AKTUALU! Dėl kvotos vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui – vežėjų ir valdžios pozicija (PRIIMTAS SPRENDIMAS DĖL KVOTOS 2023 METAMS)
Šiandien visiems Lietuvos vežėjams yra aktualus pasibaigusios kvotos vairuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimui peržiūrėjimo (padidinimo) klausimas. „Cargonews“ kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir SADM, nuo kurių priklauso sprendimai šioje srityje, su prašymu pasakyti, ko (ne)laukti vežėjams. Žemiau pateikiame šių institucijų komentarus ir vežėjų susitikimo su SADM vadovybe rezultatus.
Užimtumo tarnyba
Užimtumo tarnyba informuoja, kad siūlymas didinti kvotos dalį paslaugų sektoriuje šiuo metu nėra numatytas.
Užimtumo tarnybai atlikus darbo rinkos pokyčių analizę, nustatyta, kad per šių metų septynis mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, darbo jėgos paklausa tarptautinio krovinių ir keleivių vežimo transporto priemonių vairuotojams sparčiai mažėjo. Darbo pasiūlymų tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams per septynis šių metų mėnesius įregistruota 11,8 tūkst., tai yra net 62,5 proc. mažiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Esant šiai situacijai, Užimtumo tarnyba negali fiksuoti esminių darbo rinkos pokyčių, kurie suteiktų galimybę teikti siūlymą didinti 2022 metams nustatytą kvotą.
Kitiems metams planuojamos kvotos dydžio šiuo metu nurodyti negalime, nes pirmiausia turės būti parengtas ir teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams, o tik po to, vadovaujantis Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašo, patvirtinto LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020-06-12 įsakymu Nr. A1-545 „Dėl kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punkte nustatyta tvarka bus apskaičiuotas ir pateiktas siūlymas SADM dėl kvotos dydžio 2023 metams nustatymo.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nurodytą siūlymą SADM, Užimtumo tarnyba turi pateikti iki einamųjų metų lapkričio 30 d. Kvotos dydį ateinantiems kalendoriniams metams tvirtins LR socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su LR vidaus reikalų ministru, iki einamųjų metų gruodžio 10 d.
SADM
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas nėra priėmusi sprendimo didinti kvotų, tačiau artimiausiu metu susitiks su šalies vežėjus atstovaujančiomis organizacijomis.
Lietuvoje dirba 79,4 tūkst. tolimųjų krovininių transporto vairuotojų – apie 2,3 tūkst. daugiau nei 2021 m. tuo pačiu metu. Kvotų paslaugų sektoriuje išnaudota 16 000. Praktiškai visos kvotos panaudotos (99,5%) tolimųjų krovininių transporto vairuotojams įsivežti. Iš jų Lietuvoje taip ir neįsidarbino apie 15% – 2325 asmenys. Beveik trečdalis (3928) iš šiemet įsidarbinusių šiame sektoriuje jau nebedirba.
Primename, kad esamas kvotų reglamentavimas niekaip neriboja žmonių atvykimo į Lietuvą bendra tvarka ir įsidarbinimo. Išnaudojus kvotą, galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau taikoma bendra “Dėl užsieniečių teisinės padėties” įstatyme nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į tą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams.
Esant ekonominiam neapibrėžtumui, kviečiame darbo jėgos pirmiausia ieškoti tarp vietinių šalies gyventojų.
***
Rugsėjo 19 d. įvyko SADM vadovybės susitikimas su vežėjų atstovais.
Prieš jį „Linavos“ tinklapyje pasirodė informacija, kad jos generalinis sekretorius prašo iki metų pabaigos skirti naują bent 4 tūkst. kvotų limitą vairuotojams iš trečiųjų šalių, o nuo kitų metų panaikinti 2021 m. įsigaliojusią kvotų sistemą apskritai – taip mažinant administracinę ir finansinę naštą vežėjams ir užtikrinant, kad tūkstančiai vilkikų nestovėtų be darbo, smulkios vežėjų įmonės nebankrutuotų ir būtų mokami mokesčiai į valstybės biudžetą.
