Ar Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacija taps apčiuopiama realybe?

 

 

 
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pasigirsta skeptiškų nuomonių Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacijos atžvilgiu. Ar tai nebus dar vienas biurokratinis projektas, tiksliau – galimybė lengvai gauti ES pinigų? Kaip veiks ši asociacija?

Asociacija naudos duos tiek, kiek mes jos pasiimsime. Organizacija pati savaime naudos neduoda. Jei atsitiks taip, kad asociacija liks tik popieriuje, ar bus orientuota į gražius šou, tai mes ir turėsime šou. Gali likti tik biurokratinis projektas.

Jei sugebėsime tikrai dirbti – turėsime rezultatą.  Sėkmės atveju – rezultatai bus negreit, nes transporto srautų formavimas – ilgų metų rezultatas.

Kaip veiks Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacija, kol kas sunku pasakyti, nes žengiami pirmieji žingsniai. Geras dalykas tas, kad ji suteikia galimybę užmegzti daug „gyvųjų“ kontaktų. Mes jau susipažinome su kitų šalių atstovais. Aišku, interesai visų skirtingi, bet yra ir bendrų.

Beje, visai neseniai, likus savaitei iki asociacijos steigimo, „Lineka“ pasirašė tiesioginio bendradarbiavimo sutartį su Kinijos ekspeditorių asociacija.

Ar nekils interesų konfliktas tarp suinteresuotų grupių?

Vienas iš pagrindinių asociacijos tikslų – interesų derinimas. Kad ir kokia stipri suinteresuota šalis bebūtų – ji viena nieko negali padaryti. Ekspeditorių darbas – ieškoti kontaktų, ieškoti jungčių, kurti tokias jungtis, kad kroviniai judėtų ir Lietuvos bėgiais. Didelio konflikto nematau.

Jei mums su asociacija seksis labai gerai, tai ir „Lietuvos geležinkeliai“, ir Klaipėdos uostas turės daugiau naudos negu turi dabar. Mes nesirengiame konkuruoti. Juk pirmas logistikos procese visada yra ekspeditorius, neveltui mus pravardžiuoja transporto architektais. Mes turime jungtis ir su Rusija, ir su Baltarusija, ir su Mongolija, ir Kazachstanu… Dirbame pakankamai intensyviai, bet reikia ir Vyriausybinio lygio susitarimų. Ši asociacija būtent ir padės jų ieškoti. 

Kol kas bandome formuoti savo darbų programą. Ekspeditoriai bus pirmasis informacijos šaltinis visiems, nes esame keliaujantys žmonės, turime labai plačią informaciją apie sąnaudų, paslaugų struktūrą kaimyninėse šalyse. Mums aktualu sudaryti galimybes Klaipėdos uostui konkuruoti su kaimyniniais uostais ir „Lietuvos geležinkeliams“ su kaimyninių šalių geležinkelių bendrovėmis.

Ar dažnai vyks suinteresuotų šalių susitikimai?

Neformalių darbinių susitikimų bus net po kelis per mėnesį. Rinksimės grupėmis, susitikimai vyks įvairiose šalyse. Būdami Skandinavijoje dirbsime su nariais, kurie yra Skandinavijoje, būdami Tolimuosiuose Rytuose – dirbsime darbą su Rytų partneriais. Stengsimės, kad „Linekos“ nariai visi dirbtų naujajai asociacijai, kad tai nebūtų pavienių asmenų indėlis.

Ar įkurtoji asociacija  jau yra nubrėžusi krovinių kryptis?

Pagrindinė kryptis, kurią iškėlė asociaciją, sujungti Lietuvą su Kinija. Tai sausumos kelias. Kol kas su Kinija vyksta tik bandomieji gabenimai, tai nėra tikrasis krovinių srautas. Reikia gerai suprasti, kad iki šiol sausumos keliui su Kinija nebuvo poreikio.

