitinė įtampa ir vis dar nepalankios finansavimo sąnaudos privertė įmones pergalvoti veiklos modelius ir ieškoti ilgalaikio stabilumo sprendimų.

Transporto inovacijų asociacijos (TIA) atlikta kasmetinė transporto ir logistikos sektoriaus įmonių apklausa atskleidžia, kaip verslas vertina praeinančius metus, kokių priemonių ėmėsi ir kaip ruošiasi 2025 metams.

Sektoriuje – stabilizacijos ženklai

TIA apklausos duomenimis, 52 proc. įmonių metus įvertino kaip stabilius, o 26 proc. – kaip sėkmingus. Tai ryškus pokytis, palyginti su 2023 m., kai net 58 proc. įmonių metus apibūdino kaip nesėkmingus.

Pajamų dinamika taip pat patvirtina teigiamas tendencijas: šiemet reikšmingą pajamų kritimą (daugiau nei 30 proc.) patyrė tik 4 proc. sektoriaus įmonių, o pajamų augimą užfiksavo 42 proc. apklaustųjų. Tai yra ženklus šuolis, palyginti su pernai metais, kai pajamų augimą nurodė vos 29 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.

Nepaisant pozityvių apklausos tendencijų, vertinant „Creditinfo“ duomenis, finansinis stabilumas sektoriuje vis dar kelia nerimą. Aukštos bankroto rizikos įmonių skaičius nuo metų pradžios iki spalio 1 d. išaugo nuo 228 iki 283. Tuo pačiu laikotarpiu skolingų „Sodrai“ įmonių skaičius padidėjo nuo 735 iki 1103. Šie rodikliai rodo, kad sektorius, nors ir demonstruoja atsigavimo ženklus, vis dar susiduria su iššūkiais, kuriuos, norint užtikrinti ilgalaikį stabilumą ir atsparumą, būtina spręsti greitai.

Iššūkiai ir prisitaikymo strategijos

Šiais metais sektorius susidūrė su daugybe geopolitinių ir ekonominių iššūkių, kurie turėjo įtakos įmonių veiklai. Apklausa parodė, kad 62 proc. verslų kaip pagrindinį išorinį veiksnį įvardijo ekonomikos lėtėjimą Europoje. Dar 47 proc. respondentų pažymėjo finansinio sektoriaus pokyčius – vis dar aukštas palūkanų normas ir griežtas kreditavimo sąlygas, kurios riboja investicijų galimybes ir didina veiklos kaštus.

Geopolitinės įtampos taip pat turėjo poveikį sektoriui, ypač tarptautiniams krovinių srautams. Vis dėlto šio poveikio intensyvumas priklausė nuo įmonių veiklos specifikos – tarptautinę veiklą vykdančios bendrovės susidūrė su logistiniais trikdžiais ir augančiais kaštais, o vietos rinkoje veikiančios įmonės jautė mažesnę šių įvykių reikšmę.

Įmonių reakcija į kilusius iššūkius buvo įvairi: 79 proc. respondentų optimizavo savo verslo procesus, o 46 proc. investavo į technologijas, siekdami sumažinti sąnaudas ir padidinti efektyvumą, 43 proc. respondentų stiprino finansų valdymą, siekdami užtikrinti likvidumą sudėtingomis sąlygomis, 41 proc. apklaustųjų nurodė, kad įmonės ėmėsi naujų geografinių rinkų paieškos, siekdamos diversifikuoti veiklą ir sumažinti priklausomybę nuo nepastovių regionų.

„Šių metų apklausos rezultatai rodo stabilizacijos ženklus – pajamų augimą fiksuoja vis daugiau įmonių. Tai verslams leidžia ne tik išgyventi, bet ir planuoti investicijas, kurios padėtų pasiruošti ilgalaikiams iššūkiams. Technologijų diegimas, procesų optimizavimas ir naujų rinkų paieška signalizuoja apie sektoriaus pastangas stiprinti konkurencingumą. Nors finansiniai iššūkiai dar išlieka, matomi pokyčiai leidžia kalbėti apie sektoriaus įmonių judėjimą tvaraus augimo link“, – teigia Transporto inovacijų asociacijos vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Vairuotojų trūkumas – vis dar opi problema

„Creditinfo“ duomenimis, bendras sektoriaus darbuotojų skaičius devynis mėnesius sumažėjo 8 proc., o didžiausiose įmonėse, valdančiose daugiau nei 100 transporto priemonių, šis mažėjimas siekė net 11 proc. Tačiau Transporto inovacijų asociacijos apklausos rezultatai rodo, kad situacija skirtingose įmonėse nevienoda: 39 proc. respondentų teigė, kad darbuotojų skaičius jų įmonėse išliko stabilus, o 37 proc. pranešė apie darbuotojų skaičiaus augimą. Vis dėlto beveik ketvirtadalis (24 proc.) įmonių susidūrė su darbuotojų skaičiaus mažėjimu.