Apie susitikimo rezultatus ir ne tik mes pasikalbėjome su LVS prezidentu Stasiu Ugianskiu.
Pirmiausiai, ką manote apie Užimtumo tarnybos, kuri teigia, kad „negali fiksuoti esminių darbo rinkos pokyčių, kurie suteiktų galimybę teikti siūlymą didinti 2022 metams nustatytą kvotą“, poziciją? Tai trūksta vairuotojų ar ne?
Tai visiškai neadekvatus požiūris į situaciją. Visiems akivaizdu, kad vairuotojų labai trūksta tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Tačiau susidaro įspūdis, kad mūsų valdžiai nereikalingas kvotos padidinimas, nes tada vežėjai nemokės 121 euro už kiekvieno vairuotojo patikrinimą prieš jo įdarbinimą. Tai panašu į negražų pasipinigavimą valstybiniu lygmeniu. Ir dar šis procesas nėra pakankamai greitas už mokamus pinigus. Tikimės, kad po signalų iš SADM Užimtumo tarnyba veiks efektyviau.
Ką išgirdote susitikimo su SADM vadovybe metu?
Pirmiausiai, noriu pažymėti kad SADM vadovė, atrodo, iki galo nesupranta Lietuvos kelių transporto realijų. Jas suprantantis žmogus neklaustų, kodėl šalies vežėjai nedarbina vietinių vairuotojų (kurių tiesiog nėra). Kita vertus, pamatėme nuoširdų ministrės norą suprasti vežėjų poziciją ir atsižvelgti į ją. Todėl tikimės, kad jau artimiausiu metu ministerija priims tam tikrą sprendimą dėl kvotos padidinimo šiems metams.
Kvotos atveju galimi keli problemos sprendimai. Pirmas – atsisakyti kvotos. Antras – skirti pakankamą kvotą kitiems metams. Ar apie tai buvo kalbėta su SADM vadovybe?
Iš karto galiu pasakyti, kad mes supratome, jog kvotos tikrai nebus atsisakyta, nes, SADM nuomone, tai būtų socialiai neteisingas sprendimas. Dėl kitų metų dar nekalbėjome, bet tikimės, kad, išgirdusi vežėjų argumentus, ministrė ateityje patvirtins didesnę kvotą. Kol kas laukiame operatyvaus kvotos padidinimo šiems metams.
Bendrai paėmus, ar SADM supranta vežėjų poreikius ir pasirengusi į juos atsižvelgti?
Susidaro įspūdis, kad SADM bando laviruoti tarp vežėjų ir profsąjungų, kurių spaudimas ministerijai yra didelis. Po susitikimo esame nusiteikę santūriai optimistiškai. Tikimės, kad valdžia kažką išgirdo, suvoks ir padarys. Laukiame vežėjams palankių sprendimų.
***
Po tam tikro laiko „Cargonews“ pakartotinai kreipėsi į SADM su prašymu pasakyti, koks sprendimas planuojamas dėl kvotos peržiūrėjimo ir kodėl? Mums (kas malonu) atsakė asmeniškai ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas: „Viena iš pagrindinių kvotų trūkumo priežasčių yra didelė kaita sektoriuje (apie 45% pasinaudojusių neįsidarbino arba jau nebedirba). Kaita yra papildomi kaštai verslui. Sumažinus kaitą, verslininkai ne tik galėtų papildomai užsidirbti, bet ir užtektų kvotų. Buvome susitikę su darbdavių ir darbuotojų atstovais dėl situacijos rinkoje. Pozicijos skiriasi kardinaliai. Darbdaviai pageidauja padidinti kvotą, o dauguma darbuotojų atstovų tam prieštarauja. Kai kurie darbuotojų atstovai galėtų pritarti kvotos didinimui, jei su jais vyktų intensyvesnis dialogas. Mes irgi už socialinį dialogą. Siekiame, kad kuo daugiau sprendimų priimtų darbdaviai ir darbuotojų atstovai, todėl galutinio sprendimo dar nepriėmėme. Šalių susitarimai yra tvariausi“.
