Šių metų „Transporto inovacijų forume“ – dėmesys verslo atsparumo ir karo logistikos temoms (papildyta)
Spalio 9-10 dienomis Vilniuje vyksiantis „Transporto inovacijų forumas 2024“ suburs pasaulio transporto ir logistikos sektoriaus lyderius bei ekspertus diskusijoms apie sektoriaus ateitį ir dabartinius iššūkius. Didžiausias Baltijos regiono forumas, organizuojamas Transporto inovacijų asociacijos (TIA) ir Susisiekimo ministerijos, tapo kasmetiniu svarbiausiu sektoriaus renginiu ir jau šeštąjį kartą kvies aptarti svarbiausias transporto bei logistikos rinkos tendencijas ir technologines inovacijas.
Forumo organizatoriai pastebi vis augantį renginio populiarumą ir tarptautiškumą. Praėjusiais metais forumas sulaukė 70 pranešėjų iš 13 šalių, tarp kurių buvo svečių ne tik iš Europos, bet ir JAV, Pietų Korėjos bei kitų regionų. Konferencija pritraukė 900 dalyvių, o tiesioginę transliaciją stebėjo 50 tūkst. žiūrovų. Šiemet organizatoriai prognozuoja dar įspūdingesnius skaičius: laukiama dar didesnio dalyvių skaičiaus ir platesnio tarptautinio atstovavimo.
Šių metų renginyje ypatingas dėmesys bus skiriamas verslo atsparumo klausimams. Jo metu bus analizuojama, kaip transporto ir logistikos įmonės gali išlikti konkurencingos ir stabilios esant geopolitiniams ir ekonominiams iššūkiams. Forumo pranešėjai aptars įvairias strategijas, rizikos valdymą, tiekimo grandinių diversifikaciją ir technologinių inovacijų integraciją.
„Inovacijos yra viena svarbiausių varomųjų transporto sektoriaus jėgų, didinančių verslo atsparumą, ypač kalbant apie besikeičiančią geopolitinę situaciją ir logistikos grandinių stiprinimą. Iššūkių šiam sektoriui keleri pastarieji metai nepagailėjo – nuo pandemijos iki karo nutrauktų logistikos grandinių ir prisitaikymo prie žaliojo kurso. Tarptautinis bendradarbiavimas taip pat svarbus Ukrainos atstatymo kontekste“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Forumo dalyviai turės galimybę apie geriausias praktikas sužinoti iš skirtingų valstybių ekspertų, kurie dalinsis patirtimis, kaip užtikrinti ilgalaikį verslo stabilumą „netikrumo“ sąlygomis.
TIA vadovė Rugilė Andziukevičūtė-Buzė pažymi, kad transporto ir logistikos sektorius patiria nemažai iššūkių, tarp kurių – ekonomikos stagnacija, geopolitiniai pokyčiai, augantis spaudimas dėl Žaliojo kurso reikalavimų bei nuolatinis poreikis didinti efektyvumą.
„Rinkoje matome daug pasimetimo ir netikrumo. Girdime, su kokiomis problemomis susiduria mūsų sektoriaus įmonės, ir suprantame, kad ne visi žino, kaip jas spręsti ir kokius įrankius tam pasitelkti. Todėl forume diskutuosime apie realias problemas, ieškosime atsakymų, dalinsimės praktiniais pavyzdžiais, kurie parodo, kaip technologijos gali padidinti efektyvumą, sumažinti sąnaudas ir pagerinti paslaugų kokybę. Sieksime, kad kiekvienas renginio dalyvis iš jo išsineštų asmeninių įžvalgų ir galėtų jas pritaikyti savo versle“, – sako R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Šiais metais forume bus daug kalbama ir karo logistikos tema, kuri, atsižvelgiant į pastarojo meto geopolitinius įvykius, yra ypač aktuali. Karo logistika tampa vis svarbesnė dėl besikeičiančios saugumo situacijos, NATO planų stiprinti gynybinius pajėgumus, taip pat dėl besiplečiančių gynybos pramonės objektų. Renginio metu bus diskutuojama, kokias naujas galimybes tai sukuria sektoriaus įmonėms, taip pat bus aptariamos specifinės sąlygos, reikalavimai ir technologiniai sprendimai, kurie gali pagerinti karinės logistikos efektyvumą bei bendradarbiavimą su gynybos sektoriaus įmonėmis. Renginyje bus diskutuojama ir apie tai, kaip strateginiai Lietuvos logistikos objektai yra pasirengę veikti karinių konfliktų atveju.
