Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje (plius „Cargonews“ komentaras)
Gegužės 29 d. įvyko Transporto inovacijų asociacijos organizuotas renginys „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“, kuriame susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė tvirtino, kad mažinant transporto sektoriaus taršą, bus panaudotos lėšos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).
Susisiekimo viceministrė: RRF lėšos transporto sektoriui bus skirtos klimato taršos mažinimui
Logistikos ir transporto sektorius sudaro apie 20 proc. viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio. Transporto inovacijų asociacijos (TIA) renginyje „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė tvirtino, kad mažinant transporto sektoriaus taršą, bus panaudotos lėšos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF).
A. Vaiciukevičiūtė, TIA renginyje sakė, kad viso plataus transporto sektoriaus „lyderis“ pagal sukeliamą taršą yra būtent kelių transportas. Dėl šios priežasties ne tik daug kalbama apie dekarbonizaciją ir tvarumą kelių transporto srityje, bet jau ne vienerius metus Lietuvoje imamasi konkrečių veiksmų.
„Kelios pagrindinių priemonių transporto sektoriaus taršos mažinimui – šio sektoriaus elektrifikacija ir kitų alternatyviųjų degalų naudojimo skatinimas. Džiugina tai, kad keičiamės kaip visuomenė – vis daugiau verslų tampa socialiai atsakingi ir patys jau daro reikšmingus žingsnius kelionėje aplinkai draugiško transporto link. Verslai supranta, kad transporto sektoriaus transformacija juos palies – jeigu dar nepalietė – ir tik laiko klausimas, kada šis procesas įgaus dar didesnį pagreitį, todėl racionalu tam ruoštis iš anksto“, – renginyje „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ sakė susisiekimo viceministrė A. Vaiciukevičiūtė.
A. Vaiciukevičiūtė pabrėžia, kad šiuo metu labai svarbus yra Alternatyvių degalų reglamentas, kurį Europos Komisija (EK) priėmė šių metų pavasarį ir, tikimasi, esminių pokyčių nebus. Pagal šį susitarimą nuo 2025-ųjų visoje Europoje bus įrengta daugiau įkrovimo stotelių ir alternatyviųjų degalų pildymo stotelių, kad transporto sektoriaus anglies pėdsakas gerokai sumažėtų.
Šiuo ir kitais sprendimais ES siekia iki 2030 m. bent 55 proc. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginti su 1990 m. lygiu, ir iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą.
„Lietuva, kartu su Europos sąjunga, su šiuo reglamentu turi labai aiškų įsipareigojimą, kad visos investicijos, kurios ateina per Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF), transporto srityje kryps šia linkme. Tiesa, valstybė susiduria su iššūkiais, nes turime vystyti absoliučiai naują infrastruktūrą – ne tik elektros ar vandenilio, bet ir biodujų“, – nurodo ji.
Anot A. Vaiciukevičiūtės, sunkusis transportas sudaro 36 proc. kelių transporto išmetamos taršos, o įmonių automobilių parkai yra seni, dyzeliniai. Susisiekimo ministerija savo ruožtu siekia, kad perėjimas prie „žalesnių“ transporto priemonių tiek fiziniams asmenims, tiek verslo atstovams būtų patogus ir patrauklus.
„Susisiekimo ministerija oficialiai paskelbė kvietimą, kuriuo iki 2026 m. Lietuvoje planuojama paskatinti 4 viešųjų vandenilio pildymo stotelių įrengimą ir tam numatyta 3,6 mln. Eur lėšų iš RRF. Taip pat planuojame šiemet paleisti priemones, kurios orientuotos į sunkiasvorių automobilių elektros krovimo stoteles. Tuo pačiu vyksta didžiulės diskusijos apie biodujas. Lietuvoje turime milžiniškus iššūkius ir finansinės paskatos infrastruktūrai artimiausiu metu bus paskelbtos“, – renginyje „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ kalbėjo ji.
Šiuos ambicingus tikslus pasiekti iki 2030 m. bus labai sudėtinga, tačiau to neįgyvendinus, kiekviena valstybė turės finansines pasekmes. Dėl to tokie sprendimai, kaip, pavyzdžiui, taršos mokestis, per artimiausius 5-8 metus bus neišvengiami. Jei tai nebus pasiekta, Lietuvos valstybė gali sulaukti didžiulių baudų.
Pasak renginio iniciatorės, TIA vadovės Astos Kazlauskienės, transporto ir logistikos sektorius valstybei labai svarbus bei sudaro apie 11 proc. Lietuvos BVP, tačiau įmonės patiria labai didelį spaudimą dėl tvarumo reikalavimų.