Vairuotojų trūkumas vis dar išlieka viena didžiausių Lietuvos transporto ir logistikos verslų problema. Apklausa atskleidė, kad 29 proc. įmonių aktyviai ieškojo vairuotojų už ES ribų, tačiau procesą apsunkino įsigaliojusi metinė kvota, ribojanti galimybę įdarbinti daugiau nei 40 tūkst. darbuotojų iš trečiųjų šalių, ir sugriežtinti reikalavimai jų kvalifikacijai bei patirčiai. Šios aplinkybės dar labiau didina įtampą rinkoje ir verčia įmones ieškoti alternatyvių sprendimų bei skatinti Vyriausybę peržiūrėti migracijos politką.

Atlyginimų didinimas tapo svarbiu konkurenciniu įrankiu: apklausos duomenimis, 49 proc. įmonių padidino darbo užmokestį iki 10 proc., o dar 18 proc. pranešė apie 10–30 proc. atlyginimų augimą. Ši tendencija rodo, kad transporto ir logistikos sektoriaus įmonės aktyviai reaguoja į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tuo pačiu siekdamos išlaikyti efektyvumą bei prisitaikyti prie kintančios darbo rinkos.

Stebimas atsargus optimizmas

2025 m. transporto ir logistikos sektoriui, remiantis apklausos rezultatais, žada būti panašūs kaip ir 2024 m. Net 56 proc. respondentų mano, kad artėjantys metai nedaug kuo skirsis nuo šių – bus stabilūs, tačiau be reikšmingo augimo.

32 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių tikisi geresnių metų. Lyginant su pernai metais, optimizmas sektoriuje ženkliai išaugęs – pernai geresnių metų tikėjosi vos 17 proc. apklausos respondentų. Šis lūkestis grindžiamas tikėjimu, kad technologinės investicijos, rinkų diversifikacija ir procesų optimizacija leis įmonėms efektyviau reaguoti į iššūkius ir pasinaudoti atsirandančiomis galimybėmis.

Svarbiausiais veiksniais, galinčiais turėti įtakos įmonių veiklai kitais metais, respondentai įvardijo geopolitinius konfliktus (38 proc.) ir energijos kainų svyravimus (38 proc.), kurie kelia riziką tiekimo grandinių stabilumui ir veiklos kaštams. Ne ką mažiau svarbiu veiksniu tapo planuojami kelių mokesčių pokyčiai Lietuvoje – šį aspektą pabrėžė 34 proc. apklaustųjų.

„Teigiamas lūkesčių indeksas reiškia, sektorius žengia stabilumo link – tai džiugina ir suteikia pasitikėjimo planuojant ateitį. Kai verslas jaučiasi stabiliai, atsiranda erdvės inovacijoms, investicijoms ir sprendimams, kurie dar labiau stiprina atsparumą išoriniams iššūkiams. Norėčiau palinkėti sektoriaus įmonėms drąsiai išnaudoti šią galimybę – kurti tvarius pokyčius, kurie užtikrintų ilgalaikį augimą“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė.

***

Lietuvos transporto ir logistikos įmonės šiuos metus vertina kaip sunkius – nors įmonių pajamingumas šiek tiek padidėjo, bet darbuotojų trūkumas neleido pilnai pasinaudoti pagerėjusia situacija. Taip pat, transporto sektorius kritiškai kalba apie kasmet griežtėjančią ir, jų teigimu, perteklinę reguliacinę sistemą.

„Linavos“ vadovo teigimu, transporto įmonės susiduria su didele finansine nežinomybe ir tai įrodo nemažas dalies bendrovių atsilikimas mokant „Sodros“ įmokas.

„Tai rodo menkas galimybes sureguliuoti lėšų srautus, taip pat bankų finansavimo trūkumą, todėl stebimas apyvartinių lėšų stygius. O tai transporto įmones įvaro į kampą, kai verslininkai priversti kamšyti atsiradusias skyles“, – pažymėjo jis.

Tuo tarpu Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas tikino, kad vežėjai šiemet uždirbo trečdaliu mažiau pajamų už tą patį pervežtų krovinių kiekį, lyginant su 2022 m.

„Mūsų skaičiavimai rodo, kad netgi padidėjęs krovinių skaičius ir išaugęs vartojimas Europos Sąjungoje tiesiogiai taip teigiamai neatsiliepia mūsų sektoriui. Mes paskutiniais skaičiavimais esame išvedę rodiklį, tai yra kiek per tūkstantį kilometrų pervežame tonų krovinių, tai 2022 m. duomenimis tai mums davė 143 eurus pajamų, dabar yra 97 eurai“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo P. Drižas.

TTLA vadovas nesiryžo prognozuoti ar per visus šiuos metus krovinių bus pervežta daugiau nei pernai, nes vasaros pabaigoje sektorius susidūrė su kritusia paklausa Europos Sąjungos (ES) rinkoje.

„Vasarą mūsų sektoriaus pervežimų apimtys padidėjo, bet (…) vasaros antroje pusėje matėme tam tikrą kritimą ir įmonės susidūrė su susitraukusia rinka, Vokietijos problematika, pačių krovinių kiekis sumažėjo Europos Sąjungoje“, – aiškino jis.