Apžvelgdama būsimo renginio programą, TIA strateginių partnerysčių ir komunikacijos vadovė Asta Kazlauskienė sako, jog forume taip pat bus nagrinėjamos itin aktualios temos apie intermodalinį transportą, kuris yra vienas iš tvarumo tikslų siekimo būdų, aptariama iškastinio kuro naudojimo ateitis, žaliojo vandenilio panaudojimo galimybės, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto kuriamos naudos verslui, inovacijos miestų judumo srityje bei „paskutinės mylios“ logistikos sprendimai.
Verslo finansavimo sprendimų apžvalga padės įmonėms pergalvoti naujus kapitalo pritraukimo būdus. Dalyviai galės susipažinti su ES inovacijų skatinimo mechanizmais ir kitais aktualiais klausimais.
„Transporto inovacijų forumas tampa svarbia vieta tarptautiniam bendradarbiavimui ir žinių mainams. Šiais metais dalyviai galės susipažinti su geriausiomis tarptautinėmis praktikomis, pritaikyti jas vietiniame kontekste ir taip stiprinti savo konkurencingumą globalioje rinkoje. Apie svarbiausius pokyčius ir ateitį keičiančias mobilumo inovacijas kalbės „EIT Urban Mobility“ vadovė Maria Tsavachidis, forume dalyvaus eurokomisaras Virginijus Sinkevičius, laukiame EPBO ir pasaulinės kelių transporto organizacijos IRU atstovų. Nemažai dėmesio skirsime kelių logistikai, apie kelių transportą diskutuosime su šio verslo lyderiais iš įmonių „Girteka“ ir „LKW Walter“, – pasakoja A. Kazlauskienė.
Taip pat bus galimybė išgirsti ekspertus iš tokių žniomų prekės ženklų kaip „Uber“, „Wolt“, „VTG Group“, „Shmitz CargoBull“ ir kt. Kaip ir kismet, renginyje veiks vidaus ir lauko ekspozicijos, pristatančios naujausius technologinius sprendimus ir ateities judumo inovacijas.
Jau tradicija tapusioje startuolių „pitch“ sesijoje bus galima susipažinti su inovatyviais tarptautinių startuolių sprendimais. Už Lietuvoje vystomus tvarius sprendimus bus teikiami kasmet vis daugiau dalyvių pritraukiantys „Žaliojo susisiekimo apdovanojimai“.
„Transporto inovacijų forumas – vieta, kur kartą per metus gali susitikti visi sektoriaus „žaidėjai“. Tai puiki galimybė bendrauti, keistis idėjomis, pasidžiaugti pasiekimais ir aptarti tendencijas, kurios keičia sektoriaus žaidimo taisykles ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tokių susitikimų dėka užmezgami vertingi ryšiai ir formuojamos naujos bendradarbiavimo ir verslo galimybės“, – teigia TIA vadovė A. Kazlauskienė.
***
Šiandien Vilniuje prasidėjo šeštasis „Transporto inovacijų forumas“– didžiausias transporto ir logistikos sektoriaus renginys Baltijos šalyse, suburiantis šios srities lyderius. Šių metų forumo tema – atsparumo didinimas nuolat kintančiame pasaulyje.
Atidarydama renginį, premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad dabartiniame politiniame ir ekonominiame kontekste atsparumo didinimas yra kaip niekada svarbus.
„Praėjęs penkmetis į transporto sektorių įtraukė žaliąją ir skaitmeninę darbotvarkes, naujus standartus, solidarumą su Ukraina. O ateinantys 5 metai reikš susitelkimą į naujų technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, įtraukimo klausimus“, – sakė ministrė pirmininkė.
Ji pabrėžė būtinybę turėti efektyvius transporto koridorius, integruotus į Europos Sąjungos sistemą, tokius kaip „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“. „Tik turėdami modernią ir integruotą infrastruktūrą galime kalbėti apie išties tvarų transporto sistemos vystymąsi ir didinti mūsų atsparumą ateities iššūkiams“, – akcentavo I. Šimonytė.
Jai pritarė ir Susisiekimo ministras Marius Skuodis: „Karai visame pasaulyje, deja, tampa nauja realybe. Todėl mums reikia būti tik atsparesniems“. Kalbėdamas apie NATO prioritetus, jis pabrėžė, kad dauguma išskirtų svarbiausių gynybos aspektų yra susiję su susisiekimo klausimais.
Anot ministro, siekiant užtikrinti Aljanso atsparumą ir gynybos pajėgumų mobilumą, ypatingas dėmesys skiriamas karinio mobilumo gerinimui, tarpvalstybinių transporto jungčių stiprinimui ir kritinės infrastruktūros apsaugai.
Prekybos grandinių pokyčiai: Kinijos nuosmukis ir nauji lyderiai
„Transporto grandinės kinta kaip niekad greitai“, – teigė Marion Jansen, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktorė.
