95 kodas – kur problema?
Pastaruoju metu Lietuvos vežėjai vėl ėmė aktyviai kalbėti apie 95 kodo mokymus (detalės – čia). Jau seniai šioje srityje ES direktyvos pagrindu turėjo būti patvirtinta nauja tvarka, tačiau vežimas ligi šiol savo vietoje (kaip sakoma – dėl Švietimo ministerijos pozicijos). Galiausiai kursai gali pastebimai pailgėti, pasunkėti ir pabrangti, kas sukurs šalies kelių transporto sektoriui dar vieną galvos skausmą. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta ir kokiam scenarijui ruoštis vežėjams?
Mūsų tinklapis jau ne kartą rašė apie 95 kodo problemą Lietuvoje. Praeitų metų viduryje atrodė, kad istorija artėja prie logiškos ir vežėjams palankios pabaigos – Susisiekimo ministerija (SM) parengė Seimui įstatymo projektą, kuris juos tenkino, ir reikėjo tik suderinti su Švietimo ministerija (kuri netikėtai užsispyrė, nors sprendimą jau priėmė vyriausybė) tam tikrus niuansus, kad parlamentas galėtų padėti tašką šiame reikale. Ir štai aiškėja, kad ligi šiol niekas nepadaryta. Todėl kyla klausimas – kame reikalas?
Vėl valdžia keičiasi
Pasirodo, Seimo sprendimu, SM projektas buvo padėtas į šalį, ir klausimas grįžo į vyriausybę, kuri vėl turėjo priimti sprendimą. Trumpai sakant – viskas nuo pradžių. Tik niuansas tas, kad dabar pagrindinį vaidmenį vaidina ne SM, o Švietimo ministerija (ŠM), kurios pozicija vežėjų netenkino.
Įdomiai gaunasi – kada buvo kalbama apie vairuotojų atlyginimo koeficientą 1,65, nauja vyriausybė iš esmės automatiškai patvirtino savo pirmtakų sprendimą. O kada iškilo 95 kodo mokymų klausimas, buvo nuspręsta jų darbą „išmesti į šiukšlių dėžę“. Tuo pat metu pažymėtina, kad Lietuva jau vėluoja perkelti į nacionalinę teisę atitinkamą ES direktyvą (sankcijos kol kas netaikomos, bet, turbūt, galėtų priversti šalies valdžią veikti greičiau). Bet tiek to. Svarbiausia – kas toliau?
Kaip mums pasakė SM, vyriausybės pozicija dėl 95 kodo mokymų bus pateikta Seimui, ir tada sprendimą priims jo atsakingas komitetas (o vėliau ir visas parlamentas). „Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos naujai formuojamą Vyriausybės poziciją, „95 kodo“ mokymai liktų profesinio mokymo srityje [SM norėjo padaryti juos neformaliu mokymu]. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija deklaruoja, kad visos vežėjams rūpimos praktinės problemos (programų trukmė, mokymų vedimas ne tik lietuvių kalba, pertekliniai reikalavimai, naujas licencijavimas ir pan.) bus išspręstos“, – apibendrino SM.
ŠM pateikė mums tokį komentarą: „Svarstant Susisiekimo ministerijos parengtą projektą Seime, daliai jo nuostatų, susijusių su vairuotojų rengimu, nepritarė Švietimo ir mokslo komitetas. Vėliau Seimo nariai pateikė pasiūlymus dėl atitinkamų projekto straipsnių tobulinimo [juos galima rasti čia ir čia]. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, turi įvertinti Seimo narių ir Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymus ir pateikti Vyriausybės išvados projektą. Atsakingoms ministerijoms pavyko susiderinti pozicijas, iš esmės pritariant Seimo narių teiktiems siūlymams, todėl tikimės, kad artimiausiu metu išvados projektą Vyriausybė patvirtins, ir ji bus pateikta Seimui“.
Taip pat ministerija pabrėžė, kad ji girdi ir atsižvelgs į suinteresuotų šalių pasiūlymus, susijusius su vairuotojų rengimo programų trukme ir jų pasiūla vežėjams.
„Todėl ministerija pradėjo tarpininkauti, siekdama išspręsti iškilusius nesutarimus tarp vežėjų, profesinių sąjungų ir profesinio mokymo teikėjų Transporto ir saugojimo paslaugų sektoriniame profesiniame komitete dėl Transportavimo ir saugojimo paslaugų sektoriaus profesinio standarto [jį rengia Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras ir tvirtina aukščiau minėtas komitetas, į kurį įeina ir socialiniai partneriai]. Patvirtinus standartą bus parengtos ir patvirtintos naujos, direktyvoje numatytą mokymosi trukmę atitinkančios programos. Vairuotojai mokysis ta pačia tvarka kaip ir iki šiol, tačiau programos bus ženkliai sutrumpintos“, – apibendrino ministerija (paprastai tariant, iš pradžių reikia susitarti dėl to, ką turi mokėti profesionalus vairuotojas, o po to – kaip jis gaus būtinas žinias).
