95 kodo problema – dar vienas iššūkis Lietuvos vežėjams
Šiandien Lietuvos transporto sektoriaus jau neįmanoma įsivaizduoti be vairuotojų iš trečiųjų šalių (pirmiausiai, iš Ukrainos). Tačiau nacionaliniai vežėjai netikėtai susidūrė su problema, kurios esmė – nepriimtina kursų 95 kodui gauti trukmė. Jeigu šiuo klausimu nepavyks surasti kompromiso su šalies valdžios institucijomis, jau rudenį vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimas Lietuvoje taps labai komplikuotu, kas apsunkins vežėjų verslo plėtrą ir sumažins jų konkurencingumą. Ar yra išeitis?
Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis?
Šie žodžiai lietuviškoms transporto kompanijoms yra aktualūs todėl, kad kursų 95 kodui (detalesnę informaciją apie tai, kas yra 95 kodas, galima rasti čia, pavyzdžiui, čia ir čia) gauti trukmė, jeigu įsigalios Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta tvarka, gali pastebimai padidėti. Atitinkamai, vairuotojams teks „sėdėti prie vadovėlių“, o ne dirbti, kas reiškia transporto prastovas ir nuostolius vežėjams.
„Linavos“ nuomone, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patvirtintos naujos modulinės Motorinių transporto priemonių vairuotojų profesinio pradinio ir periodinio mokymo programos prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/59/EB bei 2011 m. vasario 3 d. Lietuvos Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-79 patvirtintam mokymo tvarkos aprašui. Direktyvoje ir apraše nustatyta, kad pradinio mokymo kursų trukmė yra 280 valandų plius 20 valandų individualaus vairavimo (arba 140 valandų kursų plius 10 valandų individualaus vairavimo skubos tvarka), o naujoje programoje jiems numatyti 49 kreditai – tai yra, 1323 valandos. Direktyvoje ir apraše nurodyta periodinio mokymo (kvalifikacijos atnaujinimo, kuris turi vykti kas 5 metus) trukmė – 35 valandos, o naujoje programoje jam numatyta 10 kreditų – tai yra, 270 valandų.
Be to, „Linavos“ teigimu, rengiant programas, dėl jų turinio nebuvo konsultuojamasi su vežėjais, kuriems ir ruošiami vairuotojai, ir privačiomis vairuotojų mokymo įstaigomis, dėl ko susidaro įspūdis, kad jas sau parengė kelios valstybinės mokymo įstaigos.
Vežėjų pozicija
Šiame kontekste nenuostabu, kad konkrečios transporto kompanijos įvertino ŠMM iniciatyvą neigiamai. Pavyzdžiui, kaip mūsų redakcijai pažymėjo „Baltic transline“ logistikos vadovas Donatas Nickus: „Vairuotojo profesija yra nepopuliari, ir su tokiais valdžios planais ji taps dar nepatrauklesnė. Didžiausia patirtis ateina per praktiką. Dabar dauguma vežėjų turi parengę mokymo planus ar savo mokymo programas, papildomai moko vairuotojus pagal savo įmonės standartus. Galima akcentuoti, kad noras pailginti mokymo trukmę yra perteklinis“.
Kitos stambios lietuviškos transporto įmonės „Vlantana“ atstovas Algimantas Šniepis, komentuodamas ŠMM planus, akcentavo mūsų redakcijai kelis dalykus. Pirma, privalomą vairuotojų 95 kodo mokymą ES šalyse reglamentuoja europinės teisinės normos. Tai daroma tam, kad nebūtų iškraipomos konkurencijos sąlygos: transporto priemonių vairavimą, kalbant tiek apie valstybių narių, tiek apie trečiųjų šalių piliečius (vairuotojus), kuriuos įdarbina arba naudoja valstybėje narėje įsisteigusios įmonės, turi reguliuoti vienodos taisyklės.
