Pabrangusių degalų efektas: vežėjai pilasi užsienyje
Tarptautinius pervežimus vykdančios Lietuvos transporto kompanijos pigesnių degalų ieško kaimyninėse šalyse.
Ekspertai baiminasi, kad ši tendencija gali neigiamai atsiliepti valstybės finansams, ir siūlo ieškoti sprendimų. Vienas jų – tartis su kaimyninėmis valstybėmis dėl akcizų tarifų suvienodinimo. Dėl dyzelino akcizo padidinimo Lietuvoje degalai nuo metų pradžios kainuoja gerokai daugiau nei Lenkijoje.
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigia, kad daugelis transporto bendrovių nuo sausio yra apsisprendusios degalų Lietuvoje nebesipilti ir tai daro tik neturėdamos kitos išeities.
„Absoliuti dauguma Lietuvoje veikiančių transporto įmonių, kurios vykdo tarptautinius pervežimus, nuo sausio 1 d. yra sustabdžiusios kuro pylimą Lietuvoje iki minimumo. Šiuo metu daugelis degalus pilasi Lenkijoje arba kitose šalyse. Įmonės, kurios aptarnauja Skandinavijos regioną, Lietuvą jau irgi aplenkia, nes kainos susilygino su skandinaviškomis. Matematiškai labiau apsimoka pilti kurą netgi Švedijoje“, – sakė vežėjų atstovas.
Kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kitų regiono valstybių didžiulę įtaką daro transporto įmonėms, kurios savo pervežimų maršrutus optimizuoja taip, kad galėtų degalus piltis ten, kur jie pigiausi. Skaičiuojama, kad pilną baką degalų Lietuvoje šiuo metu užsipylęs vilkiko vairuotojas išleidžia maždaug 100 eurų daugiau nei degalus pildamasis kaimyninėje Lenkijoje.
Ragina tartis bent su Lenkija
Šalies degalinių tinklus vienijančios Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA), prezidentė Kristina Čeredničenkaitė teigia, kad su didžiausiais nuostoliais per pirmąsias tris šių metų savaites susidūrė pasienio degalinės – jų pardavimai sumažėjo net 50 proc.
„Transporto įmonės yra vienas pagrindinių degalinių klientų, tad jų sprendimai nepilti dyzelino Lietuvoje turi skaudžių pasekmių mažmeninės prekybos degalais sektoriui, o tai gali turėti tiesioginę įtaką akcizo surinkimui ir valstybės įsipareigojimų vykdymui – nuo krašto apsaugos iki socialinių reikmių“, – sakė asociacijos vadovė.
K. Čeredničenkaitės nuomone, siekiant spręsti šią problemą būtina ieškoti kompromisų su kaimyninėmis šalimis ir tartis dėl bendrų sprendimų, kurie padėtų sumažinti konkurenciją tarp valstybių ir apsaugotų šalies ekonomiką.
„Jau dabar turėtume žvelgti į 2026 metus, kurie pagal dabartinius akcizo didinimo planus atneš dar didesnį degalų brangimą. Čia būtinas valstybės vadovų įsikišimas, kad šalys pradėtų derėtis dėl vienodesnių sąlygų bent jau mūsų regione. Dabartinė situacija reikalauja ekonominės diplomatijos. Priešingu atveju ši tendencija gali turėti ilgalaikį poveikį Lietuvos biudžetui“, – sakė ji.
Lietuva esą galėtų inicijuoti diskusijas su kitomis ES šalimis dėl vienodo iškastinio kuro apmokestinimo visoje ES. „Bent jau būtų naudinga pasiekti susitarimą su Lenkija, kad abi šalys galėtų vykdyti tolygią transporto dekarbonizaciją, nesiremdamos skirtingais mokestiniais principais“, – sakė LIEPA vadovė.
Smarkiai lenkiame kaimynes
Skirtingų ES šalių mokesčių politika dėl dyzelino skiriasi, tačiau šalyse, su kuriomis Lietuvai tenka konkuruoti, jis apmokestinamas mažiau.