Jeigu kalbėti apie kursų pasiūlą, tai, kaip mums tiesiai pasakė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas, iš ŠM pusės yra „interesas užpildyti klientais valstybinius sektorinius mokymo centrus ir sudaryti sudėtingus licencijavimo procesus privatiems paslaugų teikėjams“. Ministerija tokius kaltinimus atmeta. Jo atsakyme mūsų redakcijai pasakyta: „Vykdant profesinio mokymo programas, teikiančias kvalifikaciją, visiems profesinio mokymo teikėjams privalu turėti licenciją. Reikalavimai yra vienodi visiems profesinio mokymo teikėjams: tiek iš valstybės biudžeto finansuojamiems, tiek privatiems teikėjams“. Kitoje vietoje ministerija pažymi: „Socialinių partnerių išreikštas nuogąstavimas dėl dabar griežtų ir ribojančių reikalavimų licencijai gauti privatiems teikėjams ir galimai 4 valstybinių sektorinių profesinio mokymo centrų protegavimo yra nepagrįstas“.
Kam naudinga?
Galbūt, viskas taip, kaip sako ŠM, bet žinantis situaciją šaltinis mums patikslino, kad „įvairiausių tarpinstitucinių pasitarimų dėl 95 kodo klausimo metu atvirai buvo deklaruojama, kad šis mokymas turi tarnauti sukurtoms bazėms“, o susiję tai gali būti su tuo, kad profesinio mokymo sistemai bendrai ir valstybiniams mokymo centrams konkrečiai buvo išleisti labai dideli pinigai (skaičiai – čia, čia ir čia).
Taip pat verta atkreipti dėmesį į politinį aspektą. SM vadovauja liberalų atstovas, o ŠM – konservatorių (tai yra, pagrindinės valdančiosios koalicijos partijos, kuriai priklauso ir premjero postas) atstovė. Ir jeigu dar prisiminti tai, kaip gerai jaučiasi konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio (dabar – užsienio reikalų ministras) žmonos privačių darželių ir mokyklų verslas (detaliau – čia, čia ir čia), kyla įtarimas, kad ŠM perėmė pagrindinį vaidmenį, sprendžiant 95 kodo mokymų klausimą, ir galimai proteguoja valstybinių mokymo centrų (kurie skirtingai nuo privačių gauna pinigus mokymo procesui „mokinio krepšelio“ pavidalu, o nefinansuojamiems mokiniams gali pasiūlyti mokymų kainą, kurios privatus sektorius niekada nepajėgtų pasiūlyti, nes jo mokymo bazė nėra išlaikoma valstybės) interesus neatsitiktinai.
Viena vertus, vežėjams tinka situacija, kai valstybiniai mokymo centrai turi/turės galimybę pasiūlyti jiems geresnes 95 kodo gavimo sąlygas (tai labiau privačių mokymo centrų problema). Kita vertus, jeigu valstybianiai centrai monopolizuos šią rinką (o viskas juda šia linkme), tos salygos gali pablogėti. Tame tarpe neaišku, kas bus su 95 kodo mokymais vairuotojų mokymo centruose, kuriuos turi dideli vežėjai.
Įdomu tai, kad ŠM poziciją remia Lietuvos profesinių sąjungų aljansas (LPSA) su Audriumi Cuzanausku priešakyje. Kaip parašyta LPSA tinklapyje: „Suprantame, kad šiam sektoriui būtų labai paranku patiems organizuoti mokymus ir patiems egzaminuoti besimokančiuosius. Mūsų žiniomis, tai jau yra daroma neoficialiai, ir pačius mokymus atlieka patys įmonių vairuotojai, kurie nėra licenzijuoti instruktoriai. O tie, kurie nori išmokti – dar turi susimokėti iš savo kišenės, jeigu kažkas iš įmonės vairuotojų teiksis juos „stažuoti“. Už tokius „apmokymus“ vairuotojas ne visada gauna žodžiu sutartą atlygį. (…) Todėl siūlome 95 kodo mokymus palikti skaidriai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prerogatyvai [išskirta redakcijos]“ (detaliau – čia). Kaip rodo praktika, ten, kur sutampa LPSA ir valstybinių institucijų pozicijos, vežėjams neverta laukti nieko gero. Tačiau gal šį kartą bus kitaip.
Kas toliau?