Antra, praeitais metais europinė valdžia, atsižvelgdama į akademines ir technines naujoves bei siekdama padidinti teisinį aiškumą ir garantuoti 95 kodo mokymo rezultatų pripažinimą visose ES šalyse (tai yra, norėdama supaprastinti ir unifikuoti jo tvarką), pakoregavo reikalavimus šioje srityje (detalės direktyvoje, kuri iš dalies keičia 2003/59/EB direktyvą). Šiame kontekste bet kokios Lietuvos iniciatyvos, kuriomis bandoma reformuoti vairuotojų mokymą ir pagerinti jo kokybę, A. Šniepio nuomone, yra sveikintinos, tačiau viską būtina daryti dialogo ir sutarimo keliu, kad vairuotojų 95 kodo mokymas atitiktų darbdavių poreikius, o jo tvarkai ir turiniui taikomi reikalavimai atitiktų Europos Sąjungos nustatytas taisykles, pripažintas ir kitose jos valstybėse.
Trečia, anot A. Šniepio, akivaizdu, kad vienašališki 95 mokymo taisyklių pakeitimai, kurie sumažintų Lietuvos vežėjų konkurencingumą, apsunkindami tiek dirbančių, tiek būsimų vairuotojų mokymo/įdarbinimo sąlygas šalyje, turėtų neigiamą poveikį jos transporto sektoriui, kuris yra vienas iš nacionalinės ekonomikos ramsčių. Baigdamas, jis išreiškė viltį, kad ŠMM kartu su kitomis valdžios institucijomis ir transporto verslo atstovais suras tokį sprendimą, kuris užtikrins Lietuvos vežėjų konkurencingumą Europos rinkoje, sudarys sąlygas vairuotojo profesijos patrauklumo didinimui bei supaprastins naujų vairuotojų pritraukimą ir įdarbinimą šalyje.
„Hegelmann Transporte“ transporto direktorius Sergej Karpovič pažymėjo, kad nėra tikras, ar tokio ilgo mokymo, kokį siūlo ŠMM, metu vairuotojas gaus atitinkamą kiekį kokybiškos ir naudingos informacijos, ir todėl jam neatrodo, jog tai daroma dėl efektyvumo.
Trumpai sakant, Lietuvos veikimas pagal principą „kam paprastai, jeigu galima sudėtingai“ yra nesuprantamas dėl kelių priežasčių. Pirma, 95 kodo klausimus reglamentuoja Europos Sąjunga, ir mūsų šalies valdžia šiuo atveju neturėtų savivaliauti bei „išradinėti dviračio“. Antra, valdančiųjų planuojami pakeitimai taptų dar vienu skaudžiu smūgiu lietuviškoms transporto kompanijoms (dar labiau sumažintų tolimųjų reisų vairuotojų profesijos patrauklumą bei apsunkintų jų pritraukimo į Lietuvą iš trečiųjų šalių ir darbo joje sąlygas). Kitaip tariant, ŠMM iniciatyva prasilenkia su elementaria ekonominės politikos logika, nes žlugdo sektorių, kuris yra Lietuvos ūkio ramstis. Tad reikia tikėtis, kad šalies politikams ir valdininkams vis tik užteks proto susilaikyti nuo neadekvačių žingsnių.
Kas toliau?
Gera žinia – „Linavai“ pavyko įtikinti valdžią atidėti naujos tvarkos įvedimą. Kaip teigiama Susisiekimo viceministro Ričardo Degučio rašte: „Siekiant užtikrinti vairuotojų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tęstinumą ir numatyti pakankamai laiko ūkio subjektams pasiruošti reglamentavimo pakeitimams, pratęsti vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo ir periodinio profesinio mokymo programų, pagal kurias šiuo metu vykdomas mokymas, galiojimą iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Susisiekimo ministerijos nuomone, vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo ir periodinio profesinio mokymo trukmė pagal naująsias mokymo programas neturėtų viršyti Direktyvoje 2003/59/EB nustatytos kursų trukmės“. Bloga žinia – garantijos, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. niekas nepasikeis, nėra.
