Žaliasis kursas: spaudžia transportą atsisakyti taršaus dyzelino, kai nėra jokios alternatyvos
Dyzeliną ateityje pakeis elektra ir vandenilis, bet „žaliosios“ ateities daug kas nesulauks. Aukštos dyzelino kainos ypač skaudžiai smogs sunkiajam arba komerciniam transportui, šiuo metu vidaus degimo varikliuose išimtinai naudojančiam dyzeliną.
Didindama dyzelino akcizus Lietuva siekia, kad transporto įmonės atsisakytų iškastinio kuro, tai yra kad jį naudoti neapsimokėtų. Tačiau verslas tikina, kad alternatyvos dyzelinui kol kas nėra. Todėl siekdama kovoti su aplinkos tarša Lietuva prioritetą turėtų teikti ne degalų akcizo didinimui, o alternatyvių energijos rūšių plėtrai.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas, remdamasis Finansų ministerijos skaičiavimais, teigia, kad vėl dėl akcizo padidėjimo benzinas iki 2030 m. pabrangs 17 centų, o dyzelinas – 30 centų už litrą. Kita vertus, E. Cicėnas pabrėžė, kad kainoms įtaką daro ne tik mokesčiai, bet daugelis kitų veiksnių – naftos kaina, „operaciniai“ ir gamybos kaštai. „Tai turbūt mažai ką pasako eiliniam žmogui, – pridūrė jis. – Bet degalai neišvengiamai brangs, nes akcizas yra galutinės kainos sudedamoji dalis.“
Degalinių verslo atstovas kol kas nemato alternatyvos dyzelinui. Elektrinių vilkikų esą gaminama mažai, kelių infrastruktūra jiems nepritaikyta, o vandenilis per brangus, kad galėtų pakeisti dabar naudojamus degalus.
Miglota ateitis
E. Cicėnas tikina, kad degalų pardavėjai „labai gerai“ vertina ES ir Lietuvos pastangas ilgainiui atsisakyti iškastinio kuro, bet pataria atsižvelgti į tikrovę. „Tokia turi būti siekiamybė – atsisakyti dyzelino, tik reikia žiūrėti, kas darosi aplinkui. Reikia žiūrėti į akis realybei. Kol kas komercinis transportas yra 99 proc. varomas dyzelinu ir šiuo metu jį nelabai yra kuo pakeisti. Be abejo, tai yra ilgos distancijos projektas ir jį turbūt reikėtų įgyvendinti vadovaujantis kaštų ir naudos analize. Visi ekologiniai motyvai yra suprantami, jų reikia siekti, tik reikėtų suskaičiuoti, kiek visa tai kainuos“, – Alfa.lt sakė E. Cicėnas.
Lengviesiems automobiliams, pašnekovo nuomone, bus lengviau atsisakyti iškastinio kuro – elektromobilių ir hibridinių automobilių skaičius jau dabar didėja. Šio transporto transformaciją stabdo nebent tinkamų įkrovimo stotelių trūkumas. O komerciniame transporte elektromobilių yra labai nedaug.
E. Cicėnas abejoja, kad artimiausią dešimtmetį ES ir Lietuvoje galėtų išnykti degalinės, kuriose pilamas dyzelinas ir benzinas, bet tolimesnėje ateityje jos esą neišvengiamai transformuosis. „Iki galo nėra aišku, kas transporte pakeis iškastinį kurą. Nebūtinai tai yra elektra. Gal pereisime prie vandenilio. Jeigu vandenilis vidaus degimo varikliuose pakeis iškastinį kurą, tam gali būti panaudojama turima degalinių infrastruktūra, tik ją reikėtų pritaikyti vandeniliui“, – sakė E. Cicėnas. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu dar nėra aišku, kuri energijos rūšis transporte pakeis dyzeliną ir benziną. Ar tai bus elektra, ar vandenilis, ar abu kartu, ar dar kažkas.
