Lietuviškos užsienio vežėjų kontrolės sistemos trūkumai – kaltė be kaltės? (papildyta)
Šiandien vinjetės pirkimas Lietuvoje padeda kontroliuoti, kaip užsienio vežėjai naudoja lietuviškus leidimus. Tačiau paaiškėjo, kad su tuo gali būti problemų, dėl kurių važėjui gresia didelė bauda. „Cargonews“ redakcija nusprendė įsigilinti į vieną istoriją, kuri gali atsitikti bet kam.
Tam tikra prasme ši istorija prasidėjo praeitų metų lapkritį, kai į redakciją kreipėsi Lietuvos vežėjas, kuriam kilo klausimas dėl to, kaip Lietuvoje kontroliuojama tai, kaip užsienio vežėjai naudoja lietuviškus leidimus (beje, Lietuvos vežėjai dažnai skundžiasi, kad vietinės kontrolės institucijos nepakankamai gerai kontroliuoja užsienio vežėjus, kurie pažeidinėja leidimų naudojimo tvarką ir tokiu būdu įgauna reikšmingą konkurencinį pranašumą). Tuomet mes paprašėmė paaiškinti situaciją Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA).
Ten mums pasakė, kad egzistuoja Lietuvos susisiekimo ministro įsakymas, kurio 10 punkte nurodyta, kad, pirkdamas elektroninę vinjetę, užsienio vežėjas turi nurodyti naudojamo lietuviško leidimo numerį ir rūšį. Atrodytų, kas gali būti paprasčiau – nurodei, nusipirkai vinjetę ir važiuoji. Tačiau kartu LTSA pažymėjo: „Toks fiksavimas realiai dabar vyksta perkant vinjetę internetu, tačiau dėl degalinių dar stringa. Dėl techninių galimybių degalinėje nėra galimybės įvesti leidimo informacijos. Tačiau tuo klausimu intensyviai dirbama, ateityje susitvarkys ši problema“.
Tada mes neatkreipėme į tai ypatingo dėmesio – tiesiog padėjome vežėjui gauti atsakymą į jį dominantį klausimą. Tačiau, kaip sakoma, kur plona, ten ir plyšta. Tik viskas įvyko, ne degalinėje, o banke.
Kaip mums papasakojo advokatų kontoros VERUM teisininkas Mindaugas Šimkūnas, Rusijos vairuotojas atvyko į Lietuvos banką, norėdamas įsigyti vinjetę. Jos pirkimo metu jis pateikė banko darbuotojai visus reikiamus duomenis apie savo leidimą (padavė jai jį). Taip pat, vairuotojo teigimu, jis papildomai patikslino, ar dokumente, kurį jam išdavė darbuotoja, neturi būti nurodytas leidimo numeris ir rūšis. Jam buvo pasakyta, kad viskas matysis internetinėje erdvėje (yra banko pateiktas vairuotojo bendravimo su banko darbuotoja vaizdo įrašas).
Toliau vairuotoją sustabdė Lietuvos transporto inspekcija, kuri pareiškė, kad jie niekur nemato leidimo numerio ir rūšies. O kaip pasakyta 17-oje 450-to Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso straipsnio dalyje, „ (…) kai kelionės leidimo duomenys (leidimo numeris ir jo rūšis) neįvesti į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą, užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų“.
Kitaip tariant, vinjetės pardavimo paslaugos teikėjas (bankas, atstovaujamas savo darbuotojos) aptarnavo vairuotoją netinkamai, dėl ko vairuotojas patyrė reikšmingą žalą (2-3 tūkstančiai eurų tai ne 20-30 eurų). Tuo pat metu reikia pažymėti, kad egzistuoja Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus įsakymas dėl kelių naudotojo mokesčio surinkimo paslaugų teikimo, kuriame (punktas 4.2.13) parašyta: „Teikėjas įsipareigoja savo sąskaita apsaugoti ir apginti Užsakovą nuo bet kokių ieškinių, reikalavimų, nuostolių ar žalos, kylančios iš bet kokio Teikėjo ar Subteikėjo veikimo ar neveikimo, teikiant Paslaugas“.
Šiame kontekste kyla klausimas – kaip padaryti taip, kad vairuotojui nereikėtų mokėti baudos? Oficialus šios bylos svarstymas LTSA dar tik laukia, bet jau dabar ryškėja du jos pabaigos variantai.
Pirmas – LTSA įsitikins, kad vairuotojas padarė viską, kas nuo jo priklausė (padavė banko darbuotojai leidimą, kad ji įvestų į informacinę sistemą jo duomenis, ir negalėjo atsisėsti į jos vietą, kad padarytų tai savarankiškai), ir panaikins baudą. Antras – kadangi yra duomenų apie leidimą nebuvimo faktas, bauda nebus panaikinta, o toliau po jos sumokėjimo vairuotojas galės reikalauti, kad patirtus nuotolius jam kompensuotų bankas, dėl kurio kaltės viskas įvyko.
Kad galimi būtent tokie variantai patvirtino ir M. Šimkūnas, kuris pažymėjo: „Manau, kad arba mūsų klientui bauda nebus skiriama, arba, susimokėjęs paskirtą baudą, klientas reikalaus kompensacijos iš banko už netinkamą paslaugos suteikimą ir turėtų ją prisiteisti“. Siekdami padėti tašką šioje istorijoje, mes pabandėme gauti LTSA komentarą, bet ji, kaip ir reikėjo tikėtis, atsisakė komentuoti bylą iki jos pabaigos.
Apibendrinant, galima teigti, kad teoriškai (teisiškai) susiklosčiusioje situacijoje vairuotojas turėtų išlipti sausas iš vandens, tačiau kai mes kalbame apie lietuvišką biurokratiją ir teisinę sistemą, įmanomi bet kokie „stebuklai“. Todėl palaukime istorijos finalo, apie kurį redakcija informuos papildomai.
P.S. Informuojame, kad vairuotojo byla bus nutraukta, ir vairuotojas negaus baudos.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.