„Via Baltica” dingsta kažkur Lenkijoje
Metų pabaigoje žinosime, ar Lenkija statys greitkelį „Via Baltica”. Neaiškus ir geležinkelio tinklo „Rail Baltica” likimas.
„Via Baltica” statybą lems lėšos, kurios Europos Sąjungos (ES) bus skiriamos 2014-2020 metų laikotarpiui – neoficialiai pripažįsta Lenkijos vyriausybės šaltiniai. Papildoma problema gali būti ir tai, kad ES nori plėtoti geležinkelių infrastruktūrą kelių infrastruktūros plėtros sąskaita.
Šiuo metu į Lenkiją važiuojantys vairuotojai paprastai pasirenka šalies kelią Nr. 61, einantį per Suvalkus, Augustavą, Grajevą, Lomžą, Ostruv Mazovecką. Tik iš ten galima nevaržomai pasiekti Varšuvą dviem atskirtom greitkelio S-61 atkarpom, kurias sudaro Vyškovo (37 km) ir Ostruv Mazoveckos (8,5 km) apylankos. Iki šiolei tai vienintelės dvi planuojamo greitkelio „Via Baltica” atkarpos Lenkijoje. Kitos atkarpos, kurios vykdomos arba bus baigtos artimiausiais metais – tai tik kai kurių miestų aplinkkelių atkarpos.
Vien apylankos
Labiausiai pažengę darbai vyksta ties Augustavo (36 km), Ščiučino (8 km) ir Staviskų (7 km) aplinkkeliais.
13 km Augustavo apylankos statyba laukia jau tik Palenkės vaivados leidimo. Ji bus dviejų važiuojamųjų dalių, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Transporto ministerija paskelbė, kad darbai prasidės dar šiais metais. Jei taip atsitiktų, vairuotojai galės aplenkti šį miestą jau tikriausiai 2015 m. pirmąjį pusmetį. Investicijų suma – 660 mln. zlotų (549 mln. Lt).
Ščiučino ir Staviskų aplinkkelių statybos darbai jau prasidėjo. Abu keliai bus vienos važiuojamosios dalies, bet su plačiais įtvirtintais pakraščiais ir galimybe ateityje pastatyti antrą juostą. Rangovai žada pabaigti statybas per pusantrų metų. Ščiučino apylanka bus 8 kilometrų ir kainuos 124 mln. zlotų (103 mln. Lt). Staviskų apylanka bus 7 kilometrų ir kainuos 122 mln. zlotų (101,5 mln. Lt).
Staviskai ir Ščiučinas yra itin nuo sunkvežimių eismo intensyvumo kenčiančios vietovės, dėl to nukenčia lengvųjų automobilių vairuotojai ir gyventojai. Vietos gyventojai džiaugiasi, kad pagaliau kažkas gali pasikeisti. Taip pat ne paslaptis, kad jiems jau nusibodo užsienio sunkvežimiai.
„Ypač mums įkyrėjo Lietuvos ir Latvijos sunkvežimių vairuotojai, kurie Lenkijoje sau leidžia žymiai daugiau, nei keliaudami savo šalyse. Mačiau daug kartų, kai TIR-ai, važiuojantys per Lietuvą, laikėsi taisyklių tik iki Lenkijos sienos. Pas mus jie jau nebeturi jokių stabdžių. Lenkia dvigubai, net nepraleidžia juos lenkiančių lengvųjų automobilių”, – PL DELFI pasakojo aplinkinių vietovių gyventojai.
Suvalkai protestuos
Skirtingai nuo Augustavo, savo aplinkkelio negali tikėtis Suvalkai. Spalio 24 d. miesto meras susitiko su Transporto ministerijos atstovai.
„Mes gavome informacijos, kad Transporto ministerija susilaiko nuo bet kokių „Via Baltica” statybos darbų, kol bus patvirtintas ES 2014-2020 metų biudžetas. Todėl imamės pastangų, kad būtų pastatytas bent Suvalkų aplinkkelis, kuris susijungtų su Augustavo apylanka”, – PL DELFI pasakė Suvalkų meras Czesławas Renkiewiczas.
Per Suvalkus kasmet pravažiuoja beveik 3 mln. vilkikų ir autobusų, o gyventojai jau pavargo nuo daugelį metų trunkančių darbų. Renkami parašai po kreipimusi į vyriausybę ir parlamentą.
Su valdžia tęsiasi karas dėl skaičių. Kalba eina apie eismo intensyvumą Suvalkuose. Pagal Suvalkų valdžios tyrimus, eismas yra daug intensyvesnis, nei pateikia vyriausybinės kelių statybos agentūros GDDKIA statistika. Miestas šiuo metu vykdo savo tyrimus, remiantis valstybės standartais. Gyventojai įsteigė specialų apylankos statybos pilietinį komitetą ir ketina užsiimti lobizmu.
Neoficialiai kalbama, kad visa „Via Baltica” galėtų būti pastatyta iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (Europe Connecting Facility), kurios transporto 2014-2020 metų biudžetas turėtų siekti apie 31 mlrd. eurų, finansinių lėšų. Europos Komisija ketina šią sumą skirti Europos tarpvalstybinio kelių ir geležinkelių tinklo statybai. Ar papildomas finansavimas bus skirtas ir šiam maršrutui – nėra žinoma. Suvalkų aplinkkelio statybos kaina siekia apie 350 mln. zlotų (291 mln. Lt).
Pagrindinės atkarpos tik po 2020 m.?
Be aplinkkelių, svarbiausioms „Via Baltica” atkarpoms Lenkijoje rengiama dokumentacija arba jos dar planuojamos. Tai liečia kelio atkarpą nuo Budzisko sienos perėjos iki Suvalkų ir nuo Augustavo iki Ostruv Mazovecka, kurios ilgis (be Ščiučino ir Staviskų aplinkkelių) bus 170 km.
