„Rytų fronte“ – be ypatingų permainų
Mes stebime šių metų vasario pradžioje nuskambėjusią trišalių leidimų problemą, kuri kilo dėl skirtingo Rusijos ir Lietuvos CMR Konvencijos nuostatų traktavimo. Po balandžio 1 d., kai visa muitinės kontrolė Muitų Sąjungos teritorijoje buvo perkelta prie išorinių sienų, iškilo klausimas: kokią įtaką tai turės verslui? Be to, balandžio pabaigoje Vilniuje ir Minske įvyko net du svarbūs Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos transporto atstovų susitikimai, kurių metu buvo keliamas šis klausimas. Tai dar labiau skatina pasidomėti, kokios permainos vyksta šiame „fronte“.
Pirmajame Lietuvos ir Baltarusijos susitikime, kuris vyko balandžio 22 d., Baltarusijai atstovavo Baltarusijos muitinės inspekcijos (BMI) viršininkas Aleksandr Ivankov ir Leonid Lemiš. Lietuvai atstovavo Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) vadovas Vidmantas Žukauskas ir jo pavaduotojai – Romanas Vilčinskas ir Eugenijus Ruškus. Be to, prie jų prisijungė „Linavos“ atstovai: prezidentas Algimantas Kondrusevičius, sekretorius informacijai Vidmantas Adomaitis ir asociacijos atstovas Maskvoje Julius Salenekas.
Antrajame, Maskvoje vykusiame susitikime, susitiko vežėjų asociacijų atstovai: Evgenij Moskvičiov (ASMAP), Nikolaj Borovoj (BAMAP) ir Algimantas Kondrusevičius („Linava“). Viešėdama Maskvoje, lietuvių delegacija taip pat susitiko su Rusijos transporto priežiūros tarnybos prezidentu Andrejumi Žukovu.
Deja, apie šių derybų rezultatus pavyko sužinoti ne daug. Apie Vilniuje įvykusias derybas oficialiame pranešime nepasakoma beveik nieko, neįskaitant bendrų žodžių apie tai, kad nuo balandžio 1 d. visą transporto kontrolę kaimynai perkėlė prie išorinių sienų. Konkrečiai pranešama tik apie pasiektą susitarimą artimiausiu metu aplankyti BMI postus, siekiant susipažinti su jų darbo organizavimu ir aptarti atskirų krovinių rūšių patikrinimo ypatumus.
Iš antro pranešimo žinoma, kad trišalių leidimų klausimas buvo aptartas su A. Žukovu.
Derybų dalyviai iš Lietuvos taip pat situacijos nedetalizavo. „Linavos“ vadovas A. Kondrusevičius šį kartą buvo nekalbus. Jis laikosi nuomonės, kad pernelyg atviri vairuotojų pasisakymai ir nusiskundimai spaudoje tik apsunkina derybas. Todėl jis apsiribojo apibendrintu situacijos vertinimu.
„Problema išlieka, tačiau ji jau ne tokio masto, kokia buvo pirmoje vasario pusėje. Derybos Maskvoje nebuvo bergždžios. Iki tol Rusijos pusė visiškai ignoravo CMR Konvencijos nuostatas, kurios nurodo, kad išrašytas pasikrovimo vietoje krovinio važtaraštis yra pagrindinis dokumentas. Dabar nesutarimai iškyla tik retais atvejais, kiekvienas iš jų reikalauja ypatingo aiškinimosi. Rusų prašymu, transporto kontrolė buvo perkelta prie Baltarusijos sienos. Mes stengiamės įtikinti Baltarusijos pusę, kad jie priimtų mūsų poziciją“, – lakoniškai pranešė jis, patikinęs, kad „Linava“ daro viską, siekdama rasti geriausią sprendimo formulę.
Dar mažiau pavyko išpešti iš VKTI direktoriaus pavaduotojo R. Vilčinsko. Jis iš karto pareiškė, kad būdamas vienu iš kontroliuojančios instancijos vadovų, mano, jog yra nekorektiška komentuoti svetimas kontrolės taisykles. Jis patvirtino, kad prie Rusijos leidimų kontrolės dabar prisidėjo dar ir Baltarusijos kontrolė. O kokiais mastais ji yra taikoma – ne jam spręsti: apie tai, anot jo, geriau paklausti pačių vežėjų.
„Reikia „duoti“ už tai, kad važiuoji…“
Deja, matome toli gražu ne optimistinį vaizdą. Vairuotojai ir toliau tvirtina, kad Rusijos platybėse „jeigu moki nustatytą „mokestį“ ir neužduodi nereikalingų klausimų, važiuoji be problemų“.
Įmonės „Vantra” direktoriaus Aldo Motiejūno teigimu, padėtis Rusijos pusėje nė kiek nepasikeitė, atvirkščiai – tapo blogesnė. „Jeigu ir yra pokyčių, tai tik vienas – „mokesčiai“ išaugo“. Patikslino – maždaug tris kartus.
Jokių gerų permainų nepastebi ir „Orminos“ atstovas Arūnas Pilkauskas. Tiesa, jis pažymėjo, kad iš karto po derybų su Maskva padėtis kuriam laikui lyg ir pagerėjo. Buvo pradėta truputį kitaip pildyti krovinius lydinčius dokumentus ir tai suveikė. „Tačiau Rusija yra Rusija: jeigu sprendžiama viena problema, čia pat iškyla kita. Nei viena mašina nepravažiuoja šiaip sau, reikia „duoti“ už tai, kad važiuoji. Galbūt kažkokioms įmonėms ir pavyksta susitarti dėl „žalio koridoriaus“, tačiau mes apie jas nežinom“, – sako jis.
Tai, kad Rusijos pusėje transporto kontrolė vykdoma pilnu pajėgumu, patvirtino ir Justinas Šaučiūnas iš „AD REM“.
Atsirado ir kitokių nuomonių.
„Praėjusią savaitę mūsų mašiną sustabdė Baltarusijos pusėje ir pareikalavo trišalio leidimo. Vairuotojas bandė aiškinti, kad krovinį krovėsi Lietuvoje, tačiau jam leido suprasti, kad geriau nesiginčyti. Ir jis sumokėjo. Tiesa, tai buvo pirmas atvejis Baltarusijos pasienyje, tačiau mes baiminamės, kad tai netaptų nuolatine praktika. Juk tuomet teks mokėti du kartus – panašu, kad rusai savo praktikos atsisakyti neketina“, – pasakoja UAB „Advilsta“ direktorius Jaroslav Dolgopolov.
Apie tai, kad tokie dalykai vyksta ir Baltarusijos pasienyje, pasakojo ir Panevėžio įmonės „Svarina“ direktorius Albertas Tamošiūnas. Jo teigimu, be abejo, yra svarbu, kad būtų tinkamai įforminti krovinį lydintys dokumentai, kad pirmoje Invoiso eilutėje būtų įrašytas ne tik siuntėjo, bet ir krovimo terminalo adresas. Tai sumažina nesusipratimų tikimybę, nors ir negarantuoja, kad vežėjas nuo nuo jų bus apsaugotas.
„Iš esmės viskas priklauso nuo to, ant ko „užsirausi“. Jeigu kontroliuojantis asmuo nori pavalgyti, jis visada ras prie ko prisikabinti“, – apibendrina A. Tamošiūnas.
Kol kas susidaro įspūdis, kad jeigu derybininkai kažką sutaria, tai visiškai negarantuoja, kad įprastas korupcijos mechanizmas tarp vairuotojų ir eismą kontroliuojančių asmenų stabdomas ar bent pristabdomas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.