„Tvarus transportas vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos žaliojo susitarimo elementų, todėl transporto sektorius patiria ypač didelį suinteresuotų asmenų spaudimą. Siekiant tvarumo ir dekarbonizacijos transporto ir logistikos sektoriuose, būtina skatinti inovacijas, technologijų plėtrą ir žaliąsias iniciatyvas. Elektromobiliai, vandenilio technologijos, biokuras ir kitos žaliosios technologijos, tai – ateities transporto sprendimai, kurie sumažina anglies dioksido išmetimą“, – sako ji.
A. Kazlauskienė pabrėžia, kad norint įdiegti šiuos sprendinius ir sumažinti klimato taršą šioje srityje, dažniausiai būtinos didžiulės investicijos – reikalingi infrastruktūriniai sprendimai, transporto įmonės turi keisti turimus vilkikus į mažiau taršius. Tokios iniciatyvos gali padidinti sąnaudas trumpuoju laikotarpiu, o galimą naudą, gautą dėl išmetamųjų teršalų mažinimo, gali būti sunku įvertinti.
„Dažnu atveju ir klientai, t.y. transportavimo paslaugų užsakovai dar nėra pasiruošę mokėti daugiau už „švaresnį transportavimą“, logistika vertinama, kaip dar viena išlaidų eilutė, reikalinga prekėms gabenti iš vienos vietos į kitą. Tačiau ateinantys tvarumo reikalavimai ir teisinis jų reglamentavimas įpareigojantys įmones teikti Tvarumo atskaitas, iš esmės pakeis žaidimo taisykles“, – įsitikinusi TIA vadovė.
Anot A. Kazlauskienės, netrukus įsigaliosiantys reikalavimai aktualūs ne tik didžiosioms įmonėms, tačiau netiesiogiai palies visas transporto bendroves, nes didieji klientai užsakantys prekių pervežimą reikalaus informacijos apie CO2 pėdsaką iš visų tiekimo grandinės atstovų.
„Transporto įmonės, kurios nepradės domėtis ateinančiais tvarumo reikalavimais ir negalvos, kaip pritaikyti juos savo veikloje, tiesiog praras savo konkurencinį pranašumą, esamus ir potencialius klientus“, – pabrėžia TIA vadovė.
„Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ renginio metu Lietuvos ekspertai dalinosi savo įžvalgomis, patirtimi bei diskutavo apie tvarumo teisinį reguliavimą, tvarumo ataskaitų praktinį įgyvendinimą, ko galime tikėtis iš tvarumo reikalavimų logistikos grandinėje, o vilkikų gamintojai pasidalino galimais dekarbonizacijos scenarijais.
Renginyje tvarumo teisinį reguliavimą aptarė „TGS Baltic“ Transporto industrijos grupės vadovė, advokatė Žydrūnė Stuglytė, tvarumo ataskaitų praktinius įgyvendinimo aspektus pristatė „Viridis sustainability“ direktorius Saulius Bakas. Taip pat advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ partnerė Miglė Petkevičienė, Giedrius Žilėnas „NorDan“ direktorius, „IKI Lietuva“ Strategijos vystymo ir tvarumo vadovas Kęstutis Vaškevičius, „Šemas“ direktorius Robertas Gradauskas, „HRX“ direktorė, Rasma Saulė ir „LTG Cargo“ generalinė direktorė Eglė Šimė diskutavo apie besikeičiančius tvarumo reikalavimus logistikos grandinėje.
Vilkikų gamintojų dekarbonizacijos iššūkius ir galimybes pristatė „Iveco S.p.a.“ atstovybės vadovas Ernestas Jakubonis. Apie tai, kokius tikslus sau keliame ir kur sieksime judėti dekarbonizacijos srityje, diskutavo Artūras Michejenko, Transporto inovacijų asociacijos valdybos narys, Agnė Vaiciukevičiūtė, Susisiekimo viceministrė, Vidas Korsakas, „SG Dujos Auto“ direktorius, Julius Gendvilis, „Elektrum Lietuva“ verslo vystymo ir plėtros vadovas, Darius Snieška, „Scania Lietuva“ regiono vadovas, Tomas Jurgelevičius, „Hegelmann Transporte“ generalinis direktorius, Sabina Chochrina, „Vlantana“ generalinė direktorė.
***
Tvarus transportas yra vienas iš pagrindinių ES žaliojo susitarimo elementų, todėl šis sektorius patiria ypač didelį suinteresuotų asmenų spaudimą. Įmonės turi ne tik atnaujinti transporto parką bei svarstyti, kaip galėtų tvariau organizuoti pervežimus, tačiau jų laukia naujovė – tvarumo ataskaitos. Šiandien gali atrodyti, kad tai aktualu tik didžiosioms įmonėms, tačiau nauji tvarumo reikalavimai mažesnes bendroves palies netiesiogiai. Jos privalės skaičiuoti savo išmetamą CO2 kiekį ir jau dabar turi pradėti galvoti apie tvarumo reikalavimus, kitu atveju tai gali daryti įtaką jų galimybei skolintis ir gauti užsakymų iš didžiųjų klientų. Apie tai Transporto inovacijų asociacijos (TIA) „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ renginyje kalbėjo ekspertai.
