„Linavos“ vadovų ir Susisiekimo ministro E. Masiulio susitikimas

 

Kokie klausimai buvo aptarti su susisiekimo ministru E. Masiuliu?

Susitikime plačiai aptartas kvalifikuotų vairuotojų-profesionalų trūkumas ir vežėjų sunkumai susiję su aukštomis degalų kainomis, ekspedicinių įmonių veiklos reglamentavimo nebuvimu. Taip pat pasikeista nuomonėmis dėl papildomų kokybinių reikalavimų naujai į kelių transporto rinką siekiančioms ateiti transporto įmonėms, leidimų į kitas šalis (taip vadinamųjų ETMK leidimų) kvotos ateities perspektyvų.

Kokie siūlymai pateikti dėl naujojo kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių projekto?

Siūlyta įteisinti nuostatą, kad vežėjas, norintis patekti į tarptautinių krovinių vežimų rinką ir gauti Europos Bendrijos leidimą, turi prieš tai 2 metus sėkmingai ir be pažeidimų vykdyti krovinių vidaus vežimus Lietuvos teritorijoje. Nustatyti, kad asmuo atsakingu už transporto veiklą gali įsidarbinti ne daugiau kaip dviejose įmonėse.

Neretai naujai į rinką ateinančių transporto įmonių vadovaujantis personalas neturi reikiamos profesinės kompetencijos ir vykdo neatsakingą veiklą organizuojant krovinių gabenimą tarptautiniais maršrutais, net ir pažeisdami tarptautinių konvencijų, sutarčių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Kai kurie asmenys, turintys profesinės kompetencijos pažymėjimus, siekdami pasipelnyti, formaliai įsidarbina iš karto keliose transporto įmonėse atsakingais už transporto verslą, tačiau realios veiklos ir vežimų proceso kontrolės šiose įmonėse nevykdo.

Kokie pasiūlymai ministrui pateikti dėl ekspedijavimo įmonių?

Pasak „Linavos“ vadovų, ekspedicinių įmonių veiklos reglamentavimo, kurio nebuvimas sudaro prielaidas  ekspedijavimo paslaugas teikiančioms įmonėms išvengti kontrolės ir atsakomybės.

Nemažai ekspedijavimo paslaugas teikiančių įmonių veikia taip vadinamųjų “pašto dėžučių” principu. Jos neretai išvengia kontrolės, atsakomybės ir neatsiskaito su vežėjais už atliktas vežimo paslaugas. Bankrutuojančios ekspedicinės įmonės daro didelę žalą ir valstybės biudžetui, palikdamos įsiskolinimus dėl nesumokėtų mokesčių.

Asociacija “Linava” siūlo ieškoti galimybių ekspeditorių veiklos tinkamam reglamentavimui, nustatant profesinės kompetencijos, finansinio pajėgumo (didesnio įstatinio kapitalo) ir kitus reikalavimus, kaip yra reglamentuota vežimų kelių transportu veikla, nes krovinio gabenimo procese ekspeditoriai veikia kaip vežėjai, pasirašydami vežimo sutartį.

Kas siūlyta dėl administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos sankcijos už pakartotinį transporto priemonių vairavimą esant neblaiviems vairuotojams konfiskuoti transporto priemonę?

Įmonė, priimdama vairuotoją į darbą, neturi galimybių patikrinti, kad šiam vairuotojui pažymėjimas jau yra atimtas už vairavimą esant neblaiviam. Taikant minėtą sankciją, reikia numatyti išimtis juridiniams asmenims ir netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, nes dėl vairuotojo neteisėtų veiksmų transporto įmonės praranda didelės vertės turtą – krovininį automobilį ar autobusą.

Naujų vairuotojų rengimas Lietuvoje – vis dar problema. Kokių priemonių numatoma imtis, kad būtų sumažintas kvalifikuotų vairuotojų trūkumas?

Remiantis asociacijos „Linava” narių anketinės apklausos rezultatais, prognozuojamas naujų vairuotojų poreikis mūsų narių įmonėse 2010 m. bus:
–    CE kategorijos transporto priemonių vairuotojų – apie 1200, iš kurių – apie 600 vairuotojų pavojingų krovinių vežimui.
–     D kategorijos transporto priemonių vairuotojų – apie 200.

Jaunų vairuotojų paruošimo sistema Lietuvoje bemaž neveikia, transporto įmonėse dirbančių vairuotojų amžiaus vidurkis didėja. Šiuo metu vidutinis vairuotojų amžius įmonėse 40 – 45 m. Darbo biržoje užsiregistravę vairuotojai dažnai neatitinka tarptautinių vežimų vairuotojams keliamų reikalavimų, todėl viena iš laikinųjų problemos sprendimo priemonių buvo trečiųjų šalių vairuotojų įdarbinimas. Tačiau šiuo metu naujai norintiems įsidarbinti trečiųjų šalių piliečiams Darbo birža nebeišduoda leidimų dirbti, o dažnais atvejais nebepratęsia ir dabar dirbančių vairuotojų leidimų dirbti.

Transporto įmonės pačios galėtų kelti vairuotojų kvalifikaciją, parengti juos darbui tarptautiniais maršrutais. Tačiau šiuo tikslu turėtų būti įteisintas vairuotojo-stažuotojo statusas, suteikiantis įmonėms tam tikras finansines lengvatas (stažavimosi laikotarpiu mokėti mažesnį atlyginimą, nemokėti dienpinigių ir pan.)

Išliekant tokioms tendencijoms, artimoje ateityje gali susiklostyti situacija, kad Lietuvos transporto įmonėms trūks apie 50% vairuotojų. Manome, kad ši problema reikalauja kompleksinių sprendimų ir kompetentingų valstybės institucijų glaudaus bendradarbiavimo.

Vežėjų susirūpinimą kelia dyzelino kainų didėjimo tendencijos Lietuvoje. Kokių priemonių siūlyta imtis situacijai gerinti?

Manome, kad Vyriausybė gali ir turi imtis priemonių, leisiančių atpiginti degalus. Viena iš tokių priemonių būtų liberalesnių degalų importo sąlygų sudarymas ir šiuo metu galiojančio Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nustatytų prievolių importuotojams sumažinimas. Ši priemonė duotų realų pagrindą atsirasti konkurencijai monopolizuotoje didmeninėje degalų rinkoje.

Užsienio šalių praktika tik patvirtina, kad mažesnės apimties prievolės importuotojams turi teigiamą poveikį naftos produktų kainai.  Kitas ne mažiau svarbus veiksnys, darantis įtakos degalų kainoms Lietuvos rinkoje ir veikiantis konkurencijos lygį – tai degalų privalomo maišymo su biologinės kilmės priedais padidinti reikalavimai, kurie, kaimyninėse ES valstybėse dažnai yra gerokai mažesni.

Analogiškus siūlymus yra pateikusi ir Lietuvos konkurencijos taryba, reaguodama į asociacijos “Linava” kreipimąsi.

Komentarai

Vitalijus Chnykinas 2010-06-23 06:45

del ekspediciju tiksliai reikia kazka daryti

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.