Anot M. Jansen, Kinija, iki šiol buvusi pasaulinės prekybos varikliu, dabar susiduria su konkurentais, sparčiai perimančiais jos pozicijas. Vietnamas ir Lenkija tampa naujais tiekimo grandinės žaidėjais, pritraukdami didžiąją dalį JAV ir ES investicijų. Pastarąjį dešimtmetį šių šalių prekybos apimtys augo dvigubai greičiau nei Kinijos.
EBPO atstovė pabrėžė, kad geopolitinės įtampos ir besikeičiantys vartotojų lūkesčiai negrįžtamai keičia tiekimo grandines. Įmonės, ignoruojančios šiuos pokyčius, rizikuoja prarasti konkurencingumą. „Atsparios tiekimo grandinės – ne pasirinkimas, o būtinybė“, – akcentavo ji.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad jūrų transportas išlieka rizikos zona, ypač dėl potencialių krizių taškų, tokių kaip Raudonoji jūra. Nors matoma tendencija pereiti prie alternatyvių transporto būdų, jūrų keliai tebėra esminė prekybos tinklo dalis.
Europos vizija: nulinės emisijos, skaitmeninė revoliucija ir atsparumas iššūkiams
Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato (DG MOVE) Inovacijų ir tyrimų skyriaus vadovas Torsten Klimke pristatė ambicingą ES tikslą – iki 2040 metų sukurti visiškai žalią ir išmanią transporto sistemą. Pagrindinis siekis – sumažinti transporto sektoriaus emisijas 90 proc. Tačiau ne tik tai – skaitmeninės technologijos taps nauja transporto revoliucijos varomąja jėga.
„Siekiame, kad visos Europos šalys turėtų prieigą prie modernių, skaitmeninių transporto sprendimų“, – pabrėžė T. Klimke. Tai apima ne tik nulinės emisijos transporto priemones, bet ir multimodalinę transporto sistemą, sujungiančią kelių, geležinkelių ir jūrų kelius. Didelis dėmesys skiriamas miestų logistikai – iki 2040 m. planuojama visiškai pertvarkyti miestų prekių pristatymo sistemas, diegiant nulinių emisijų transporto priemones ir optimizuojant „paskutinės mylios“ logistiką.
Taip pat stiprinamas Europos transporto tinklas, siekiant užtikrinti atsparumą potencialiems iššūkiams ir integruoti karinius mobilumo poreikius į transporto infrastruktūrą. Čia esminis vaidmuo teks TEN-T tinklui, siekiant užtikrinti sklandų susisiekimą visoje Europoje. Iki 2040 m. planuojama sukurti bent po vieną multimodalinį krovinių terminalą kiekviename Europos urbanistiniame mazge ir modernizuoti miestų logistikos sistemas.
Atsparumo kūrimas – svarbiausia užduotis
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) generalinis sekretorius Umberto de Pretto pabrėžė transporto sektoriaus atsparumo stiprinimo būtinybę. Jo teigimu, atsparumas yra kertinis akmuo, leidžiantis transporto sistemoms atlaikyti ateities šokus – nuo klimato kaitos iššūkių iki poreikio mažinti emisijas. IRU didelį dėmesį skiria dekarbonizacijai ir skaitmeninimui, kurie padeda sektoriui tapti tvaresniu ir efektyvesniu.
Jo žinia aiški – transporto sektoriaus ateitis priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo glaudaus viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo. Tik veikdami išvien galime užtikrinti, kad transporto sistemos atlaikytų pasaulinius iššūkius – ar tai būtų ekonominės krizės, ar geopolitiniai neramumai.
***
Transporto ir logistikos sektorius atsidūrė lūžio taške – taip vieningai pabrėžė ekspertai „Transporto inovacijų forume“, vykusioje diskusijoje apie politines ir ekonomines tendencijas bei jų įtaką sektoriaus ateičiai. Diskusijos metu buvo aptartos naujausios geopolitinės įtampos, žaliųjų iniciatyvų trukdžiai ir verslo pasirengimas išlikti konkurencingam.
JAV rinkimų ir karo Ukrainoje poveikis – nenuspėjamos geopolitinės sąlygos
Politologas Vladimiras Laučius pabrėžė, kad Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų rezultatai gali nulemti Europos politiką, įskaitant paramą Ukrainai ir sankcijų Rusijai likimą. „Net jei retorika pasikeistų, iš esmės tiek demokratų, tiek respublikonų požiūris į Ukrainą išlieka panašus – galima tikėtis paramos mažinimo ir sankcijų švelninimo“, – sakė V. Laučius. Tai reikštų, kad tranzito ir prekybos su Rytų rinkomis situacija gali keistis, ypač jei didžiųjų Europos šalių, tokių kaip Vokietija ar Prancūzija, verslo interesai pradės viršyti politinius įsipareigojimus.