Iki 2050 m. transporto sektorius turėtų sumažinti savo CO2 emisiją 90 proc. 2025 m. transporto sektorius, įskaitant ir pervežimą keliais, turėtų sumažinti 15 proc., o 2030 m. – 30 proc.
Pagal 2022 m. pabaigoje patvirtintą Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (ĮITTD), netrukus bus reikalaujama, kad jos skelbtų išsamią informaciją apie tvarumo aspektus. Taip bus padidinta įmonių atskaitomybė, užkirstas kelias skirtingų tvarumo standartų taikymui ir palengvintas perėjimas prie tvarios ekonomikos.
Įmonės turės būti pasirengusios rinkti ir teikti ataskaitas apie platesnį tvarumo rodiklių spektrą, o kad atitiktų naujuosius standartus, joms gali tekti investuoti į naujas duomenų valdymo sistemas. Tai reiškia, kad bendrovės turės pranešti, kokį poveikį jų verslo modelis daro jų tvarumui ir kokią įtaką jų veiklai turi išorės tvarumo veiksniai (pavyzdžiui, klimato kaita ar žmogaus teisių klausimai). Tai padės investuotojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams priimti informacija pagrįstus sprendimus tvarumo klausimais.
Direktyva bus taikoma etapais. Pirmosios – nuo 2025 m. – turės teikti didelės biržinės bendrovės, kurios turi daugiau nei 500 darbuotojų. Ataskaitos bus teikiamos už 2024 metus. Po metų – nuo 2026 m. – ataskaitų teikimo prievolė jau galios vidutinėms įmonėms, kuriose dirba daugiau nei 250 darbuotojų.
Nuo 2027 m. ataskaitas turės teikti į biržos prekybos sąrašą įtrauktos mažos ir vidutinės įmonės (išskyrus labai mažas). Galiausiai, informaciją teikti nuo 2029 m. privalės trečiųjų valstybių įmonės, kurių grynoji apyvarta Europos Sąjungoje viršija 150 mln. eurų.
Ekspertų teigimu, nors iš pradžių šie tvarumo reikalavimai bus taikomi didelėms ir biržos sąrašuose esančioms įmonėms, ilgainiui jie palies visas bendroves. Nuo 2022-ųjų pradžios Europos Sąjungoje įsigaliojo finansų įstaigoms nustatyta taksonomija – tvarios veiklos klasifikavimo sistema. Bankai, pagal numatytus kriterijus, turi peržiūrėti savo paskolų portfelius, pirmenybę teikti verslui, kuris yra apibrėžiamas, kaip tvarus. Šie reikalavimai palies visas besiskolinančias įmones ir verslas bus priverstas ieškot būdų, kaip veikti tvariau. Kitu atveju, tikėtina, bendrovėms ne tik bus sunkiau prisitraukti finansavimą, bet kartu ir gauti paskolą iš banko.
„Jeigu įmonė yra netvari, bankui rizika didėja. Tai reiškia, kad bankas turėdamas didesnę riziką, gali pasakyti, kad jis apskritai nefinansuos verslo, arba sakys, kad skolinimo kaštai gerokai išaugs. Įmonėms svarbu kontroliuoti riziką ir taip užtikrinti akcininkų interesus“, – renginyje „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ kalbėjo Karolina Lapinskaitė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė.
Saulius Bakas, investavimo į aplinką, socialinę sritį ir valdymą (ESG) konsultacijų ir duomenų sprendimų įmonės „Viridis sustainability“ direktorius tvirtino, kad bankai yra pasiskelbę savo dekarbonizacijos strategijas, „žalina“ paskolų portfelius.
„Jei įmonės nedarys pokyčių, tikėtina, ateityje bus sunku gauti finansavimą“, – renginyje „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ kalbėjo jis.
Pagal galiojančią taksonomiją, bankai turi pateikti informaciją, kokią investicijų dalį sudaro žaliosios investicijos, kaip jų paskolos prisideda prie aplinkosaugos. Klientai privalės pateikti įvairius tvarumo duomenis apie savo veiklą, o tai paskatins verslus atitikti ESG tvarumo kriterijus. Pavyzdžiui, už 2021 m. paskelbtose Lietuvos bankų ataskaitose matyti, jog kredito įstaigos savo paskolų portfelius vertina per šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų prizmę. Tokiu būdu sprendžiama, kiek ir kokius anglies dioksido išmetančius sektorius jie finansuoja bei stengiasi padėti šį pėdsaką sumažinti.
