Seimas pritarė griežtos kvotos darbuotojams iš trečiųjų šalių nustatymui, taip pat sugriežtintos jų įdarbinimo sąlygos
Siekiant riboti pigios darbo jėgos imigraciją į mūsų šalį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė keisti kvotų užsieniečiams tvarką. Šiuo metu, viršijus nustatytą kvotą, galima ir toliau neribotai įvežti trečiųjų šalių piliečius. Siūloma keisti sistemą ir įvesti griežtą metinę kvotą atvykstantiems darbo pagrindu trečiųjų šalių piliečiams. Tai neliestų aukštos kvalifikacijos specialistų.
„Pradedame diskusiją su darbdaviais ir darbuotojais, kaip pasiekti, kad imigracija kurtų naudą Lietuvos žmonėms. Norime apsaugoti dirbančiuosius nuo pakeičiamosios migracijos, kai išvykstantys keičiami pigesniais trečiųjų šalių piliečiais, bet suprantame ir čia dirbančių užsieniečių naudą visuomenei. Ieškome subalansuoto požiūrio ir norime paskatinti darbdavius kuo sparčiau pereiti nuo konkurencijos pigesne darbo jėga ir mažesne kaina, prie konkurencijos geresne kokybe. Tik tai leis Lietuvoje pasivyti Vakarų Europos atlyginimų lygį ir susigrąžinti daugiau išvykusių piliečių“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„Sodros“ duomenimis, per 2023 m. pagal darbo sutartis Lietuvos darbdaviai įdarbino 70 tūkst. asmenų iš trečiųjų šalių (ne ES piliečių). Daugiausia įdarbinta transporto ir saugojimo sektoriuje – 38 tūkst. (54 proc. visų įdarbintų trečiųjų šalių piliečių), statybos – 13 tūkst. (18 proc.), kituose sektoriuose – 20 tūkst. (28 proc.).
2024 m. sausio 1 d. duomenimis iš viso Lietuvoje pagal darbo sutartį buvo dirbo 131,5 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, daugiausiai, apie 73 tūkst., – transporto ir saugojimo įmonėse, statybose – apie 22 tūkst., apdirbamojoje gamyboje – beveik 13 tūkst.
Ministerija siūlo atsisakyti dabar galiojančio trūkstamų profesijų sąrašo bei atitikties darbo rinkos poreikiams testo bei nustatyti griežtą iki 1,5 proc. (ne daugiau 43 tūkst. asmenų) metinę baigtinę kvotą darbo pagrindu atvykstantiems trečiųjų šalių piliečiams. Tiek konkretus skaičius, tiek galimos išimtys bus nustatytos tik po plačios diskusijos su darbdaviais, darbuotojais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
Kvota nebūtų taikoma aukštos kvalifikacijos darbuotojams, nes vienas asmuo, dirbantis už vidutinį darbo užmokestį, šaliai sumoka daugiau mokesčių, nei du asmenys, dirbantys už minimalią mėnesinę algą. Mažiau atvykstančių užsieniečių Lietuvai reikštų mažesnes rizikas ir mažesnius integracijos kaštus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vidaus reikalų ministerijos siūlymai dėl migracijos ribojimo šiandien bus pristatomi Trišalėje taryboje, 14 val., Socialinės pasaugos ir darbo ministerijoje, Vivulskio 13, 201 salėje.
***
Daugiau šia tema – čia ir čia (LINAVA), čia (LVK) ir čia.
***
Vidaus reikalų ministerija parengė ir teisės aktų projektų sistemoje paskelbė įstatymų projektus, kuriais siekiama griežtai riboti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą Lietuvos įmonėse. Esminis pakeitimas – siūloma nustatyti griežtą kvotos apskaičiavimo formulę: nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 procento praėjusių metų liepos 1 d. Valstybės duomenų agentūros paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.
Šiuo metu tai sudarytų apie 40000 darbuotojų. Šiems metams nustatyta kvota visoms ūkio šakoms yra 40250, iš jų paslaugų sektoriui (tame tarpe ir transportui) – 25100. Tačiau pagal dabar galiojančią tvarką net ir išnaudojus kvotą darbuotojai gali būti įdarbinami, o priėmus pasiūlytus pakeitimus to nebus galima daryti.
Teisės aktų projektus, lydinčiuosius dokumentus bei aiškinamąjį raštą gali rasti šiose nuorodose:
Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) pateikė savo pastabas Vidaus reikalų ministerijai dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo projekto, išsakydama kategorišką nepritarimą siūlymui nustatyti griežtą kvotą užsieniečiams, atvykstantiems dirbti.
Faktas, kad tokios svarbos projektams išnagrinėti ir pastaboms pateikti buvo suteiktas tik 4 darbo dienų laikotarpis akivaizdžiai rodo, kad projekto rengėjams nesvarbi visuomenės nuomonė, ir jie nėra pasirengę diskusijoms su verslo atstovais. Projekto aiškinamajame rašte išsakyti teiginiai apie pigios darbo jėgos importą, neva stabdantį investicijas, dėl neva per žemų atlyginimų kylantį darbuotojų trūkumą, nepakankamą jų mokymą rodo, kad projekto rengėjai nesuvokia elementarių ekonominių procesų ir verslo logikos.
Aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių argumentų, kodėl maksimalus kvotos dydis kalendoriniams metams negali būti didesnis nei 1,4 proc. Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio. Nėra jokio pagrindimo, kodėl pasirinktas būtent toks dydis, kodėl skaičiuoti siūloma nuo bendro gyventojų skaičiaus, nors galbūt būtų logiškiau vertinti darbingo amžiaus (18-65 metų) žmonių skaičių. Nėra atliktas tokio ribojimo poveikio Lietuvos ekonomikai vertinimas. Siūloma riboti darbuotojų įvežimą visiškai neatsižvelgiant į prastėjančią demografinę padėtį Lietuvoje. Šiemet pirmą kartą Lietuvos istorijoje į pensiją išeis daugiau žmonių, nei į darbo rinką įsilies naujų darbuotojų.