Tam pritarė ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Jis teigė, kad auganti įtampa Rytuose ir neaiškus sankcijų Rusijai likimas gali sukelti rimtų pasekmių Lietuvos logistikos sektoriui. „Turime būti pasiruošę, kad po dešimtmečio tranzito kryptys gali keistis. Šiandien orientuojamės į šiaurės-pietų kryptis, bet ilgainiui reikės vėl svarstyti galimybes rytų-vakarų koridoriuje“, – kalbėjo jis.
Ekonominės realijos: JAV, Kinijos ir Europos augimo skirtumai
Ekonimistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį į ekonominę nelygybę tarp pagrindinių pasaulio regionų ir jos įtaką transporto sektoriui.
„JAV ekonomika per pastarąjį dešimtmetį išaugo 50 proc., Kinijos – 70 proc., o euro zonos augimas siekė vos 7 proc. Tai rodo aiškią tendenciją – Europa praranda ekonominę dinamiką“, – pažymėjo. M. Dubnikovas. Pasak jo, Europos lėtėjantis augimas ir nesibaigiančios reformos tampa dideliu iššūkiu verslui, nes „senstančios Europos ekonomikos struktūra neleidžia sparčiai atsigauti ar konkuruoti su greitai augančiomis rinkomis“.
Visgi, ekonimistas pastebėjo, kad „Lietuva šiuo metu laikosi neįtikėtinai gerai, nors verslo aplinkoje daug skundų ir nepasitenkinimo. Ekonominiai rodikliai rodo, kad šalis sugeba atlaikyti iššūkius“.
V. Janulevičius diskusijoje akcentavo, kad transporto ir logistikos sektorius turi didelį potencialą augti, tačiau susiduria su rimtais iššūkiais dėl Žaliojo kurso, energetikos sąnaudų ir geopolitinės įtampos. Jis pabrėžė, jog Lietuvos verslas turi investuoti į infrastruktūrą, kad būtų išlaikytas konkurencingumas: „Turime orientuotis į geležinkelių plėtrą, greitinti traukinių greitį ir mažinti CO2 emisijas. Tai padėtų ne tik sumažinti sąnaudas, bet ir leistų vairuotojams dažniau būti namuose, nes kroviniai būtų gabenami efektyviau“.
Žaliasis kursas – iššūkiai ir galimybės
V. Janulevičius pastebėjo, kad nors Europos Sąjunga gali atidėti Žaliojo kurso reikalavimus pusmečiui ar metams, tačiau radikalių pakeitimų nebus. „Mūsų laukia griežti CO2 mokesčiai, todėl verslui būtina jau dabar imtis veiksmų mažinant emisijas, investuojant į elektrifikuotus geležinkelius ir atsinaujinančią energiją,“ – sakė jis.
Kalbėdamas apie Žaliojo kurso įgyvendinimą, Transporto inovacijų asociacijos valdybos pirmininkas Jurgis Adomavičius pabrėžė,k ad nors žaliasis kursas kelia iššūkių, jis taip pat suteikia galimybę mažesnėms įmonėms aplenkti didesnes, jei jos sugebės greitai prisitaikyti ir efektyviai įgyvendinti inovacijas. „Mažos įmonės gali būti greitesnės ir lankstesnės, todėl turi galimybę išnaudoti žaliojo kurso reikalavimus savo naudai” – pastebėjo J. Adomavičius.
Migracijos politika ir darbo jėgos krizė
Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas atkreipė dėmesį į darbo jėgos trūkumą – tai itin aktualu Lietuvos transporto sektoriui, kuriame vairuotojų skaičius neatitinka augančių poreikių.
„Migracijos politika turi būti stabili ir prognozuojama. Neturime prabangos uždėti vienodus reikalavimus visiems migrantams – reikia daugiau lankstumo, kad pritrauktume vairuotojų iš užsienio“, – kalbėjo P. Drižas. Jis akcentavo, kad vairuotojų trūkumas yra viena iš didžiausių problemų, ribojančių įmonių konkurencingumą, ir pabrėžė būtinybę kurti stabilią ir prognozuojamą migracijos politiką.
Skaitmenizacija – vienintelis kelias į priekį
J. Adomavičius akcentavo, kad skaitmenizacija ir procesų efektyvinimas yra būtini, jei sektorius nori išgyventi šiandienos konkurencijos sąlygomis: „Skaitmeniniai sprendimai gali sumažinti išlaidas ir CO2 emisijas iki 20 proc., tačiau tam reikia aiškių gairių ir valstybinės paramos.“
Geležinkelių elektrifikacija, automatiniai duomenų apsikeitimo sprendimai ir inovatyvūs intermodaliniai sprendimai buvo įvardinti kaip pagrindinės kryptys, kuriose reikia toliau dirbti.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.