Asociacijos darbas orientuotas į tolimesnę ateitį. Jūrinės jungtys, jungiančios Kiniją su Europa, veikia pakankamai gerai, bet jungtis yra ne Kinijos su Europa, bet Rytų Kinijos su Europa. Jos jau yra pasiekusios savo galimybių ribas. Kol Kinija vystė pramonę savo rytinėje pakrantėje, šita darbo schema tenkino visą pasaulį. Na, nepaisant to, kad kartais nusiskundimų būdavo dėl prekių judėjimo laiko.

Kas keičiasi šiandien? Kinija pradeda plėstis į Vakarus. Vystantis Vakarinei Kinijos daliai, visa logistika orientuojama į tai, kad Vakarinė Kinijos dalis prekiaus su pasauliu naudodamasi sausumos keliais. Kartu su milžiniška šalies plėtra reikia ieškoti galimybių, kaip atgaivinti senąjį „šilko kelią“.

Dabar mes rengiamės poreikiui, kuris atsiras per artimiausius keletą metų. Tokiais procesais mes padedame Kinijai plėtoti savo Vakarinę dalį, kuri yra labai skurdi.

Aišku, turime nepamiršti, kad gyvename Lietuvoje. Tikrasis tikslas, kurio Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacija neviešina, stiprinti Lietuvos logistikos potencialą. Mūsų užduotis dirbti Lietuvai. Tranzitas – geras dalykas, bet svarbu aprūpinti Lietuvos pramonę žaliavomis ir sudaryti galimybes išvežti savo prekes į tas šalis, kur yra paklausa. Pats tranzitas duoda naudą, bet ta nauda nepaveikia Lietuvos ekonomikos dideliais mastais.

Visos šalys konkuruoja dėl to paties pyrago. Kokį gabalą atsirieksime – tokį turėsime. Vis dėlto konkurencija čia yra kiek kitokia. Ji reiškiasi ne išilgai srauto, o skersai. Mūsų konkurentai šiuo atveju būtų esantys į Rytus ir į Pietus. Konkurencija ten, kur alternatyvūs srautai. Tokios šalys kaip Lenkija, Latvija, Estija, Suomija, Vokietija formuoja ir formuos alternatyvų srautą.

Įrodyti visiems šio žaidimo dalyviams ir tiems, kurie šį žaidimą stebi iš šalies, kad kompasas turi daugiau krypčių negu Rytus ir Vakarus. Rytai ir Vakarai – gerai, bet Šiaurė ir Pietūs irgi labai svarbūs. Ne visada mus nori suprasti, bet tai įrodyti galima. Mums, ekspeditoriams, užtektų ir vieno – Rytų–Vakarų koridoriaus, bet tik tol, kol nepasijuntame Lietuvos piliečiais. Tada reikia pasakyti, kad ir kitos kryptys yra labai svarbios.

Dalykas, kurį kalbėdami apie srautus mes dažnai esame linkę pamiršti, yra tas, kad Kinija vargu ar kada nors bus solidi rinka Lietuvos pramonei. Lietuvos pramonė turėtų orientuotis į turtingas ES valstybes, juk ten yra solidesnė rinka – aukštesni reikalavimai kokybei, galimybė dirbti su brangesne darbo jėga.

Tam reikia geros logistikos, o koridorius Rytai–Vakarai to nelabai skatina. Rytų–Vakarų transporto koridoriaus asociacijoje koridoriaus Šiaurė–Pietūs nepropaguosime, nes tokie asociacijos nariai kaip, pavyzdžiui,  kinai nelabai norėtų to girdėti, bet, nepaisant to, šviečiamojo darbo reikės įdėti.

Vyriausybei irgi teks priminti, kad jei norime solidžios pramonės Lietuvoje, reikia nepamiršti, kad visų pirma turime atsižvelgti į savo gamintojus, nes gera logistika gali sukurti apie 20 proc. bendrojo vidaus produkto.