Kaip teisingai atleisti vairuotoją dėl jo kaltės?

atleidimas

Vairuotojai neretai pridaro dalykų, už kuriuos juos tenka iš karto atleisti iš darbo (pavyzdžiui, prisigeria ir sudaužo transporto priemonę bei sugadina krovinį arba palieka automobilį ir tiesiog dingsta). Tačiau daryti tai darbdavys turi, laikydamasis tam tikrų teisinių normų, kurios turi taikymo niuansų. Apie tai mes pasikalbėjome su advokatu Mindaugu Šimkūnu.

Pirmas klausimas – už ką galima atleisti darbuotoją be įspėjimo ir išeitinės išmokos?

Tai reglamentuoja 58 Darbo kodekso (DK) straipsnis, kuriame nurodyta: „Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas“.

Tuomet kyla klausimas, kas yra „šiurkštus pažeidimas“? Variantai yra įvairūs. Tarp svarbiausių – neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties; pasirodymas neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbo metu darbo vietoje; tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos; darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika ir „kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos“.

Ką tokio pažeidimo atveju turėtų padaryti darbdavys?

Kaip nurodoma minėtame DK 58 straipsnyje: „Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo“ (konkretus terminas, per kurį darbuotojas privalo jį pateikti, įstatymiškai nėra nurodytas – terminas pasiaiškinimui pateikti turi būti protingas). Toliau jame rašoma: „Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo“. Taip pat darbdaviui patartina pažiūrėti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokie buvo jo motyvai ir tikslai, ar turėjo įtakos pažeidimui kiti asmenys, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan.

Trumpai sakant, darbdavys negali tiesiog imti ir atleisti darbuotoją – „atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė“ (DK 58 str.). Kitaip reikalas gali persikelti į teismą, kuris išsamiai įvertins visas atleidimo aplinkybes. Klaipėdos apygardos teismo 2021-11-11 byloje Nr. e2A-1071-524/2021 nurodyta: „Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuojamas kaip šiurkštus“.

Ką galite pasakyti apie teisminę praktiką šiuo atveju?

Iš patirties galiu pasakyti, kad dažniausiai kaip vairuotojo atleidimo priežastį vežėjai nurodo „neatvykimą į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties“ (DK 58 str.), o po to nesugeba įrodyti net pažeidimo fakto, jau nekalbant apie jo šiurkštumą.

Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. e2A-1106-967/2022 padarė išvadą, kad vairuotojo darbo vieta teritorijos ar darbdavio padalinio prasme nebuvo apibrėžta, todėl vairuotojas neturėjo pareigos kiekvieną dieną būti darbo vietoje – vežėjo buveinėje Lietuvoje, ir jo pravaikšta galėjo būti įrodyta, jeigu jis būtų neįvykdęs konkretaus įsakymo ar kito darbdavio rašytinio dokumento dėl komandiruotės konkrečiu maršrutu.

Vilniaus apygardos teismas byloje Nr. e2A-1924-1097/2022 nustatė, kad po komandiruotės vairuotojas nedirbo, nes darbdavys nedavė jam darbo pavedimų. Kitaip tariant, vairuotojo nebuvimą darbe lėmė darbdavio (kuris žinojo, kad jo nėra darbe, ir to priežastis), o ne vairuotojo veiksmai. Dar teismas atsižvelgė į tai, kad, vairuotojui nesant darbe, darbdavys nebandė su juo susisiekti ir nereiškė jam pretenzijų.

Jau minėtoje Klaipėdos apygardos teismo byloje irgi buvo konstatuota, kad vežėjas nepateikė pravaikštos įrodymų, ir net paaiškinta, kaip vairuotojui galima buvo nurodyti vykdyti darbo funkcijas (atitinkamos SMS žinutės ir / ar elektroniniai laiškai). Dar teismas nustatė, kad darbdavys nesilaikė atleidimo iš darbo tvarkos – nepareikalavo iš vairuotojo rašytinio pasiaiškinimo (byloje esantis reikalavimas buvo pripažintas teisiškai nereikšmingu, kadangi darbuotojui buvo pateiktas jau po jo atleidimo iš darbo).

Galbūt, šiuo atveju yra dar kokie nors niuansai, kuriuos turėtų žinoti vežėjas?

Yra keli. Pirma, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos. Pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą (DK 58 str.).

Antra, darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį turi būti įformintas raštu. Jame nurodomas darbo sutarties nutraukimo pagrindas; įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, ir darbo santykių pasibaigimo diena. Sprendimas perduodamas darbuotojui nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimą iš darbo nustatyta tvarka, darbdavio sprendimo įteikimo įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje ir informuojama SODRA (daugiau apie tai – DK 65 str., o apie teisingą darbuotojo informavimą – DK 25 str.).

Trečia, atsiskaitymo su darbuotoju tvarka nepriklauso nuo darbo sutarties pasibaigimo pagrindo – iki darbo santykių pabaigos turi būti išmokėtos visos darbuotojui priklausančios išmokos (atlyginimas, atostoginiai, komandiruotpinigiai ir t.t.), nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (daugiau apie tai – DK 146 ir 147 str.).

Ketvirta, viena neteisėto darbo sutarties nutraukimo pasekmių yra vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas darbuotojui. Kad ir ribojama vienerių metų terminu, vis tik tai yra didelė suma (daugiau apie tai – DK 218 str.). Tiesa, nustatydamas kompensacijos darbuotojui dydį, teismas žiūri, ar ji nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo byloje Nr. e2A-1690-638/2020 buvo atsižvelgta į tai, kad vairuotojas įmonėje dirbo viso keturis mėnesius, ir todėl teismas priteisė jam kompensaciją tik už penkis priverstinės pravaikštos mėnesius dėl neteisėto atleidimo, nors byla buvo nagrinėjama ilgiau).

Bet kuriuo atveju, manau, kad, prieš atleisdamas darbuotoją pagal DK 58 str., darbdavys turi įsitikinti, kad jis laikėsi atleidimo tvarkos ir turi visus įrodymus, patvirtinančius pažeidimo faktą ir jo šiurkštumą.

***

Trumpa instrukcija vežėjui, norinčiam atleisti vairuotoją už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą:

1) kuo greičiau nustatyti ir užfiksuoti visas įvykio aplinkybes (įskaitant pasekmes);

2) raštu kreiptis į vairuotoją su prašymu per konkretų protingą terminą raštu pasiaiškinti, kas įvyko;

3) atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes (įskaitant vairuotojo paaiškinimą, jei jis buvo pateiktas, ir savo veiksmus), po pasitarimo su advokatu galutinai apsispręsti, ar buvo pažeidimas, ir jei taip – įvertinti jo šiurkštumą;

4) priėmus sprendimą atleisti vairuotoją, tinkamai jį įforminti raštu, nedelsiant pranešti apie atleidimą vairuotojui (gaunant patvirtinimą, kad jis gavo sprendimą atleisti jį iš darbo, arba užfiksuojant tinkamo informavimo apie atleidimą iš darbo aplinkybes) ir sumokėti vairuotojui visas jam priklausančias lėšas per įstatymų nustatytą laiką;

5) darbo sutartyje padaryti įrašą apie vairuotojo atleidimą ir pranešti apie tai SODRA.

***

Čiapapildomas teisinis komentaras darbuotojo atleidimo iš darbo tema. Čia – SODRA informacija apie nedarbo išmoką.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 100
0