„Turbūt labai priklausys nuo to, kaip plėtosis vandenilio gamybos technologija. Dabar pasaulyje transportas plėtojasi dviem kryptimis. Matome, kad elektromobiliai akivaizdžiai pirmauja. Bet sparčiai vystosi ir vandenilio technologija. Per 4–5 metus gali nemažai kas pasikeisti“, – svarstė E. Cicėnas. Šiuo metu vandenilį gaminti per brangu, bet daug investuojama į gamybos technologijas, gamybos procese pritaikoma saulės energetika. „Kaip šiuolaikiniai elektromobiliai ne per dieną atsirado, taip ir nauja technologija ne iš karto ištobulės, bet ta kryptimi dirbama“, – pastebėjo E. Cicėnas.
Pirmieji žingsniai
Energetikos ekspertai mano, kad vandenilis ateityje bus labiausiai naudojamas transporte, nors šiuo metu šia linkme žengiami tik pirmieji žingsniai. Visoje Europoje dabar yra įrengta apie 200 vandenilio degalinių. Iki 2025 m. numatoma įrengti dar 500, o Lietuvoje nėra nė vienos.
Ne ką geresnė ir automobilių statistika: Europos Sąjungoje šiuo metu registruota 2 tūkst. vandeniliu varomų transporto priemonių, Lietuvoje – 1 automobilis. Planuojama iki 2030 m. Europoje vandeniliu varomų transporto priemonių pagaminti iki 4 milijonų: apie 3,7 mln. lengvųjų ir apie 45 tūkst. sunkiųjų, įskaitant autobusus. Siekiama paskatinti, kad iki dešimtmečio pabaigos apie 5 proc. visų įsigyjamų naujų transporto priemonių būtų varomos vandeniliu. Tam numatytos papildomos lėšos iš ES fondų.
„Elektromobilumo plėtra Lietuvoje jau įsibėgėja, atėjo metas ir pirmiesiems rimtiems žingsniams žaliojo vandenilio, pagaminto iš atsinaujinančių energijos išteklių, naudojimo transporte skatinimui ir vandenilio pildymo infrastruktūros kūrimui. Tai – naujos eros Lietuvos susisiekimo sektoriuje pradžia, galimybės rinktis iš daugiau alternatyvų sudarymas“, – neseniai teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Susisiekimo ministerijos pranešime spaudai nurodyta, kad Lietuvoje numatyta iki 2026 m. įrengti 4 vandenilio stoteles prie Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelių. Pirmieji vandenilio pildymo punktai Lietuvoje bus įrengti taip, kad jais galėtų naudotis ir lengvosios, ir sunkiosios transporto priemonės. Susisiekimo ministerijos keliamas tikslas – iki 2030 m. įrengti mažiausiai 10 viešųjų ir privačių vandenilio pildymo punktų. Prognozuojama, kad visoje Europos Sąjungoje tuo metu turėtų veikti 3500 vandenilio pildymo stočių.
Be finansinės paskatos, planuojama taikyti kitas lengvatas, pavyzdžiui, elektra ir vandeniliu varomą komercinį transportą nuo 2023 m. liepos atleisti nuo kelių mokesčio, o nuo 2026 m. taikyti 75 proc. šio mokesčio lengvatą. Anksčiau manyta, kad vandenilis bus tinkamesnis lengviesiems automobiliams, dabar atrodo, kad šio kuro potencialas matomiausias tolimojo susisiekimo autobusuose ir vilkikuose.
Šiuo metu viena aktyviausių vandenilio naudotojų ES yra Vokietija. Siekdama per artimiausius metus perpus sumažinti transporto išmetamą CO2 kiekį, Vokietija subsidijavo 200 vandenilio elementais varomų sunkvežimių gamybą bei vandenilio degalinių įrengimą. Vokietijoje tokių degalinių yra apie 100.
Didesnis akcizas arba baudos
Alfa.lt primena, kad Seimas pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2023 m. bus laipsniškai atsisakoma lengvatų ir subsidijų iškastiniam kurui, įskaitant dyzelinui. Didinti akcizus Lietuvą skatina gresiančios baudos dėl nevykdomų įsipareigojimų mažinti šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) naudojimą.