Europos Komisijos (EK) duomenimis, pagal tai, kiek, įsipylus litrą dyzelino, papilnėja valstybių biudžetas, lyderės ES yra Airija ir Danija – po 0,94 euro už litrą degalų. Lietuva tarp labiausiai apmokestinančių dyzeliną valstybių šiuo metu kartu su Latvija yra 12–13 vietose – biudžetui nuo kiekvieno nupirkto litro degalų čia tenka 0,79 euro. Lenkija pagal šį rodiklį tik 20-oje vietoje – 0,67 euro, Estija 26-oje – 0,63 euro.
EK sausio 20 d. duomenimis, litras dyzelino Lietuvoje ir Estijoje vidutiniškai kainavo 1,64 euro, Lenkijoje – 1,48 euro, Latvijoje – 1,65 euro.
P. Drižo teigimu, aljansui priklausančių bendrovių skaičiai gąsdinantys – vežėjai svetur užsipila dešimtis milijonų litrų dyzelino, kurį anksčiau pildavosi Lietuvos degalinėse.
„Mano vertinimu, su sprendimu pakelti akcizą mes ne tik nesurinksime tų papildomų 170 mln. eurų, bet ir to, ką surinkdavome iki sausio. Transporto sektorius Lietuvoje yra didžiulis, turime 60 tūkst. vilkikų parką. Koks 15 proc. iš jų degalus pildavosi Lietuvoje, o dabar ta dalis sumažės iki minimumo ir tai pasijus tikrai ne į gerąją pusę“, – apgailestavo vežėjų atstovas.
Sieną kerta nestabteldami
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas teigia esantis tikras, kad degalinės pajamų kur kas mažiau gaus ne tik dėl to, kad jose rečiau lankysis gyventojai ir transporto sektoriuje dirbantys vairuotojai, bet ir šalį kertantys užsienio šalių vežėjai.
„Blogiausia yra žmonėms, kurie negali niekur išvažiuoti arba važiuoti turi į Lenkiją. O vežėjai iš kitų šalių, kurie kerta Lietuvą ir orą teršia čia, kelius gadina čia, degalus pilasi kitose šalyse, mokesčiai nukeliauja kitoms valstybėms. Negalime būti brangiausi Europoje. Turime piktą kaimyną, turime galvoti apie ateitį. Lietuva vis tiek bus tranzitinė šalis, tad nepasiimti pinigų ir nepanaudoti jų gynybai, švietimui ar sveikatos apsaugai būtų nelogiška“, – sakė K. Stasiukynas.
Anot jo, klientų sumažėjimą pajautė daugelis sąjungai priklausančių degalinių, kai kurių apyvarta taip pat krito net 50 proc. „Nesurinkti PVM ar akcizo skaičiai labai aiškiai matyti kiekvieną dieną. Kadangi kasos yra sujungtos su Mokesčių inspekcija, nesunku patikrinti, kiek degalų pernai buvo pilamasi tą pačią dieną. Akivaizdu, kad mes planuotų pinigų į biudžetą nesurinksime“, – mano K. Stasiukynas.
Komentarai
o tai ką galvojo iki to akcizo pakelimo valdžios klerkai, tai aišku, kad visi skaičiuoja ir tikrai pilsis degalus ten kur pigiau, juo lab pilamasi i vilkikus tona ir daugiau, cia ne 20 litrų.., todėl nuo kiekvieno pylimosi susidaro tikrai ženkūs skaičiai, eilinį kartą persistengta ir perspsausta, o dabar dar siuloma ir kitiems didinti akcizus :) nu idomu idomu ar tam pritaru Lenkijos vežėjai, juo lab ju (PL) pardavimai Lietuviams ir kitiem tranzitu lenkentiems Lietuva vežėjams pilantis kurą ten paaugo tais pačiais 50%, ko neteko LT, va jums ir matematika..
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.