Spalio 21 d. „Linava“ išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad buvo gautas raštas iš SADM viceministro Vytauto Šilinsko su informacija, jog galutinis sprendimas transporto sektoriui papildomai šiems metams skirti kvotų dar nepriimtas. „Skatiname tartis su socialiniais partneriais dėl kaitos sektoriuje mažinimo ir/ar kvotos padidinimo“, – nurodoma V. Šilinsko rašte ir priduriama, kad dauguma darbuotojų atstovų kategoriškai tam prieštarauja ir teigia, kad darbuotojų trūksta dėl prastų sąlygų sektoriuje. Tokiu būdu, faktiškai atkartojama anksčiau „Cargonews“ gauta informacija.
Viešai V. Šilinskas akcentavo darbuotojų kaitą kelių transporto sektoriuje. Pasak jo, beveik pusė vairuotojų iš trečiųjų šalių, prašę leidimų įsidarbinti Lietuvoje, to nepadarė ir iš šalies išvyko. „Daugiausiai paslaugų sektoriuje sudaro vairuotojai. Kai paanalizavome, kokia yra situacija su šiais žmonėmis, tai iš 16 tūkst. apie 45 proc. neįsidarbino arba nebedirba Lietuvoje. 15 proc. neįsidarbino, 30 proc. įsidarbino, bet rugsėjo viduryje jau nebedirbo. Reiškia, dirbo labai trumpai ir išvyko kitur“, -tvirtino V. Šilinskas. Jo duomenimis, išvykę žmonės vidutiniškai dirbo 70 dienų, o išvykti žmones skatina maži atlyginimai, nesiekiantys 1 tūkst. eurų be dienpinigių. „Raginame, su darbdaviais, darbuotojų atstovais šnekėjome, juos kartu diskutuoti ne per tai, kaip jų atsivežti daugiau, o per tai, kaip išlaikyti tuos žmones, kurie čia atvažiuoja“, – Seimo Ekonomikos komiteto Darbo grupės darbo rinkos problemoms spręsti posėdyje teigė viceministras.
Trumpai tariant, kvotos peržiūrėjimo klausimu vis dar vyksta intensyvūs visų suinteresuotų šalių (vežėjų, profesinių sąjungų ir valstybės institucijų) pokalbiai. Viltis, kad pavyks pasiekti kažkokį kompromisą – lieka, bet garantijos, kad tai įvyks, nėra. Viskas priklausys nuo šalių konstruktyvumo ir noro išgirsti kitos pusės argumentus.
„Linava“ spalio 13 d. informavo, kad kreipėsi į Vyriausybės kanclerę Giedrę Balčytytę ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką Kazį Starkevičių su prašymu greičiau išsspręsti pasibaigusių kvotų klausimą. Spalio 21 d. ji paprašė Seimo pirmininkės pagalbos, nes negali susikalbėti su SADM. Asociacija akcentuoja, kad šiuo metu tušti stovi 20 proc. vilkikų autoparkų, t. y. maždaug 12 tūkst. vilkikų, nes trūksta daugiau nei 30 tūkst. vairuotojų. Pažymėtina, kad Lietuvoje apsilankiusi ir su Seimo pirmininke susitikusi IRU atstovė sakė, kad reikia sudaryti geresnes galimybes vairuotojams atvykti iš kitų šalių.