Ministerija tyli
Transporto ministerija šiuo klausimu tyli. PL DELFI visgi sužinojo, kad žinybos vadovas Sławomiras Nowakas vietoj to, kad paskirtų lėšas projektui „Via Baltica” svarsto tolesnes investicijas vakarinėje Lenkijoje, pavyzdžiui, greitkelio S6 iš Gdansko į Berlyną statybą. Ekspertai pasimetę.
„Via Baltica” statyba turėtų būti prioritetas, nes ji vysto tranzitinį eismą tarp Beniliukso šalių, Vokietijos per Lenkiją į Baltijos šalis. Tai didžiulis eksporto koridorius. Kelias gi tarp Ščecino ir Gdansko užtikrina vien prieigą prie vertingų turistinių vietovių”, – sako Michałas Beimas, Sobieskio instituto ekspertas.
Tačiau M. Beimas atkreipia dėmesį į tai, kad keliui S6 jau parengti aplinkosaugos sprendimai, kurie leidžia surengti konkursą dėl statybų. Tuo tarpu, planuojamai „Via Baltica” atkarpai iš Ostruv Mazovecka į Augustavą nėra parengta būtina dokumentacija.
„Jos parengimas gali užtrukti dar keletą metų. Čia tikriausiai ir yra viena iš priežasčių, kodėl ministras gali pasirinkti pajūrio maršrutą „Via Baltica” sąskaita”, – PL DELFI pasakė Beim.
Anot buvusio infrastruktūros ministro Jerzy Polaczeko, vyriausybės politika yra politinių apskaičiavimų pasekmė.
„Valdančioji Piliečių platforma (PO) daugiau dėmesio skiria investicijoms tuose regionuose, kuriuose ji turi politinę paramą, tų regionų sąskaita, kur palaikymas mažesnis”, – sako Teisės ir teisingumo (PiS) Seimo narys.
Geležinkelis vietoj kelių?
Alternatyva keliui „Via Baltica” yra tarptautinis greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ tinklas, jungiantis Varšuvą su Kaunu, Talinu ir Helsinkiu. Tinklas atliktų krovinių ir keleivių transporto vaidmenį. Lenkijoje jis turėtų siekti 341 km nuo Varšuvos per Balstogę iki sienos su Lietuva. Kaip tik tokį susisiekimą turėtų paremti ES savo 2014-2020 metų biudžete.
Birželį Lenkija pasirinko rangovą modernizuoti esamą maršruto ruožą iš Varšuvos-Rembertovo į Zelionką-Tluščių (Sadovne). Projekto vertė beveik 1,3 mlrd. zlotų (1,1 mlrd. Lt), tačiau formaliai sutartis dar nepasirašyta. Transporto ministerija duoda suprasti, kad ji nepasirašys sutarties dabartinėje ES biudžeto perspektyvoje (2007-2013) ir perkels tai į tolimesnį laikotarpį (2014-2020).
„Kitame ES biudžete bus sunkiau gauti lėšų tiek geležinkeliui „Rail Baltica” – dėl konkurencijos su geriau paruoštais „Reino Europos“ geležinkelio projektais, tiek ir keliui „Via Baltica”, nes kelių srityje Lenkija konkuruoja su Rumunija ir Bulgarija. Tos šalys skurdesnės ir todėl gali gauti daugiau pinigų infrastruktūrai. Be to, Europos Komisija remia ekologišką transportą”, – PL DELFI pasakė M.Beimas.
„Tikėtina, kad Lenkija gaus kažkokių lėšų „Via Baltica” statybai, nes tai svarbus tranzitinis maršrutas. Jos galės užtikrinti sunkiausių atkarpų statybą, t. y. Suvalkų, Lomžos apylankas, galbūt keletą kitų. Tačiau, aš netikiu, kad visa „Via Baltica” bus pastatyta iki 2020 m.”, – priduria M. Beimas.
Zambruvas kvėpuoja grynesniu oru
Zambruvas jau turi naują aplinkkelį. Vairuotojai važiuojantys per šį miestą į Ostruv Mazovecką senu šalies keliu Nr. 61, nuo spalio pradžios gali pasinaudoti neseniai atiduotu 11 kilometrų aplinkkeliu. Jis yra dviejų važiuojamųjų dalių, po dvi juostas kiekviena kryptimi. Iki šiol per Zambruvą vidutiniškai pravažiuodavo apie 15 tūkst. automobilių per metus, jų tarpe trečdalį sudarė sunkvežimiai.
2013 metais gali prasidėti ir tarp Lomžos ir Augustavo išsidėsčiusios vietovės Bargluv Koscielny vienos važiuojamosios dalies aplinkkelio statyba. Atkarpa bus 12 km ilgio, po vieną eismo juosta kiekviena kryptimi. Šiuo metu vyksta atkarpos rangovo konkursas.
Reikia Palenkės Giereko
Palenkės gyventojai pokštauja, kad jie negali tikėtis jokio reikšmingo politiko paramos. – Gierekas buvo kilęs iš Silezijos ir pastatė „gierkuvką“ [t. y. modernų aštunto dešimtmečio kelią iš Varšuvos į Katovicus – pl.delfi.lt], dabartinis ministras pirmininkas D. Tuskas remia Pajūrį, iš kur jis pats kilęs, tad kada pagaliau reikšmingas Palenkės regiono politikas užims aukštas pareigas Varšuvoje? Gal tuomet Palenkė ir Suvalkija turės padorius kelius? – juokauja Suvalkų gyventojai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.