Transporto sektorių slegia darbuotojų trūkumas

Didžiausiu metų iššūkiu „Linavos“ vadovas įvardijo darbuotojų trūkumą. Kitais metais jis numato tolesnį situacijos blogėjimą, nes iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų kvotas valstybė nusprendė mažinti.

„Tai visus metus buvo iššūkiu ir lieka 2025-iesiems kaip didžiulis galvos skausmas vežėjams. Kaip žinome, iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų kvota sumažinta per pusę, iki 25 tūkst., tad situacija dar labiau blogės. Migracija iš kai kurių valstybių tampa rizikinga, todėl susiduriame su valstybės taikomais ribojimais“, – nurodė R. Austinskas.

Jo teigimu, padėties negerino ir tai, kad 2024 metai išsiskyrė ilgu rinkiminiu periodu ir politikai orientavosi į darbą su rinkėjais, o ne su verslu. Vis dėlto, R. Austinskas sakė jau dalyvavęs neformaliuose susitikimuose su premjeru G. Palucku ir turi vilčių, kad pavyks pasiekti verslui palankių sprendimų migracijos tema.

„Labai tikimės surasti būdą dirbti bendrai ir tikimės, kad ką tik išrinkta valdžia išgirs mūsų situaciją ir atsižvelgs į ją. Verslas neatsisako prisiimti rizikų, kai kalbame apie valstybės nacionalinį saugumą, bet yra dalykų, kuriuos būtų galima palikti spręsti verslui“, – tvirtino jis.

P. Drižas sako nesuprantantis tam tikrų valdžios sprendimų migracijos politikos klausimais. Anot jo, trūksta paaiškinimų, kodėl tam tikri migrantai iš trečiųjų šalių galėtų kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Mes, kaip verslas, visiškai suprantame valstybės politiką, kai yra sakoma, kad yra tam tikros grėsmės nacionaliniam saugumui. Tik norėtume ir išgirsti, kokios tos grėsmės galėtų būti arba kokios jos yra. (…) Iš politikų neišgirdome, kokios konkrečiai yra grėsmės, išskyrus bendrą trečiašalių (žmonių iš trečiųjų šalių – ELTA) skaičių“, – sakė jis.

„Kaip pradedi žiūrėti į bendrą trečiašalių skaičių, iš jų beveik pusė, 80 tūkst., yra ukrainiečiai, kurie negali sakyti, kad kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, nors yra pavienių atvejų, kur kai kuriems buvo panaikinti leidimai gyventi dėl tam tikrų aspektų, susijusių su nacionaliniu saugumu, (…) bet ar sakyti, kad tokio skaičiaus buvimas, 200 tūkst., yra grėsmė nacionaliniam saugumui – mes manome, kad tai iš politikų (demonstruojamas – ELTA) neatsakingumas“, – teigė TTLA generalinis sekretorius.

Dar viena problema – griežta reguliacinė aplinka

R. Austinsko teigimu, Europoje reguliacinė aplinka vežėjams vis griežtėja ir jis išskiria Mobilumo paketo ir Žaliojo kurso reikalavimus tarp turinčių neigiamą poveikį sektoriui.

„Mes ir toliau turime nemažai reikalavimų ir rūpesčių dėl Mobilumo paketo, Žaliojo kurso, CO2 išmetimo mažinimo. Reikia pripažinti, kad reguliacinė sistema nuolat griežtėja, kai kuriais atvejais galbūt net yra perteklinė“, – įvardijo jis.

Tas pačius reguliacinės sistemos keliamus sunkumus išskyrė ir P. Drižas. Visgi jis džiaugėsi spalį priimtu Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimu atšaukti vieną Mobilumo paketo įpareigojimų, kas aštuonias savaites vilkikus grąžinti į jų registracijos šalį.

„Nudžiugino metų gale teisėkūrinės žinios. ESTT iš dalies tenkino mūsų reikalavimus dėl Mobilumo paketo tam tikrų aspektų. Ne visas mūsų ginčijamas nuostatas tenkino (…), bet ką priėmė pagal mūsų reikalavimą, tai atšaukė vilkiko grąžinimą kas 8 savaites“, – teigė jis.

„Šitas veiksmas parodė, kad dar transporto sektorius ir konkrečiai mūsų šalies, kuri yra periferinė šalis, ir kuri būtų neigiamai paveikta tos nuostatos, kad dar subalansuos tą rinką, ir be ekonominių ir kitų niuansų neturėsime iš teisėkūrinės pusės papildomo neigiamo spaudimo“, – aiškino P. Drižas.

Kitais metais vežėjai tikisi didesnio politikų dėmesio sektoriaus iššūkiams ir, kaip pabrėžė „Linavos“ prezidentas, ne tik reikalavimų, bet ir pagalbos verslui siekiant jo tikslų.

„Vežėjai tikisi, kad politikai atsižvelgs į situaciją pasaulio rinkoje ir suras racionalių sprendimų, kurie iš verslo ne tik reikalaus, bet ir padės uždirbti lėšų atlyginimams, mokesčiams ir verslininkų pelnui“, – tikisi jis.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.