Dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo (papildyta pasiūlymais, kaip jį palengvinti ir LVS iniciatyva)
Dėl Lenkijos sprendimo uždrausti ukrainietiškų grūdų importą, Lietuvos ekspedijavimo ir muitinės tarpininko paslaugas teikiančios bendrovės liko nežinioje. Porą savaičių kroviniai buvo užstrigę Ukrainos-Lenkijos pasienyje, o kaip vyks atnaujintas tranzitas per kaimyninę šalį, kol kas nėra aišku. Jurgis Adomavičius, muitinės tarpininko paslaugas teikiančios bendrovės „Bunasta“ vadovas tvirtina, kad šie trukdžiai lengvai būtų išspręsti pritaikius skaitmenines technologijas ir atidarius žaliąjį koridorių per Lenkiją.
Muitinės tarpininko paslaugą teikiančios bendrovės „Bunasta“ akcininkas, Transporto inovacijų asociacijos (TIA) valdybos pirmininkas J. Adomavičius pasakoja, kad prieš dvi savaites pradėti kurti planai, kaip atidaryti žaliąjį koridorių kroviniams į Klaipėdos jūrų uostą. Tai leistų aprūpinti Lietuvos uostą darbu, tačiau išlieka problema, kad sunkvežimiai toliau ilgai stovi Ukrainos-Lenkijos pasienyje.
„Dėl šios priežasties svarstome, kaip pritaikyti Lietuvoje naudojamą sistemą, kuomet iš anksto įforminami muitinės dokumentai. Turime visus reikiamus leidimus, kad transportas judėtų daug greičiau. Ne paslaptis, maisto prekes vežantys automobiliai dėl Lenkijos patikrinimų ant sienos stovi nuo 7 parų ir daugiau. Siūlome perkelti patikrą tos šalies muitinei, į kurią atvyksta krovinys“, – tvirtina jis. J. Adomavičius skaičiuoja, kad dėl sustojusių krovinių viena diena prastovų vien jo įmonei kainuoja 4 tūkst. eurų.
„Anksčiau per mėnesį įformindavome virš 7 tūkst. transporto priemonių iš Ukrainos į Europos Sąjungą. Nuo pirmadienio, mano žiniomis, „Bunasta“ nei vienos transporto priemonės neįformino. Tai kasdien kainuoja po 4 tūkst. eurų ir kuo toliau tai tęsis, tuo nuostoliai bus didesni“, – aiškina jis. J. Adomavičiaus teigimu, dėl karo Ukrainoje, muitinės tarpininko paslaugas teikiančios bendrovės patyrė nemenkus nuostolius, todėl didelis lūkestis teiktas tranzitui iš Ukrainos.
„Žaliojo koridoriaus idėja su iš anksto suformintais dokumentais, numerių skanavimas ant sienos ir papildomo koridoriaus atidarymas labai gelbėtų. Ką tik buvau Ukrainos pasienyje, kuriame yra laisvų eilių ir jas būtų galima išnaudoti, tačiau jiems trūksta žmogiškųjų resursų. Ir, be abejojo, pagrindinis stabdis yra Lenkijos muitinė, o dar labiau – Lenkijos veterinarijos tarnyba. Siūlome veterinarijos patikrinimą perkelti į atvykimo muitinę, taip atkristų kroviniai, kurie vyksta į Lenkiją ir jie galėtų ramiai vykti į Lietuvos Klaipėdos uostą“, – komentuoja jis.
Transporto inovacijų asociacijos (TIA) narės, logistikos bei ekspedijavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Aurida Logistics Solutions“ vykdomasis direktorius Maksim Grečkin teigia, kad jau daugiau nei dvi savaitės transporto priemonės yra užstrigusios Ukrainos-Lenkijos pasienio kirtimo postuose.
„Taip įvyko dėl lenkų ūkininkų nepasitenkinimo iš Ukrainos importuojant grūdus ir taip dempinguojant rinkos kainas. Turime tikrai didelių sąnaudų dėl prastovų, nes vairuotojams reikia mokėti, transportas turi dirbti. Turime kontraktinių įsipareigojimų savo užsakovams, kuriuos turime vykdyti ir šiuo atveju force major nelabai gelbėja. Skubėsime išvežti krovinius, kad spėtume į kontraktinius terminus“, – sako jis.