Spalio 27 d. SADM viceministras V. Šilinskas pasidalino su mūsų redakcija tokia informacija (vertas pagarbos darbo su žiniasklaida pavyzdys): „Nesulaukėme transporto sektoriaus pasiūlymų, ką galėtų padaryti, kad padidintumėme kvotas, bet patys ieškojome sprendimo. Pasiūlėme, kad galime padidinti kvotas, jei sektorius pradėtų derybas dėl šakos kolektyvinės sutarties. Aišku, reikia turėti omenyje, kad, jei šiandien nusprendžiame padidinti kvotas, dar apie mėnesį truktų visi teisės akto derinimai. Todėl aktualiausia kalbėti apie tvarkos peržiūrą, bet ir šiemet gruodžiui dar galima padidinti. Norime paskatinti derybas, nes stiprios profesinės sąjungos galėtų padėti ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams. Turėdamos daug narių, jos siektų, kad sektorius augtų. Tokiu atveju transporto sektoriaus profesinės sąjungos gintų Lietuvos transporto sektorių ES lygiu nuo nepagrįstų konkurencijos ribojimų (pvz., vilkikų grąžinimo). Kad profsąjungos aršiai gina savo sektorius, matome Vakarų šalyse. Gina per tarptautines profsąjungas ir daro spaudimą kitų šalių politikams. Norėtųsi tokios paramos ir Lietuvos transporto sektoriui. Juk daugiausia naudos galime sukurti, dirbdami kartu, o ne atskirai, t.y. vyriausybės, darbuotojų ir darbdavių atstovai turi siekti stipresnio sektoriaus. Tai būtų win-win (laimi visos pusės), o ne win-lose (laimi tik viena pusė) situacija“.
Lapkričio 10 d. „Linavos“ tinklapyje buvo paskelbtas Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo komentaras, kuriame jis teigia: „Labai keistai atrodo, kai SADM viceministras Vytautas Šilinskas, asociacijai „Linava“ pateikdamas sprendimo neskirti papildomų kvotų vairuotojų įdarbinimui iš trečiųjų šalių paaiškinimą, apeliuoja į darbo sąlygas bei pasiūlo dėl transporto verslui aktualių klausimų tartis su profesinėmis sąjungomis. (…) Toks V. Šilinsko pateiktas paaiškinimas akivaizdžiai rodo, kad atsakomybės ministerija prisiimti nenori arba bijo – renkasi ją permesti kitiems. (…) [V]iceministras V. Šilinskas neturėtų būti klaidinamas ir klaidinti kitų su sparnuota fraze, kad pirmiau reikia spręsti problemą susijusią su „didele vairuotojų kaita transporto sektoriuje“. (…) Ministerijos atstovams būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kiek kvotų išnaudoja nesąžiningas verslas, kuris pagal Lietuvoje suteiktas kvotas įdarbina vairuotojus kitose, tačiau ne mūsų šalyje.“
Lapkričio 16 d. buvo paskelbta informacija apie tai, kad vežėjai kreipėsi į Lietuvos prezidentą, prašydami inicijuoti kvotų panaikinimą, kurios skirtos trūkstamų profesijų darbuotojams ne iš ES įdarbinti Lietuvoje. Pastebima, kad kvotų limitai nieko nereguliuoja, o kenkia verslui, nes kasmet išsenka per greitai. Neskiriant jų papildomai, vežėjai susiduria su kritiniu vilkikų vairuotojų trūkumu, augančiais milijoniniais nuostoliais, yra priversti branginti pervežimo paslaugas, dėl ko brangsta maistas ir kitos būtinosios prekės. Dėl to įmonės vis aktyviau keliasi svetur arba riboja veiklas, taip nukenčia ir valstybės biudžeto surinkimas, kuris palankiomis sąlygomis transporto srityje per metus siekia 700-800 mln. eurų.
