Mokama aikštelė muitinės poste „Kirtimai“ Vilniuje – ar galima ką nors padaryti?

customs_zone

Viename vežėjų renginyje vienas iš jų papasakojo, kad, pavyzdžiui, muitinės postas „Kirtimai“ Vilniuje yra privačioje teritorijoje, dėl ko vežėjai yra priversti mokėti už naudojimąsi aikštele, kurioje atliekamos muitinės operacijos (jei viskas trunka ilgiau nei valandą). Šiame kontekste kyla klausimas – kodėl privačioje teritorijoje nusprendė įsikurti muitinė, o papildomų išlaidų dėl to patiria vežėjai, ir ar įmanoma kaip nors pakeisti situaciją?

Pradžiai mes kreipėmės į muitinę su prašymu paaiškinti sprendimą įrengti muitinės postą privačioje teritorijoje. Ten mums buvo pasakyta: „Postų steigimo vietos buvo parinktos atsižvelgiant į didesnę verslo įmonių, sandėliavimo patalpų koncentraciją bei mažiau apgyvendintų miesto rajonų vietose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 17 straipsnio 1 dalimi, muitinės postai yra teritorinių muitinių struktūriniai padaliniai, veikiantys Muitinės departamento nustatytose vietose. Muitinės postų steigimo, pertvarkymo, veiklos laikino sustabdymo ir likvidavimo taisyklės patvirtintos MD GD 2017-03-27 įsakymu Nr. 1B-244, kurio 9 punktas numato, jeigu postas steigiamas ne muitinės patikėjimo teise valdomose valstybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje ir patalpose, teritorinė muitinė posto vietą su tinkama infrastruktūra parenka vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.“

Muitinės postas veikia muitinės sutarties su įmone „AD REM“ pagrindu. Patekimas į patį postą nemokamas. Patekimas į tikrinimo aikštelę, kaip buvo pasakyta aukščiau, nemokamas vieną valandą. Kaip mums patikslino „AD REM“: „Nuo 6 val. iki 21 val. mokamas 10 eurų mokestis. Jeigu yra poreikis nakvoti saugomoje teritorijoje, nakvynės nuo 21 val. iki 6 val. kaina – 15 eurų“. Viena vertus, tai nedideli pinigai, kita vertus – kodėl vežėjai apskritai turi juos mokėti? Tuo labiau, kad, kai mes paklausėme muitinės, už kokią kainą postas veikia atitinkamoje teritorijoje, atsakymas buvo toks: „Negyvenamos patalpos ir teritorija suteiktos neatlygintinai, už komunalines paslaugas muitinė nieko nemoka“.

Mažiausiai pretenzijų šiuo atveju galima pateikti privačiai įmonei „AD REM“, kurios tikslas yra pelnas, o ne labdara. Be to, kaip nuns paaiškino „AD REM“: „Juridiniai ir fiziniai asmenys naudojasi posto teritorijos infrastruktūra, kurios išlaikymas (buitinių patalpų priežiūra; atliekų tvarkymas; lauko aikštelės valymas; lauko apšvietimas; aikštelės ploto žymėjimas ir atnaujinimas; kelio dangos remontas; automobilių srauto administravimas, apimantis transporto priemonių valstybinių numerių skenavimo/atpažinimo sistemas; fizinė bei elektroninė apsauga ir kt.) tenka „AD REM“, kuris šias paslaugas apmokestina, įvertinęs patiriamus kaštus“.

Ką galima padaryti, kad vežėjams nereikėtų mokėti? Važiuoti į kitą muitinės postą, apsilankymas kuriame yra nemokamas? Tokie postai egzistuoja, bet problema ta, kad posto pasirinkimas dažnai nepriklauso nuo vežėjo. Antras variantas susijęs su nemokamu formalumų sutvarkymo laiku.

Pradėti šiuo atveju galima nuo to, kad šiandieninė nemokama valanda atsirado ne iš karto. Kaip mums papasakojo „AD REM“: Iki 2017 m. apmokestinimas muitinės poste buvo skaičiuojamas nuo įvažiavimo į teritoriją momento. Po naujai pasirašytos bendradarbiavimo su muitine sutarties buvo priimtas sprendimas – viena valanda nemokamai. Tai laikas, per kurį, muitinės nuomone, visiškai įmanoma sutvarkyti visas muitinės procedūras.

Mes paprašėme muitinės patvirtinti teiginį, kad, jos nuomone, per valandą „visiškai įmanoma sutvarkyti visas muitinės procedūras“. Ten mums buvo pasakyta: „Techniškai ir logistiškai pasirengusių krovininių automobilių, kurių gabenamiems kroviniams deklaracijos sistemose jau pateiktos, vidutinė formalumų atlikimo muitinėje trukmė – apie 30 minučių (tokių krovininio transporto priemonių ~90% visame atvykstančiame sraute). Esant rizikos faktoriui ir poreikiui patikrinti krovinį detaliau, patikra gali užtrukti ilgiau“.

Trumpai tariant, viskas atrodo taip: po vežėjų skundų muitinė ir „AD REM“, atsižvelgę į jų poziciją, priėmė (kaip mums pasakė muitinė) bendrą sprendimą dėl nemokamos valandos. Bėda ta, kad, anot vežėjų, padaryti viską per valandą praktiškai nerealu. Kitaip tariant, beveik nėra skirtumo – yra ji ar ne. Galbūt, todėl įmonė „AD REM“ dėl visuomeninio rezonanso (vežėjų skundų) sutiko su kompromisiniu sprendimu dėl nemokamos valandos, tuo pat metu suprasdama, kad išsaugos pajamas (o jos, žinant automobilių srautą, turėtų būti nemažos – kaip mums nurodė muitinė, balandžio mėnesį į posto teritoriją įvažiavo 789 transporto priemonės; tai nereiškia, kad jos visos papildė „AD REM“ kišenę, bet tai reikšmingas skaičius).

Kokia gali būti išeitis iš susiklosčiusios situacijos? Yra optimistinė ir kelios realistinės. Optimistinė – jeigu vieną kartą muitinė ir „AD REM“ dėl vežėjų spaudimo atsižvelgė į jų poziciją ir priėmė sprendimą dėl nemokamos valandos, kodėl nepabandžius pasiekti ilgesnį nemokamą laiką? Tam turi padirbėti vežėjų asociacijos. Ar jos tai darys? Sunku pasakyti. Greičiausiai, ne (nors mes su malonumu pripažinsime savo klaidą, jeigu suklysime).

Todėl pereikime prie realistinių vežėjų išlaidų mažinimo variantų. Pirmas, stengtis padaryti viską per valandą. Antras, bandyti perkelti mokestį už aikštelę ant užsakovo pečių (ypač jeigu vežėjas buvo kryptingai nukreiptas būtent į šį postą). Trečias, tvarkyti muitinės formalumus su muitinės tarpininko pagalba, pas kurį mokestis už aikštelę gali būti mažesnis.

Bendrai paėmus, posto „Kirtimai“ atvejis rodo, kad vežėjų atstovams reikėtų įstatyminiu lygmeniu imtis situacijos, susijusios su muitinės postų įrengimu privačioje teritorijoje, kad autotransporto įmonės išvengtų papildomų išlaidų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 118
0