Kol kas M. Grečkin neskaičiuoja, kiek per šį laikotarpį buvo patirta nuostolių ir tvirtina, kad šiuo metu svarbu įvykdyti kontraktinius įsipareigojimus prieš užsakovus. M. Grečkin teigimu, atnaujinus tranzitą per Lenkiją, kils nemažai iššūkių.
„Lenkai planuoja kabinti plombas, turi būti įvykdyta sąlyga, kad bus tranzitinės deklaracijos per Lenkijos Respubliką, kadangi šiai dienai nėra skaitmeninės plombos, kuri leistų kirsti Lenkijos valstybę. Todėl, mano žiniomis, lenkai planuoja formuoti kolonas, o pareigūnai turėtų lydėti po 15-20 sunkvežimių. Kiek tai yra realu, šiai dienai nelabai suvokiu.
Pirmadienį ketiname pakrauti krovinius ir testuosime, kaip reikės pervažiuoti šalį, nes kol kas nelabai suprantu. Pavyzdžiui, šiam momentui sudaryta elektroninė eilė, kurioje anksčiausiai galima registracijos diena pasienio kirtimui yra po 17 dienų, tačiau tai gali prasitęsti. Tai reiškia, kad net pakrovus transporto priemones pirmadieni, pasienį kirsime geriausiu atveju po dviejų savaičių. Per dvi savaites susidarė tokia transporto eilė, kad naujai pakrautos mašinos pasienį kirsti galės mažiausiai po dviejų savaičių, tai didina įmonės sąnaudas ir nuostolius“, – komentuoja TIA narės, logistikos bei ekspedijavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Aurida Logistics Solutions“ vadovas.
M. Grečkin pabrėžia, kad ne tik logistikos sektoriaus įmonės kenčia, bet ir visa tranzito bei Klaipėdos uosto infrastruktūra netenka pajamų. Kiekviena tona perkrauta Lietuvos uoste atneša papildomų pajamų ir kitoms sferoms – degalinėms, užkandinėms, surenkami kelių mokesčiai, užmokestį gauna laivų agentai, sandėliai, krovos kompanijos ir t.t.
Primename, kad dėl logistikos kliūčių Ukrainos uostuose, Lenkijoje susikaupė dideli ukrainietiškų grūdų kiekiai, o tai smukdo grūdų kainas vietos rinkose. Dėl to Lenkija iki birželio 30-osios uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos, siekdama apginti vietos ūkininkus.
Pranešama, kad Lenkija ir Ukraina antradienį pasiekė susitarimą, pagal kurį bus leista tranzitu gabenti ukrainietiškus grūdus per Lenkijos teritoriją. Tranzitas bus atnaujintas naktį iš 2023 m. balandžio 20 į 21 d.
***
Daugiau šia tema – čia ir čia. Čia – informacija, kad sunkvežimiai pradėjo judėti (daugiau apie tai – čia, čia ir čia).
Čia/čia – Briuselio susitarimas su atskiromis ES šalimis dėl Ukrainos žemės ūkio produkcijos gabenimo.
***
Iš Ukrainos grūdai gali būti vežami Lietuvos transporto įmonių vilkikų konvojais ir perkraunami tolesniam jų eksportui Klaipėdos uoste, jeigu Rusija vėl imsis blokuoti ukrainietiškų grūdų gabenimą laivais Juodąją jūra. Tokia alternatyva svarstoma Europos Komisijos (EK) Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupėje.
Apie tai informavo šios darbo grupės narys Povilas Drižas, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas. Be transporto asociacijų į Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupę įsitraukę Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai, geležinkelių bendrovės, infrastruktūros valdytojai ir uostų direkcijos.
„Komisija dirba ties visais įmanomais variantais, kad Ukraina turėtų alternatyvius eksporto maršrutus. Viena iš alternatyvų – kelių šimtų vilkikų specialusis konvojus, reguliarias reisais dirbantis išskirtinai solidarumo koridoriuje Ukraina – Lietuva“, – sako P. Drižas.
Pasak jo, mūsų šalies verslo pajėgumai leidžia suformuoti reikiamą sunkvežimių konvojų. Lietuvos kapitalo įmonės Europoje valdo 70 tūkst. vilkikų parką, o pagal tarptautinio kelių transporto operacijas esame treti ES.