Kad vežėjai nenukentėtų, „Linava“ pasiūlė sukurti naujas vairuotojų pradinio ir periodinio mokymo programas pagal atnaujintą 2003/59/EB direktyvą, bendradarbiaujant visoms suinteresuotoms pusėms; priskirti vairuotojų pradinį ir periodinį mokymą neformaliuoju būdu įgyjamoms kompetencijoms; jo organizavimą ir priežiūrą patikėti Susisiekimo ministerijai (pavyzdžiui, Lietuvos transporto saugos administracijai, kuri yra jai pavaldi įstaiga), o ŠMM, asociacijos nuomone, galėtų likti patariamąja institucija.
Norėdami patikslinti valdžios poziciją, mes kreipėmės į ŠMM ir Susisiekimo ministerijas. Pastaroji mums tik patvirtino R. Degučio poziciją ir nurodė, kad „visus praktinius naujų profesinio mokymo programų rengimo klausimus suinteresuotos pusės turi aptarti Transporto ir saugojimo paslaugų sektoriniame profesiniame komitete“.
Savo ruožtu ŠMM Profesinio mokymo skyriaus vedėjas Liutauras Valickas, atsakydamas į Cargonews užklausą, pažymėjo: „Reikalavimai naujoms modulinėms vairuotojų profesinio mokymo programoms atitinka profesinį standartą, kuris buvo suderintas su ES reikalavimais, suinteresuotomis institucijomis ir darbdavių poreikiais. Profesinį standartą rengė darbo grupė, kurią sudaro darbdavių atstovai. Transporto srities profesinį standartą rengusi darbo grupė įvertino kitų šalių patirtį. Kiekviena valstybė vadovaujasi savais kvalifikaciniais reikalavimais, jie įvairuoja“.
Pastaruoju atveju įdomu tai, kad Susisiekimo ministerija mums parašė, kad neturi duomenų apie kitose ES valstybėse taikomą reglamentavimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 95 kodo mokymas reglamentuotas direktyvos lygmeniu, mano, jog valstybėse nustatoma mokymo trukmė turi atitikti Direktyvos 2003/59/EB nuostatas. „Linavos“ mokymo centras patvirtino tą patį: „Kiek mums žinoma, kitos šalys laikosi direktyvos. Neesame girdėję, kad kvalifikaciniai reikalavimai įvairuoja“. Tad ŠM pozicija nelabai suprantama.
Svarbiausia tai, kad, kaip teigiama L. Valicko komentare, „transporto srities profesinis standartas ir modulinės profesinio mokymo programos šiuo metu koreguojamos, tiesiogiai dalyvaujant Transporto ir saugojimo paslaugų sektoriniam profesiniam komitetui, kurio didžiąją dalį narių sudaro darbdavių, tarp jų ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, atstovai“.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad ŠMM iniciatyva, liečianti 95 kodo mokymą, vežėjų netenkina, nes komplikuos vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimą Lietuvoje (jau nekalbant apie tai, jog ji dar labiau sumažins šios profesijos patrauklumą šalyje). Gerai tai, jog „Linavos“ pastangomis naujos tvarkos įvedimas buvo nukeltas, tačiau rugsėjo pirmoji ne už kalnų, ir nesusidaro įspūdis, kad šiuo metu vyksta bendras intensyvus valdžios institucijų ir vežėjų atstovų darbas, ieškant išeities iš susidariusios situacijos. Kitaip tariant, ruduo gali ateiti netikėtai, bet reikia tikėtis, kad Transporto ir saugojimo paslaugų sektoriniame profesiniame komitete pavyks rasti visiems priimtiną sprendimą.
Komentarai
Manau mokytis reiktu siusti švietimo darbuotojus. Nes kas parašyta tai tik vaikiški svaičiojimai. Noras pakenkt Valstybei. Vot tokie ir esam matyt.
Todel mes ir atsiliekame daug kuo nuo estu ir nuo latviu , kad vis bandome israsti dvirati , kuris jau seniai israstas ir gerai vaziuoja. O jei rimtai ,tai parodo musu valdzios pareigunu bandyma vaizduoti dirbancius ,ar kazka ,,gero darancius" ,bet kai truksta kompetencijos tai taip ir nutinka
Kodėl mes Lietuviai, tuo labiau ŠMM dar labiau sunkiname ir taip jau sunkia padėty Transporto srityje??
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.