Vokietijos vežėjų rūpesčiai – pažįstami lietuviams?
„Linavos“ prezidiumo narys Raimondas Vėlavičius, daug metų dirbantis Vakarų Europos šalyse ir neblogai išmanantis Vokietijos transporto rinką, teigia, jog vežėjai Vokietijoje išgyvena tas pačias problemas, kaip ir Lietuvos vežėjai.
Vokietijoje artėjant Bundestago (Žemųjų parlamento rūmų) rinkimams, politikai diskutuoja su įvairių sričių specialistais. Susitikimą su kandidatais organizavo ir Bundesverband Güterkraftverkehr Logistik und Entsorgung (BGL). Apžvelgdamas šią diskusiją, „Linavos“ prezidiumo narys Raimondas Vėlavičius sako, jog didžioji dalis Vokietijos vežėjų keliamų problemų yra pažįstamos ir Lietuvos transporto rinkos dalyviams.
Didelis nusivylimas
Tai atskleidė BGL narių klausimai ir atsiliepimai Berlyne vykusiame susitikime su politikais. BGL pakvietė savo narius ir politikus į logistikos forumą, kuriame diskutavo su politikais. Verslininkams ypač rūpi tokie klausimai, kaip biurokratijos mažinimas, vairuotojų trūkumas ir subsidijos klimatui nekenksmingiems sunkvežimiams. Daugelis jų baiminasi dėl silpnos ekonomikos ir savo išlikimo.
„Matome 20-30 proc. sumažėjusį užsakymų kiekį“, – sakė priekabų gamintojo „Krone“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Frankas Albersas. Jis šiuo metu nerimauja dėl CO₂ kiekio reguliavimo. Nuo 2030 m. priekabų gamintojai išmetamą CO₂ kiekį turi sumažinti 10 proc., tačiau techniškai įmanoma pasiekti tik 7,6 proc. F. Albersas įvardija padangas, optimizuotą riedėjimą, aerodinamiką ar svorį, tačiau klientams tas kainuoja papildomai. Vietoj šiandieninių 25 tūkst. eurų priekaba tuomet kainuotų 40 tūkst. eurų. Be to, „Krone“ negali pasiekti likusių 2,4 procentų ir tuomet turės sumokėti per 200 mln. eurų baudą.
„Tada galime uždaryti savo parduotuvę“, – pasakė F. Albersas.
Susirūpinimas dėl vairuotojų
Horstas Kottmeyeris, to paties pavadinimo ekspedijavimo bendrovės Bad Oeynhausen generalinis direktorius ir BGL stebėtojų tarybos pirmininkas, sako, jog nuotaikos panašios, kaip ir priekabų pardavėjų.
„Šiuo metu nematau jokios šviesos tunelio gale“, – sakė jis. Be kita ko, jis nerimauja dėl to, kad neranda pakankamai vairuotojų, ir skundžiasi, kad trūksta nelegalaus kabotažo kontrolės.
„Per mažai kontrolės. Mums vėl reikia sąžiningos konkurencijos“, – sakė H. Kottmeyeris. Minimalus atlyginimas jam nėra problema, nes jis jį moka tinkamai. Jis sako, gavęs vienos Lietuvos įdarbinimo agentūros pasiūlymą, siūlantį sunkvežimio vairuotoją už 120 eurų per dieną, vairuotojui atlyginimas turi būti mokamas tik tuo atveju, jei jis iš tikrųjų dirba.
H. Kottmeyeris taip pat kritikuoja CO₂ rinkliavą, kuri galioja nuo 2023 m. gruodžio. Pernai jis sumokėjo 4,8 mln. eurų rinkliavos, tai yra 2,3 mln. eurų daugiau nei užpernai. Jis nemano, kad krovinių vežimo kelių transporte klimato apsauga būtų skatinama.
Nuomonė dėl pajamų iš rinkliavų paskirstymo
Kviestiniai Bundestago nariai turėjo dvi valandas atsakyti į verslininkų klausimus ir atskirus taškus iš BGL 100 dienų programos. Jame asociacija suformulavo reikalavimus būsimai federalinei vyriausybei. Be kita ko, asociacija ragina uždaryti kelių finansavimo ciklą ir pajamas iš rinkliavų reinvestuoti į krovininį kelių transportą.
BGL reikalavimų sąraše taip pat yra „kovoti su vairuotojų trūkumu, mažinti biurokratiją, užkirsti kelią laipsniškam mažų ir vidutinių transporto įmonių žlugimui ir sudaryti tinkamas pagrindines sąlygas nekenksmingam krovinių vežimui keliais“.
Paklausti apie kelių finansavimo ciklą, dalis politikų teigė norintys jį vėl įvesti. Kita vertus, kiti nori išlaikyti dabartinį reguliavimą. Tai reiškia, kad tik maždaug pusė pajamų iš sunkvežimių rinkliavos bus skirta kelių infrastruktūrai, o likusi dalis bus skirta bendrajam mobilumui ir, svarbiausia, geležinkeliams.
„Tai sukuria transporto finansavimo ciklą“, – pabrėžė Detlefas Mülleris, SPD parlamentinės frakcijos pirmininko pavaduotojas ir atsakingas už transportą. Kalbėdamas apie pramonės saugumo planavimą, jis teigė, kad transporto politikos principai neturėtų keistis kas trejus ketverius metus.
Ypatingai vežėjus nuvylė tai, kad politikai netesėjo pažado. Įvedant CO₂ kainą ir netrukus po to CO₂ rinkliavą, reikėtų rasti mechanizmą, kuris padėtų išvengti dvigubo apmokestinimo.
„Supratome, kad nėra teisiškai ir Konstituciją atitinkančio, juridiškai pagrįsto sprendimo“, – sakė Matthiasas Gastelis, atsakingas už krovinių transportą ir logistiką Žaliųjų parlamentinėje frakcijoje.
Biurokratija pripažinta problema
Per BGL organizuotą rinkimų diskusiją verslininkai skundėsi pertekline biurokratija. Transporto komiteto narė, krovininio transporto ir logistikos ekspertė Martina Engelhardt-Kopf vieną sprendimą mato administravimo skaitmeninime ir ataskaitų teikimo prievolių supaprastinime, kurį numato, pavyzdžiui, Tiekimo grandinės deramo patikrinimo įstatymas. „Valstybė turi vėl tapti pajėgi veikti“, – sakė ji.
Carina Konrad taip pat pritaria šiai nuomonei. Ji yra savo partijos parlamentinės frakcijos pirmininko pavaduotoja ir atsakinga už transporto klausimą. „Mums nereikia aukso padengimo“, – sakė ji. Tai reiškia, kad Vokietija dažnai viršija Europos Sąjungos gaires. Dirkas Brandesas, AfD Transporto komiteto narys, sutiko. To turėtų pakakti, kad atitiktų minimalius reikalavimus.
Po rinkimų diskusijos parlamentinis transporto valstybės sekretorius Sörenas Bartolas pabrėžė, kad transporto ir logistikos pramonė atlieka pagrindinį vaidmenį. „Jie palaiko šalį“, – sakė jis. Politikai turi spręsti tokias problemas kaip vairuotojų trūkumas, investicijos į infrastruktūrą ir biurokratijos mažinimas. S. Bartolis sakė, kad stebės BGL reikalavimus. „Turime dalykiškai kartu dirbti“, – sakė jis.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.