K. Lapinskaitė pabrėžė, kad jau dabar bankai ir kiti instituciniai investuotojai renka šią informaciją bei informuoja, kokių duomenų jiems reikia dabar, o kokių prireiks ateityje.
„Didieji rinkos žaidėjai, lygiai taip pat ir finansų įstaigos, sutartyse nustato tam tikras gaires ir reikalavimus, prie kurių mažesni rinkos žaidėjai turės prisitaikyti“, – renginyje „Tvarumo ir dekarbonizacijos iššūkiai logistikoje“ aiškino ji.
Jai antrino advokatė Žydrūnė Stuglytė, „TGS Baltic“ Transporto industrijos grupės vadovė, kuri įsitikinusi, kad didžiųjų įmonių prievolė teikti tvarumo ataskaitas tiesiogiai atsilieps mažesnėms bendrovėms. Didžiosios įmonės, kurios turės teikti tvarumo ataskaitas, reikalaus, kad visos tiekimo grandinėje dalyvaujančios įmonės – mažos ir vidutinės – taip pat atitiktų šiuos reikalavimus.
„Mažosios įmonės jau dabar turi pradėti galvoti, kas gali būti aktualu didiesiems klientams ir tam ruoštis“, – sakė ji.
Norint užtikrinti, kad visa tiekimo grandinė atitinka tvarumo reikalavimus, tam pasitarnaus skaitmeninės technologijos, kurios po truputį išbandomos didžiuosiuose užsienio prekybos tinkluose, tvirtino „IKI Lietuva“ strategijos vystymo ir tvarumo vadovas Kęstutis Vaškevičius. Tai sudaro galimybę didžiajam verslui stebėti ir vertinti, kokią įtaką jų verslas turi aplinkai, kiek išmetama CO2 emisijų, būti užtikrintiems dėl kilmės šalies ir t.t.
„Ši tendencija po truputį ateina ir į Lietuvą, užsienyje didieji prekybos tinklai su tuo jau pradeda eksperimentuoti“, – nurodė jis.
Ne tik bankinis sektorius, bet ir prekybos tinklai jau dabar stengiasi, kad įvairios tiekimo grandinės dalys imtųsi tvaresnių sprendimų. Anot K. Vaškevičiaus, yra pavyzdžių, kuomet prekybininkai pasiūlo tiekėjams pigesnes banko paskolas, jei šie įsipareigos sumažinti išmetamą CO2 kiekį ar imtis kitų tvarumo priemonių.
„Staiga įvyksta psichologinis šuolis, kaip susieti pomidorą su blokų grandine ir su banko paskolomis. Po truputį judama link to ir tai staiga tampa labai plačia tema“, – kalbėjo jis.
***
Renginyje apsilankė ir „Cargonews“ žurnalistas. Po išklausytų jo dalyvių pasisakymų kelios išvados trumpai.
Pirma, elektriniai vilkikai dar negreitai užkariaus sunkiojo krovininio transporto sektorių (nebent artimiausiu metu įvyktų kažkoks technologinis proveržis, kuris ženkliai juos atpigintų ir ženkliai padidintų atstumą, kurį jie gali įveikti). Kitaip tariant, elektrinių – kaip ir vandenilinių – sunkvežimių ateitis pakankamai miglota (patys gamintojai vis dar ieško optimalių sprendimų proceso eigoje).
Antra, laikui bėgant situacija su įkrovimo infrastruktūra elektrinimas sunkvežimiams gerės, bet jeigu nebus apčiuopiamos valstybinės paramos jų įsigijimui, juos sau galės leisti tik didelės įmonės. Gerai, kad kol kas Briuselis dar neverčia jų pirkti, bet kai teks tai daryti, tikėtis Lietuvos valdžios pagalbos bus sunku (mūsų šalis šiuo atveju atrodo blankiai, lyginant, pavyzdžiui, su Vokietija).
Trečia, reali (praktiškai priimtina) ekologiška alternatyva šiandien – vilkikai, varomi biodujomis (biometanu). Tačiau ir šiuo atveju reikalą komplikuoja dujų kaina.
Bendrai paėmus, galima konstatuoti, kad ES vadovai sugalvojo, jog reikia pereiti prie žaliojo transporto, bet praktikoje situacija gaunasi tokia, kad verslas turės pagrinde savo jėgomis spręsti šį tinkamai neapgalvotą politinį uždavinį „iš dangaus“. Nuspręsti lengva – padaryti sunku…
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.