Ar Lietuvos politikai žino vežėjų problemas?
Įsisiūbavus rinkiminei karštinei, politikai eilinį kartą švaistosi pažadais į visas puses. CargoNews pasidomėjo, kaip išsamiai Lietuvos partijų atstovai susipažinę su tarptautinių pervežimų verslo aktualijomis, problematika.
CargoNews pakalbino keleto šalies partijų atstovus. Prašėme jų įvardinti po tris aktualiausias problemas, su kuriomis šiandien susiduria Lietuvos vežėjai. Taip pat, buvo įdomu sužinoti, kokius problemų sprendimus jie įžvelgia. Taigi, žiūrime, ką turime…
Dailis Alfonsas Barakauskas („Tvarka ir teisingumas“)
1. Neturi būti restruktūrizuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“.
2. Negalima leisti Dabartinei valdančiajai daugumai išdraskyti regioninių kelių įmonių.
3. Turi būti sureguliuotos visos draudimo paslaugos kelių vežėjų verslui. Jos neturi būti tokios neadekvačiai didelės kaip šiuo metu.
4. Būtina ženkliai gerinti Lietuvos kelių tiesimo ir priežiūros finansavimą.
Jurgis Razma („Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“)
1. Eilės pasienio postuose su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi.
Sprendimai: Elektroninės eilės sistema; suderintos su kaimyninėmis šalimis investicijos į pasienio postų plėtrą didinant projektinį pajėgumą; greitas kai kurių pasienio postų pritaikymas tuštiems krovininiams automobiliams praleisti.
2. Didelės automobilių draudimo įmokos
Sprendimas: įstatymų pataisos, kurias pažadėjo parengti “Linavos” atstovai.
3. Pervežimų sudėtingumai Rusijoje (leidimų stygius, įvairūs diskriminaciniai sugriežtinimai Lietuvos vežėjams ir t.t.)
Sprendimas: Vyriausybinis susitarimas su Rusija dėl paritetinių reikalavimų ir leidimų skaičiaus neribojimo.
Kęstutis Daukšys (“Lietuvos darbo partija”)
1. Leidimai dirbti ir vežti krovinius į Rytų rinkas (Rusiją ir Kazachstaną). Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija ir visa Vyriausybė turėtų suvienyti jėgas, ir aktyviai dirbtų reikia susitarimų, kad tokių leidimų išdavimas Lietuvos vežėjams būtų kuo paprastesnis ir jų būtų išduodama daugiau. Šiuo klausimu turi dirbti visa Vyriausybė, nes nuo tokių leidimų priklauso daugelio Lietuvos vežimo kompanijų ateitis.
2. Vairuotojų ruošimas. Kasmet tūkstančiai sunkvežimių vairuotojų yra samdomi iš užsienio, nes Lietuvoje nėra pakankamai vairuotojų. Didesnį dėmesį šiai problemai turėtų skirti Švietimo ministerija, stiprindama ir plėsdama sunkvežimių vairuotojų ruošimo programas bei skirdama didesnį finansavimą šioms specialybėms.
3. Kuro kainos. Šiuo metu kuro kainos Lietuvoje yra vienos aukščiausių regione, jos yra neprognozuojamos, o toks nepastovumas atneša didelių nuostolių tarptautinių krovinių vežimo įmonėms. Be to įtariama, kad degalinių tinklus valdančios kompanijos vykdo kartelinius susitarimus, kai vienu metu be jokios priežasties padidėja kuro kainos. Tokius atvejus turi griežtai tikrinti ir kontroliuoti Konkurencijos taryba, be to galima svarstyti ir akcizų mažinimo klausimą.
4. Privalomas vairuotojų ir automobilių draudimas. Privalomas draudimas Lietuvoje dažnai yra brangesnis nei kitose ES šalyse. Be to nėra vieningos apmokestinimo sistemos, kai mažesnės pervežimo įmonės su tokiais pačiais automobiliais nepadariusios avarijų moka didesnę sumą, negu didelės įmonės. Draudimo sąlygos visoms įmonėms turi būti vienodos ir aiškios, todėl tai turi užtikrinti valstybė.
Kai kurie politikai įvardino ir po keturias problemas, tačiau, transporto verslo kasdienybėje jų yra žymiai daugiau. Neseniai atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos vežėjų verslui pagalius į ratus labiausiai kaišo: aukštos kuro kainos, kompetentingų darbuotojų trūkumas, dideli mokesčiai ir sunki administracinė našta. Reikia, tikėtis, kad problemos bus sprendžiamos ir greitu metu barjerų transporto verslui bus mažiau.
[poll id=”14″]
Komentarai
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.