„Lietuvos verslas pasirengęs užtikrinti krovos pajėgumus, tačiau krovinių kiekiai priklauso nuo to, kaip pavyks išspręsti transportavimo klausimus Ukrainos, Lenkijos ir Komisijos politiniame lygmenyje“,– sako P. Drižas.
Pasak jo, viena iš problemų – vairuotojų trūkumas. „Nėra laisvo vairuotojų rezervo, kuris galėtų dirbti solidarumo koridoriuje. Šį klausimą galėtų išspręsti Ukrainos pusė, darydama išimtį savo piliečiams – solidarumo koridoriuje vykstantiems dirbti vairuotojams leisti išvykti iš šalies ilgesniam nei 1 mėnuo laikotarpiui“, – pažymi P. Drižas. Jis priduria, kad turėtų būti išspręstas ES transporto priemonių draudimo klausimas šalyje, prieš kurią yra vykdomas plataus masto karas, supaprastintos tranzitu gabenamų prekių veterinarinių patikrinimų taisyklės, išvengiant ilgų transporto eilių kertant Ukrainos – Lenkijos sieną bei išspręsta finansinė projekto pusė.
EK duomenimis, Baltijos šalių solidarumo koridoriuje pernai aktyviai veikė tik Lietuvos atkarpa. 2022 metais iš Lietuvos į Ukrainą traukiniais transportuota per 126 tūkst. tonų naftos produktų, o į Klaipėdos uostą vežta per 84 tūkst. tonų ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos.
EK vertinimu, ukrainietiškų grūdų gabenimo į Lietuvą per Lenkiją galimybes riboja skirtingos geležinkelių vėžės. Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – europietiška vėžė, dėl to tenka keisti sąstatų riedmenis.
Ukraina yra viena didžiausių pasaulyje grūdų ir aliejinių augalų sėklų eksportuotojų. Rusija blokuoja saugų patekimą į Ukrainos Juodosios jūros uostus po to, kai pradėjo karą ir okupavo dalį pietinės kaimynės teritorijų.
Dėl to iš Ukrainos sudėtinga išvežti grūdus, eksportuoti ir importuoti kitas prekes. Kilus grėsmei pasauliui apsirūpinti maistu, EK organizuoja solidarumo koridorius, kad Ukraina turėtų galimybių eksportuoti grūdus geležinkeliu, keliais ir upių transportu, jeigu dėl Rusijos karinių veiksmų kiltų problemų grūdus gabenti laivais iš Juodosios jūros uostų.
Šiuo metu veikia Lenkijos ir Rumunijos solidarumo koridoriai. Per juos Ukraina turi alternatyvius maršrutus gabenti grūdus sunkvežimiais ir traukiniais per šalies vakarinę sieną bei per Dunojaus upės uostus pietvakariuose. Ukrainietiškiems grūdams pasiekus Rumunijos ir Lenkijos uostus, toliau jie keliauja į Artimuosius Rytus, Aziją, Šiaurės Afriką, kitus pasaulio regionus. Tačiau Rumunijos ir Lenkijos uostai, nuėmus derlių, vasarą ir rudenį būna užkrauti sava žemės ūkio produkcija.
Todėl, kaip pažymima EK Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupėje, Ukraina tikisi didelius grudų krovinius eksportuoti imsis Lietuvos bei Latvijos transporto ir logistikos kompanijos bei uostai.
***
Baltijos solidarumo koridorius: kaip efektyviai spręsti ukrainietiškų grūdų vežimo problemas?
Europos Komisijos (EK) Baltijos šalių solidarumo koridoriaus darbo grupėje svarstant ukrainietiškų grūdų vežimą vilkikų konvojais, muitinės tarpininko „Bunasta“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Jurgis Adomavičius sako, kad kaimyninių Ukrainos šalių muitinės vis dar nėra pasiruošusios efektyviai suvaldyti didelių krovininių automobilių srautų.
Verslininko teigimu, didelės vilkikų eilės pasienio postuose formuojasi ne tik dėl išaugusių vilkikų kiekio ir infrastruktūros trūkumo, bet ir dėl prastai valdomų muitinės procedūrų, ilgai trunkančių maisto ir veterinarinės kontrolės patikrinimų.