Lietuvos kelių transportas konkuruoja globalioje rinkoje, kur pagrindinis ir vienintelis mūsų verslo resursas – darbuotojai. Vairuotojų trūkumą sąlygoja visai kitos priežastys, o ne atlyginimų dydis, nes jų taip pat trūksta ir labai aukštų atlyginimų šalyse – Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Vokietijoje. Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, Europoje šiuo metu trūksta apie 500000 profesionalių vairuotojų.
Lietuvos transporto sektorius generuoja apie 13 proc. BVP ir užima pirmaujančią vietą visoje ES pagal šį rodiklį. Lietuvos kelių transportas taip pat užima pirmą vietą visoje ES pagal pervežtų krovinių apimtį, tenkančią vienam gyventojui. Šiam sektoriui reikalingų darbuotojų kiekio vien tik Lietuvos darbo rinka jau nebepajėgi užtikrinti, todėl be trečiųjų šalių piliečių sektorius būtų priverstas ženkliai susitraukti.
Lietuvos valstybės vadovai ir politikai nuolat kalba apie būtinybę didinti finansavimą šalies gynybai, svarstomos įvairios papildomo finansavimo galimybės. Akivaizdu, kad tam reikalinga didinti valstybės biudžeto pajamas, o tai galėtų būti pasiekta tik kuriant naujas darbo vietas. Nuolat girdime, jog verslas turėtų labiau prisidėti prie gynybos finansavimo, ir verslo bendruomenė tam iš esmės pritaria. Tačiau tuo pat metu rengiamasi verslą atkirsti nuo pagrindinio resurso – darbuotojų, be kurių darbo vietų kūrimas neįmanomas. UTPĮ projekte kalbama apie galimybę didinti kvotą po konsultacijų su profesinėmis sąjungomis, nors darbo vietas kuria ne jos, o verslas.
Kartu LVS išreiškė pritarimą siekiams geriau reglamentuoti darbuotojų migracijos procesus, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus, pasiūlydama stiprinti specialiųjų tarnybų pajėgumus, didinant pareigūnų skaičių.
***
Seimas pritarė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir lydimojo – Užimtumo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama efektyviau reguliuoti darbo imigracijos srautus sprendžiant darbo jėgos problemą, užtikrinti Lietuvai vertę kuriančią imigraciją, kartu atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus.
Priimtais pakeitimais griežtinami reikalavimai įmonėms, kviečiančioms įdarbinti užsieniečius, ir užsieniečių įdarbinimo sąlygos, keičiamos teisės dirbti sąlygos nustatant galimybę dirbti tik turint leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, numatant darbdaviams atsakomybę už įsipareigojimo užsieniečiui mokėti atitinkamo dydžio darbo užmokestį nesilaikymą, taip pat keičiamas kvotos mechanizmas nustatant griežtą kvotą užsieniečiams, atvykstantiems darbo pagrindu.
Numatoma, kad kvotą kalendoriniams metams tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Nustatomas kvotos dydis kalendoriniams metams negalėtų būti didesnis negu 1,4 procento Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 dieną paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio.
Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, šioje srityje jau nuveikta nemažai: nuo šių metų pradžios pakeista leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarka, sugriežtintos įdarbinimo procedūros, 42 įmonėms neleidžiama teikti tarpininkavimo raštų, sumažintas išorės paslaugų tiekėjų skaičius, įvesta išankstinė prašymų peržiūra: „Vien gegužės mėnesį atmesta 1 tūkst. 100 prašymų. Taip pat atliekame labai konkrečias administracines kontrolės procedūras. Nuo metų pradžios yra patikrinta 4 tūkst. 700 užsieniečių, nustatyta nemažai pažeidimų.“
Ministrė pažymėjo, kad sustiprinta ir užsieniečių kontrolė, panaikinta arba neišduota daugiau negu 8 tūkst. laikinų leidimų gyventi, uždaryti pasienio kontrolės punktai.
„Spręsdami darbo jėgos trūkumo problemas, privalome nepražiūrėti grėsmių nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą emigracijos procedūromis. Kartu su šiuo įstatymu visa tai yra kompleksas priemonių, kuris leidžia kontroliuoti šiuos procesus ir užtikrinti užsieniečių, kurie nori būti mūsų darbo rinkos dalis, priežiūrą. Kviečiu palaikyti, nes šiuo įstatymu mes sugriežtiname užsieniečių įdarbinimo sąlygas, reikalavimus įmonėms. Taip pat laikinas leidimas galės būti suteiktas tik tiems asmenims, kurie turės būti praėję visas procedūras. Ir aišku kvota. Turėsime realią kvotą, kuri leis mums užsitikrinti, kad visi migracijos procesai, būtent darbo migracijos, Lietuvoje bus geriau kontroliuojami“, – pritarti pakeitimams kvietė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisoms (projektas Nr. XIVP-3635(2) pritarė 87, prieš balsavo vienas, susilaikė 8 Seimo nariai.
Užimtumo įstatymo pataisoms (projektas Nr. XIVP-3636(2) vieningai pritarė 95 balsavime dalyvavę Seimo nariai.
Čia ir čia – Migracijos departamento išaiškinimas.
Čia ir čia – papildomos nuomonės apie sprendimą. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso generalinis sekretorius Povilas Drižas teigė, kad nėra aišku, kodėl pasirinktos būtent 40 tūkst. kvotos lubos. Anot jo, remtasi Lietuvai visai netinkančiu Estijos pavyzdžiu.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.