Nesulaukęs sprendimo dėl kvotos peržiūrėjimo, TTLA pateikė vyriausybei pasiūlymą dėl kvotos kitiems metams. TTLA vertinimu, iš šiems metams visiems ekonominiams sektoriams nustatytos 35,6 tūkst. vienetų kvotos, liks nepanaudota per 10 tūkst. Todėl siūloma dalį šio skaičiaus skirti paslaugų sektoriui, jam nustatant 23 tūkst. kvotą kitiems metams. Siekiant tinkamai valdyti ir apskaityti kvotos panaudojimą paslaugų sektoriuje bei apsaugoti vidaus rinką, TTLA taip pat siūlo sugriežtinti kvotos panaudojimo sistemą. Verslas siūlo, kad kvotų sistema galėtų naudotis įmonės, turinčios ne daugiau kaip 5 vairuotojus vienai transporto priemonei. Dar TTLA siūlo nuo kitų metų tikslinti kvotos panaudojimo apskaičiavimą (detaliau apie viską – čia). Čia – LPK siūlymai kvotų vairuotojų įdarbinimui sistemos keitimo srityje.
Lapkričio 27 d. buvo paskelbtas SADM komentaras: „2021 ir 2022 metais, pasibaigus kvotai, siūlėme transporto sektoriaus atstovams ją padidinti. 2021 prašėme bent nežymiai pagerinti darbo sąlygas – duoti vairuotojams darbo sutartis suprantama kalba, aiškiai pateikti informaciją apie priskaičiuotas ir išskaičiuotas sumas. Sektoriaus atstovai su tokiais pasiūlymais nesutiko, todėl kvota padidinta nebuvo. Darbuotojus saugančios nuostatos jau įtvirtintos teisės aktuose“. Taip pat ministerija pažymėjo: „2022 m. ministerija siūlė padidinti kvotą, jei transporto sektorių atstovaujančios organizacijos pradėtų šakos kolektyvinės sutarties derybas. Transporto sektoriaus atstovams atsisakius net pradėti derybas, kvota ir 2022 m. nebuvo padidinta“.
Po kurio laiko Užimtumo tarnyba pranešė: „Atsižvelgusi į darbo rinkos tendencijas, Užimtumo tarnyba siūlo 2023 m. trūkstamų profesijų darbuotojų poreikį tenkinti 350 vienetų didinant paslaugų sektoriaus iš trečiųjų šalių įvežamų darbuotojų kvotą. Iš viso ateinantiems metams Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūloma nustatyti 35 950 kvotą trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams“. Čia net sunku kažką komentuoti…
Vėliau „Linava“ informavo, kad gruodžio 7 d. Seimo ekonomikos komitete buvo svarstytas kvotų dėl vairuotojų įdarbinimo iš trečiųjų šalių Lietuvoje klausimas. Buvo konstatuota, kad šiuo metu esanti kvotų nustatymo tvarka yra neefektyvi, neatliepianti vežėjų automobilių keliais verslo sektoriaus poreikio, tad nutarta pasiūlyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Užimtumo tarnybai ją tobulinti.
Ir štai gruodžio 9 d. buvo paskelbta: „Kitiems metams iš viso nustatyta 35 950 kvota trūkstamų profesijų trečiųjų šalių piliečiams. Didžioji jos dalis – 60,1 proc. tenka paslaugų sektoriui, tai yra 5600 kvotos vienetų didesnė nei buvo šiemet. Toks pasiūlymas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad šiemet pagal 11 paslaugų sektoriuje esančių trūkstamų profesijų įdarbinta 18000 užsieniečių, iš jų krovinių vežėjų – 17405“.
Tokie reikalai…
Komentarai
Tegu SADM įsideda į užimtumo tarnybos puslapį darbi siūlymo skelbimą apie ieškomus tarptautinių reisų vairuotojus ir tegu įsivertina kiek bus iš LT ir EU ketinančių pretenduoti dirbti šį darbą ir ar iš vis bus nors vienas skambutis ar el.laiškas su CV, nors atlyginimai dabar siulomi tikrai ženkliai didesni nei aukštąjį išsilavinimą turinčių, tos pačios valžios koridoriuose dirbantiems, vidutinio ar net aukštesnio lygio tarnautojams, o galimai net didesni nei seimo nariams, kosmonautai o ne valdžia...
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.