Kelių mokesčių reforma turi būti kompleksinė?
Lietuvoje bręsta kelių mokesčių reforma, kurios tikslas – užtikrinti tvarų kelių infrastruktūros finansavimą. Nors pokyčiai neišvengiami ir visa logistikos bendruomenė bei gyventojai laukia geresnės kelių kokybės, klausimas – kokiu tempu ir kokiomis sąlygomis jie bus įgyvendinti?
Susisiekimo ministerija planuoja pertvarkyti kelių apmokestinimo sistemą – pereiti prie atstuminės kelių apmokestinimo sistemos (mokesčio už nuvažiuotą atstumą) ir palaipsniui išplėsti apmokestinamų kelių tinklą. Ministerijos plane numatoma, kad elektroninė kelių rinkliava (e-tolling) būtų įdiegta nuo 2026 m. sausio 1 d. ir taikoma sunkiasvorėms transporto priemonėms, o mokestis būtų skaičiuojamas pagal nuvažiuotą atstumą.
Taip pat numatoma įvesti išorinių kaštų mokestį už taršą (CO2) – tai atspindi principą „teršėjas moka“ ir iš dalies diferencijuos tarifus pagal transporto priemonės ekologinę klasę. Tačiau verslą atstovaujančios asociacijos, įskaitant Transporto inovacijų asociaciją (TIA), ragina taikyti stipresnį mokesčių diferencijavimą, kad mažataršėms transporto priemonėms būtų sudarytos aiškesnės paskatos ir lengvatos.
Kaip rasti balansą tarp tvarumo ir konkurencingumo?
Lietuvos kelių infrastruktūros finansavimas jau kurį laiką kelia rimtų iššūkių. Keliai dėvisi sparčiau, nei atsiranda lėšų jų priežiūrai ir modernizavimui, o didžioji dalis finansavimo vis dar priklauso nuo kuro akcizų, kurių surinkimas ims mažėti plečiantis alternatyviems degalams. ES direktyvose numatyta įtraukti transporto sukeliamus išorinius kaštus (taršos, triukšmo ir kitus neigiamus poveikius) į kelių apmokestinimą, tačiau Lietuvoje šis procesas kol kas kelia daug diskusijų.
TIA pritaria elektroninės kelių rinkliavos plėtrai, tačiau akcentuoja būtinybę užtikrinti, kad mokesčiai ne tik finansuotų kelių infrastruktūrą ir būtų subalansuoti bei pakeliami visiems vežėjams, bet ir skatintų tvarią logistiką.
„Jei norime skatinti tvarią logistiką, turime ne tik apmokestinti, bet ir sudaryti sąlygas investuoti į mažiau taršias technologijas“, – pažymi TIA vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.
Verslas nerimauja, kad kelių mokesčių pokyčiai gali padidinti transportavimo kaštus. Kai kurios kaimyninės šalys jau taiko diferencijuotus tarifus, skatindamos perėjimą prie alternatyvių degalų, tačiau Lietuvoje tokios priemonės dar tik svarstomos. Klausimas lieka atviras: kaip pasiekti finansinį kelių sistemos tvarumą, nesukeliant per didelių kainų šuolių vežėjams ir dėlto galutiniams prekių vartotojams?
Planuojamas CO2 išorinių kaštų mokestis šiuo metu sudarytų tik nedidelį skirtumą tarp taršių ir švaresnių transporto priemonių – pagal ministerijos pasiūlymus, maždaug 8 centus. Tačiau, pasak TIA, siekiant reikšmingesnio efekto, būtina taikyti išimtį ir baziniam kelių infrastruktūros mokesčiui. Tai leistų labiau skatinti netaršų transportą, kartu išvengiant neproporcingos finansinės naštos visam vežėjų sektoriui. Be to, valstybės biudžeto netekimai būtų minimalūs, nes netaršių transporto priemonių Lietuvoje šiuo metu yra labai mažai. Todėl lengvatų taikymas, o ne visų rūšių mokesčių didinimas, būtų subalansuotesnis sprendimas, kuris mažiau destabilizuotų tiekimo grandinę ir turėtų mažesnį poveikį kainoms.