„Pagrindinė procedūra, kurią privalu atlikti pasienyje, siekiant užtikrinti muitų mokėjimą – tranzitinės deklaracijos įforminimas ir muitinės mokesčių garantijos suteikimas. Tarkim, Lenkijoje muitinės tarpininko paslaugas teikiančios įmonės dažniausiai yra nedideli šeimos verslai, tad jų suteikiamos garantijos yra sąlyginai mažos vertės – iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Taigi, atvykus didesnės vertės kroviniui, jam tenka laukti kol atsilaisvins pinigai ar atsiras kitas tarpininkas, galintis suteiki garantiją reikalingai sumai. Kartais toks laukimas užtrunka ir keliolika dienų, todėl atsiradus didesniam kiekiui vilkikų, laukiančių muitinės garantijos suteikimo, terminaluose formuojasi eilės“, – pastebi J. Adomavičius.
Lenkijos bandymai spręsti šią problemą leidžiant pasienyje dirbti didesniam kiekiui muitinės tarpininkų, situacijos iš esmės nepakeitė – nors dabar galima aptarnauti daugiau automobilių, didesnės vertės krovinius vežantys vilkikai vis tiek priversti laukti dėl ribotos garantijos vertės.
Pasak J. Adomavičiaus, geriausia išeitis – muitų ir mokesčių garantijos suteikimo procedūrą perkelti į Ukrainos vidų, pasikrovimo vietą arba į vidinį muitinės postą. Tokiu atveju, krovinio deklaracija bei garantija būtų paruošiama dar prieš kelionę ir vilkikui netektų gaišti laiko pasienyje tvarkant dokumentus, o tai padėtų išvengti eilių pasienyje susidarymo.
„Ukraina prisijungė prie Europos tranzito ir labai sėkmingai įdiegė didelių garantijų politiką. Globalūs ir dideli muitinės tarpininkai jau gali suteikti muitinės mokesčių garantijas Ukrainos viduje, tačiau vis dar trūksta strateginio logistikos ir transporto verslų sutarimo, kad vežėjai užuot senu įpročiu pildę tranzito dokumentus pasienyje, tą padarytų nuotoliniu būdu. Jei vis daugiau krovinių vyktų su jau sutvarkytais dokumentais, vienareikšmiškai eilės pasienyje trumpėtų“, – sako J. Adomavičius.
Be muitinės mokesčių garantijos suteikimo, kita, daug laiko pasienyje sugaišti verčianti procedūra – maisto veterinarijos kontrolės patikrinimas, kuris privalomas visiems ne iš ES šalių įvežamiems gyvulinės ir augalinės kilmės produktams. Pagrindinis šios patikrinimo tikslas – neįleisti į ES teritoriją nekokybiškų ar standartų neatitinkančių produktų, tarkim genetiškai modifikuotų grūdų.
„Čia vėlgi reiktų bendro politinio sutarimo. Jau kurį laiką siūlome šią patikrą perkelti į gavėjo teritoriją užtikrinant laidavimais, kad produktai bus patikrinti, o neatitinkantys standartų – grąžinti arba utilizuoti garantijos ar draudimo kaštais. Tokiu atveju, vilkikai su grūdais beveik nesustodami pasienyje galėtų keliauti į Klaipėdos uostą, kur jie būtų patikrinti maisto ir veterinarijos kontrolės ir netrukdomi išplaukti“, – teigia J. Adomavičius.
Kita alternatyva, siekiant sumažinti laiką, praleidžiamą muitinėje, pasak verslininko, galėtų būti Lietuvoje jau įprastas nuotolinis dokumentų pildymas, krovinio duomenis susiejant su vilkiko valstybiniais numeriais. Tokiam automobiliui atvykus prie sienos, būtų nuskaitomi jo numeriai, ir jei matoma, jog dokumentai yra tvarkingi, jis galėtų kirsti sieną automatizuotai, nes krovinio kontrolė būtų atliekama gavėjo teritorijoje. Tai užtikrintų sklandų ir greitą muitinės procedūrų vykdymą, nes visi reikalingi dokumentai būtų pateikiami ir patvirtinami elektroniniu būdu.