2021 m. lapkričio 10 d. įvyko vyriausybės posėdis (detalės – čia, 12 darbotvarkės punktas), kuriame ji pritarė aukščiau minėtiems Seimo narių pasiūlymams ir paragino parlamentą kuo greičiau suderinti ir priimti atitinkamas įstatymines pataisas (taip pat todėl, kad kitaip Briuselis gali kreiptis į ES Teisingumo teismą dėl to, kad Lietuva nevykdo ES direktyvų). Tai reiškia, kad dabar Seimas turi pakeisti įstatymus, susijusius su vairuotojų mokymo procesu, kad būtų sukurta tam tikra teisinė bazė (rėmai) Švietimo ministerijai, kuri po to ir po transportavimo ir saugojimo paslaugų sektoriaus profesinio standarto patvirtinimo aukščiau minėtame komitete pripildys šiuos pakeitimus konkrečiu turiniu (tame tarpe parengs vairuotojų mokymo programas).
Suprantamas, kad visa tai – pataisų priėmimas Seime, galutinis profesinio standarto suderinimas ir vairuotojų mokymo programų parengimas – pareikalaus laiko. Todėl, kaip mums nurodė ŠM: „Ministerija laikinai pratęs iki šių metų gruodžio 31 d. turėjusių galioti tęstinio profesinio mokymo programų, skirtų vairuotojų rengimui, galiojimą iki bus parengtos minėtos naujos profesinį standartą atitinkančios programos“ (vėliau paaiškėjo, kad senos programos galios iki 2022 m. kovo 31, o jeigu reikės – dar ilgiau). Esminis momentas vežėjams šioje situacijoje: aktyvus dalyvavimas visuose aukščiau minėtuose procesuose ir valdžios – ypač ŠM – noras atsižvelgti į jų pageidavimus.
Jeigu susipažinti su vadinamąja „derinimo pažymą“ (galima rasti čia dešinėje „Priedų“ skyriuje), kuri buvo parengta iki vyriausybės sprendimo ir kurioje apibendrinami visų suinteresuotų šalių pasiūlymai bei sprendimą priimančios institucijos reakcija į juos, galima pastebėti, kad pagrindinis žodis joje – „Neatsižvelgta“. Tačiau, kaip mums nurodė ŠM: „Buvo surengti du pasitarimai, kurių metu pavyko pasiekti pažangą, didinant tarpusavio supratimą ir skatinant dialogą tarp komiteto narių, todėl tikimės, kad profesinis standartas artimiausiu metu bus patvirtintas“. Taip pat ŠM pažymėjo: „Darbdaviams išreiškus pageidavimą, buvo sutarta socialinius partnerius įtraukti į naujų programų rengimą“ (daugiau ministerijos pažadų – čia).
Aukščiau minėtas šaltinis paaiškino mums šiuos pareiškimus taip: „Tik dėl to, kad didžiosios vežėjų asociacijos visą šį laiką atakavo institucijas nepritarimo raštais, ŠM pagaliau buvo priversta ieškoti kompromiso dėl programų trukmės ir kitų šio mokymo probleminių klausimų. Tačiau kol kas tai tik pažadai, realių sprendimų ir trumpesnių programų kol kas neturime“.
***
Apibendrinant, galima teigti, kad yra dvi naujienos. Bloga – SM projektas dėl 95 kodo mokymų, kuris tenkino vežėjus, „pasibaigė“, ir dabar viskas priklauso nuo ŠM. Gera – ŠM lygtais linkusi atsižvelgti į vežėjų pasiūlymus. Problema ta, kad kol kas tai tik pažadai, ir kada ir kaip viskas pasibaigs, neaišku. Tuo pat metu pakankamai akivaizdus ŠM noras apkrauti darbu valstybinius mokymo centrus, karti transporto sektoriaus atstovų dialogo su ja patirtis, parama ŠM pozicijai iš LPSA pusės bei prieš tai priimti „puikūs“ valdžios sprendimai transporto sferoje (pavyzdžiui, dėl vairuotojų atlyginimo koeficiento) nieko gero vežėjams nežada.
Trumpai sakant, jiems geriau ruoštis blogiausiam scenarijui ir vairuotojų siuntimui į užsienį, kad jie galėtų gauti 95 kodą, pavyzdžiui, Lenkijoje (detaliau apie paskutinius pakeitimus ten šioje srityje – čia). Kas įdomu, daugelyje Europos šalių, siekiant privilioti/sugrąžinti į sektorių kuo daugiau vairuotojų, kurių dabar visur katastrofiškai trūksta, kalbama (pavyzdžiai – čia, čia ir čia) apie jų mokymo proceso ir kvalifikacijos patvirtinimo supaprastinimą, o Lietuvoje viskas atvirkščiai…
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.