„Lisco Gloria“: vežėjų likimas Danijos teismo rankose
Praėjusių metų spalio mėn. įvykęs kelto „Lisco Gloria“ gaisras dar ir dabar aktuali tema tiems vežėjams, kurie patyrė nuostolių ir iki šiol yra nežinioje dėl žalų padengimo. Nukentėję transportininkai iki kovo 1 d. turėjo pateikti dokumentus Kopenhagos jūrų ir prekybos teismui, kuris ir spręs, ar bus išmokėtos kompensacijos. Dalį draudimo išmokų vežėjams jau pavyko susigrąžinti, likusius nuostolius tikimasi padengti sulaukus gerų žinių iš Danijos.
Didelė pareiškėjų dėl žalų padengimo dalis yra iš skirtingų šalių, todėl DFDS ir jos draudikai nusprendė sudaryti ribojimo fondą. Tuo siekiama užtikrinti, kad visi reikalavimai sąžiningai ir vienodai būtų išnagrinėti viename teisme.
Kopenhagos jūrų ir prekybos teisme Danijoje buvo sudarytas ribojimo fondas, vadovaujantis 1996 m. Protokolu prie 1976 m. Konvencijos dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo, kuris numato laivo savininko teisę apriboti atsakomybę pagal jūrinius reikalavimus kiekvienu atskiru atveju ir kurį priėmė visos šalys, iš kurių yra didžioji dalis pareiškėjų, įskaitant Vokietiją, Lietuvą, Latviją, Suomiją ir Daniją.
Ribojimo fondas buvo sudarytas apytiksliai 73,3 milijonų Danijos kronų (apie 33,7 mln. Lt) sumai ir bus paskirstytas proporcingai pareiškėjams, jei Kopenhagos jūrų ir prekybos teismas pripažins DFDS atsakingą ir patenkins pateiktus nuostolių atlyginimo reikalavimus.
Kas neturėjo kasko – negavo nieko
Vežėjai, kurie turėjo kasko draudimą, kompensacijas gavo, problemų atsirado dėl išmokų už prarastus krovinius. „Kas dėl kasko, tai išmokas gavome. O dėl prarastų krovinių, tai atsisakyta kompensuoti nuostolius pagal CMR draudimą, nes draudikai laikosi nuomonės, kad tai „force-majeure“ (pranc. nenugalima jėga). Kai gavome kompensaciją pagal kasko, liko apie 70 000 Lt nuostolių. Dėl krovinio mūsų nuostoliai nebuvo dideli – apie 16 000 EUR. Mums pasisekė, kad mūsų krovinys buvo pigus. Brangesnius krovinius vežę vilkikai nespėjo į keltą“, – patirtus nuostolius prisimena UAB „Medva cargo services“ direktorius Vaidotas Pranys.
Pagal kasko „Medva cargo services“ išmokėta daugiau kaip 500 000 Lt. V. Pranys paklaustas, ar įmonė tikisi gauti pinigų iš „Lisco Gloria“, sako, kad situacija ganėtinai miglota: „Pretenzijos pateiktos, o ar bus gautos išmokos prognozuoti sunku“.
Po įvykio kelte pirma dalinė išmoka pagal kasko įmonei išmokėta po 35 d., paskutinė – po 80 d.
UAB „Vitlaima“ direktorius Kęstutis Unguvaitis nebuvo apdraudęs transporto priemonių kasko draudimu. „Lisco Gloria“ dar nieko neišmokėjo. Dokumentus esame pateikę, tačiau kol kas jokių žinių“, – neaiškią situaciją dėl nuostolių padengimo dėsto K. Unguvaitis.
UAB „Kriolita“ vadovas Arvydas Baublys sako pagal kasko draudimą gavęs tik 79 proc. už įvykį priskaičiuotos sumos: „Draudimo kompanija „PZU Lietuva“ nepagrįstai nuskaitė PVM ir mes juos padavėme į teismą. Vilkikas buvo apdraustas 100 000 Lt, o mums išmokėjo tik 79 000 Lt“, – susirūpinimo neslepia verslininkas.
UAB DK "PZU Lietuva" komunikacijos vadovė susidariusią situaciją aiškina taip: "Kai klientas yra PVM mokėtojas, už įsigytas krovinines transporto priemones sumokėtą PVM įstatymų numatyta tvarka jis sisigrąžina iš valstybės biudžeto. Todėl pridėtinės vertės mokesčio draudikas netraktuoja kaip nuostolio. Juk taip klientas pirkimo metu mokestį ir susigrąžintų iš valstybės, ir gautų kaip draudimo išmoką, tai yra nepagrįstai praturtėtų mokesčio dydžiu".
A.Baublys irgi jau padavė dokumentus Danijos teismui dėl nuostolių kompesavimo.
Teismo prerogatyva
AB „DFDS Lisco“ rimkodaros vadovas Vaidotas Klumbys sako, kad kompensacijų vežėjams mokėjimo klausimas dabar yra Kopenhagos jūrų ir prekybos teismo prerogatyva.
„Tikėtina, jog siekdamas nustatyti atsakingą ar atsakingus už gaisrą kelte „Lisco Gloria“, teismas lauks gaisro priežasčių ir aplinkybių tyrimo išvadų ir tik tuomet spręs kompensacijų vežėjams mokėjimo klausimą. Kada bus sulaukta išmokų, pasakyti sunku. Viskas dabar priklauso nuo teismo. Kompanija negali turėti įtakos šiam procesui, taip pat kaip negali turėti įtakos tyrimui, kurį atlieka nepriklausomi ekspertai. Mes, kaip ir vežėjai, norime, kad gaisro priežasčių ir aplinkybių tyrimas būtų kuo greičiau užbaigtas ir galimų kompensacijų nuo gaisro kelte nukentėjusiems vežėjams klausimas būtų galutinai išspręstas“, – aiškina V. Klumbys.
Po gaisro laivo savininkė „DFDS Lisco“ nutarė kelto nebeatstatyti, nes, jų skaičiavimais, tokie darbai būtų per brangūs ir draudimo išmokos tam neužtektų, tad nuspręsta įsigyti kitą keltą „Liverpool Seaways“.
Už prarastą laivą draudikai jau išmokėjo kompanijai „DFDS Lisco“ 195 mln. Lt. Taip pat dar apie 50 mln. Lt turėtų būti sumokėta kaip kompensacija už apdraustus ekonominius interesus.
Dabar keltas „Lisco Gloria“ priklauso „Vakarų laivų gamyklos“ antrinei įmonei „Vakarų Refonda“.
Vos tik įsigijusi keltą, įmonė pranešė, jog šis bus supjaustytas, tačiau prieš mėnesį į Klaipėdą parplukdytą laivą apžiūrėję ir įvertinę ekspertai siūlo ir kitokią išeitį. Mašinų skyrius ir didžioji dalis įrenginių yra nepaliesti gaisro, povandeninė laivo dalis taip pat didelių priekaištų nesulaukė. Dėl šių priežasčių laivu domisi keletas kompanijų, kurios norėtų jį pertvarkyti ir toliau naudoti.
Komentarai
Jeigu draudikai sako, kad krovinio praradimo aplinkybės buvo force-majeure, tai apie kokius „susijusius su kroviniu nustolius“ kalbama? Force-majeure atveju vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės!
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.