„Muitinės procedūrų problemų sprendimas reikalauja integralios strategijos, kurioje būtų derinama technologijų taikymas, geriausios praktikos dalinimasis, politinė valia ir investicijos. Tik taip bus galima užtikrinti, kad Baltijos šalių ir Ukrainos prekybos koridorius būtų efektyvus ir naudingas visoms suinteresuotoms šalims“, – pažymi J. Adomavičius.
***
LVS siūlo atidaryti „žalią koridorių” grūdams iš Ukrainos
Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS) kreipėsi į Vyriausybę su pasiūlymu surengti suinteresuotų institucijų posėdį, kuriame būtų apsispręsta dėl vadinamojo „žaliojo koridoriaus” automobilių transportui kroviniams iš Ukrainos gabenti atidarymo. Per Lenkiją vežami kroviniai padėtų atlaisvinti ukrainietiškų grūdų eksporto suvaržymus, padidintų Klaipėdos uosto krovos apimtis ir sukurtų daugiau darbo vietų. Vežėjai siūlo Vyriausybei įteisinti prekių gabenimą didesniais autotraukinių sąstatais bei subsidijuoti transporto priemonių įsigijimą.
„Reikalingas susitarimas tarp Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos dėl grūdų pakrovimo vietų nustatymo, pasienio, muitinės formalumų reglamentavimo bei krovinių draudimo. Taip pat būtina, kad šių valstybių kompetentingos institucijos suderintų grūdų gabenimo maršrutą, kuriame būtų leidžiama važiuoti didesnių gabaritų (ilgesniems) ir didesnio svorio kelių transporto priemonių junginiams. Pavyzdys galėtų būti jau daugelį metų galiojantis susitarimas tarp Šiaurės šalių (Norvegijos, Švedijos, Suomijos), leidžiantis naudoti taip vadinamos „modulinės koncepcijos“ transporto priemonių junginius, kurių maksimalus ilgis siekia 25,25 metro, o maksimalus leistinas svoris – 60 tonų. Tokių junginių naudojimas pagreitintų vežimo procesą ir sumažintų jo kaštus, keltų mažesnį poveikį aplinkai bei padėtų spręsti itin aštrią šiuo metu vairuotojų trūkumo problemą”, – rašoma rugpjūčio 2 dieną LVS išsiųstame kreipimesi į Vyriausybę.
Pasak kreipimąsi pasirašiusio LVS Generalinio sekretoriaus Sigito Žiliaus, dabartinės grūdų pervežimo autotransportu kainos yra nedidelės, todėl vežėjams labiau apsimokėtų grūdus gabenti didesniais sąstatais – jei būtų susitarta ir įteisinta, vienas vilkikas galėtų vežti keletą puspriekabių, o tai ženkliai padidintų našumą. Skaičiuojama, jog vienas ilgesnis sąstatas iš Ukrainos į Klaipėdą per mėnesį atvežtų mažiausiai 300 tonų grūdų. Tuo tarpu, uostas pakrautų milijoną. tonų grūdų per mėnesį.
„Mūsų skaičiavimais, tereikia 3300 grūdinių puspriekabių, kurių kaina siektų 150 mln eurų. Todėl šiam klausimui spręsti turėtų būti taikomos subsidijos vežėjams arba valstybės garantijos kreditams tokių transporto priemonių įsigijimui. Šitaip ne tik prisidėtume sprendžiant globalias problemas, bet ir didinant vietos vežėjų bei Klaipėdos uosto užimtumą – ne vieneriems metams sukurtume daugiau darbo vietų bei surinktume daugiau mokesčių į valstybės biudžetą”, – sako S. Žilius.
Tai jau nebe pirmas LVS siūlymas pagerinti krovinių pervežimo sąlygas – pernai gegužę LVS kreipėsi į Susisiekimo ir Žemės ūkio ministerijas, teikdama pasiūlymus kaip spręsti Lietuvos ūkininkams iškilusią problemą dėl grūdų gabenimo į Klaipėdos uostą. Vežėjų asociacijos nuomone, taupant kaštus „žaliais koridoriais“ galėtų būti gabenami ir lietuviški grūdai.
Komentarai
super mintis dirbam
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.