Reforma turi būti etapinė ir subalansuota
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinė direktorė Raminta Radavičienė akcentuoja, kad būtina išlaikyti Lietuvos verslo konkurencingumą ir užtikrinti subalansuotą finansavimo modelį.
„Tvariam finansavimo modeliui sukurti reikia nuoseklaus veikimo: visų pirma būtina įvertinti visą transporto apmokestinimo politiką Lietuvoje – kokie mokesčiai jau egzistuoja, kokie numatomi, kaip jie sąveikauja tarpusavyje ir kokius tikslus padeda pasiekti“, – sako R. Radavičienė.
Ji akcentuoja, kad privalu išanalizuoti planuojamų pokyčių poveikį transportui, gamybai, žemės ūkiui – įvairiems sektoriams ir jų konkurencingumui. Pasak R. Radavičienės, bet kokie nauji mokesčiai ar esamų modifikacijos turėtų būti įvedami palaipsniui, diferencijuojant pagal kelių kategoriją ir transporto priemonių taršos klasę.
TIA vadovė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė priduria, kad reformos tikslas turėtų būti ne tik papildomos biudžeto pajamos, bet ir sektoriaus transformacija. TIA siūlo netaršioms transporto priemonėms taikyti nulinį infrastruktūros mokestį bent penkerius metus, o mažai taršiam transportui – diferencijuotus tarifus.
„Didinti mokesčius galima tik etapais ir užtikrinant, kad netaršios transporto priemonės turėtų aiškias skatinimo priemones. Jeigu skirtumas tarp netaršių ir taršių transporto priemonių kelių mokesčio siektų bent 15 centų už kilometrą lengvatos forma, tai jau būtų reikšminga paskata verslui investuoti į mažiau taršias technologijas”, – teigia R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Verslas tikisi paskatų
Transporto sektoriaus atstovai palaiko modernizavimo siekį, tačiau pabrėžia, kad mokesčių pokyčiai turi ne stabdyti, o skatinti tvarią transformaciją. „Scania Lietuva“ vadovas Darius Snieška atkreipia dėmesį, jog šiuo metu alternatyviu kuru varomų sunkvežimių dalis Lietuvoje yra itin maža – per 2024 m. iš 7200 naujai registruotų sunkvežimių tik 2 buvo varomi elektra, o 44 – dujomis. Tai rodo, kad be papildomų skatinimo priemonių perėjimas prie mažiau taršių technologijų bus lėtas ir verslui brangus.
D. Snieška pabrėžia, jog fiskalinės paskatos yra būtinos.
„Šiuo metu elektra varomo sunkvežimio eksploatacijos kaštai yra apie 15-20 % didesni nei dyzelinio analogo. Jei infrastruktūros mokesčiai būtų diferencijuoti, vežėjai galėtų realiai svarstyti perėjimą prie alternatyvių degalų“, – teigia jis.
Pasak D. Snieškos, net ir papildomos priemonės – pavyzdžiui, „žaliosios zonos“ miestuose, kuriose ribojamas taršių transporto priemonių eismas – galėtų paskatinti rinktis netaršius sprendimus.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius taip pat pažymi, kad kelių mokesčių lengvatos yra būtinas žingsnis siekiant žaliosios transformacijos.
„Vien tik keliant dyzelino akcizus proveržio nepasieksime – tai sukeltų socialinę įtampą ir padidintų kaštus visam verslui. Tuo tarpu aiškios ir ilgalaikės lengvatos gali būti ta paskata, kuri išjudins pokyčius“, – teigia M. Nagevičius.
Tinkamai subalansuota kelių mokesčių reforma gali padėti užitikrinti stabilesnį infrastruktūros finansavimą ir paskatinti perėjimą prie tvaresnio transporto. Svarbiausia, kad pokyčiai būtų planuojami atsakingai, kad tiek verslas, tiek visuomenė matytų aiškią naudą.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.