Jei Lietuva iki 2030-ųjų išmetamų ŠESD kiekio nesumažins 21 proc., kaip numato neseniai atnaujintas ES pastangų pasidalijimo reglamentas, 2027 m. šaliai gresia 360 mln. eurų baudos. Jeigu prezidentas pasirašys Akcizų įstatymo pataisas, nuo 2025 m. į benzinui, dyzelinui, naftos dujoms taikomus akcizų tarifus bus įtraukta CO2 dedamoji, proporcinga kuro rūšies CO2 išmetimui, ir ji kasmet didės. Tikimasi, jog tai ilgainiui skatins atsisakyti kuro rūšių, dėl kurių keliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė.
Nuo 2025 m. dyzelino, naudojamo transporte, akcizo tarifas bus suvienodintas su benzino akcizu, o nuo 2026 m. jis padidės tiek, kad būtų didesnis už benzinui nustatytą akcizą. Aplinkos ministerija skaičiuoja, kad didinamas akcizas dyzelinui galutinę kuro kainą kasmet augins 4–6 centais už litrą (ct/l). Kartu nuo 2025 m. variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji degalų kainą papildomai didins po 3 ct/l kasmet.
Tikimasi, kad akcizų tarifų didinimas variklių degalams – pirmiausia gazoliams, kuriuos naudojant transporto priemonėse 10 kartų labiau, nei naudojant benziną, teršiama aplinka, – ir CO2 dedamosios taikymas nuo 2025 m. turėtų paskatinti keisti automobilių parką ir pereiti prie transporto, neišskiriančio ar mažai išskiriančio CO2, naudojimo.
Akcizų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad Lietuvoje, palyginti su ES valstybėmis, gazoliams taikomas tarifas yra vienas iš mažesnių, ir tai, kad ES valstybės artimiausioje ateityje planuoja jį didinti, nedarys reikšmingos įtakos konkurencijai. Esą kitos valstybės eina tuo pačiu keliu kaip Lietuva.
Vežėjai: pasirinktas ne tas kelias
Seimui priėmus Akcizų įstatymo pataisas krovininių automobilių keliais vežėjai perspėjo, kad akcizų didinimas taršos nesumažins, bet stipriai brangins maisto, buities ir kitas labiausiai vartojamas prekes, o vežėjai bus priversti didinti pervežimų įkainius. Be to, dėl padidėjusio akcizo vežėjai esą daugiau degalų pirks kaimyninėse valstybėse, todėl Lietuva praras milijonus eurų pajamų.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidentas Vytas Bučinskas mano, kad, siekdama sėkmingai kovoti su aplinkos tarša ir klimato kaita, Lietuva prioritetą turėtų teikti ne degalų akcizo didinimui, o numatyti daugiau galimybių plėtoti alternatyvių energijos rūšių infrastruktūrą – gamtinių dujų, elektros, vandenilio.
„Produktyviau būtų orientuotis į infrastruktūros gerinimą miestuose, magistraliniuose ir rajonų keliuose. Kad būtų galima įsikrauti Europoje sparčiai populiarėjančius elektra varomus lengvuosius automobilius ir sunkvežimius, kurie iš tikrųjų padeda mažinti taršą. Numatyti finansines paramos priemones gyventojams bei verslams, įsigyjantiems netaršias transporto priemones“, – sakė V. Bučinskas.
„Didinant akcizus ir augant degalų kainoms, oro tarša tikrai nesumažės – juk žmonės nenustos važinėti automobiliais. Tačiau nukentės mažieji ir smulkieji verslai, o dar blogiau – eiliniai gyventojai, kuriems transportas yra kasdienybė, susijusi su darbu ir kitais svarbiausiais poreikiais“, – sakė V. Bučinskas.
Vežėjai kartu perspėjo, kad degalų akcizo didinimas pastūmėtų kurą piltis kaimyninėse šalyse, kur jis pigesnis. „Linavos“ duomenimis, 2022 m. netoli Kalvarijos, prie pat Lenkijos sienos, kur gyvena apie 4457 gyventojai, buvo parduota 111 mln. litrų dyzelino – esą didžiąją dalį degalų įsigijo vežėjai.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.