Lietuvos kelių transportas ant krizės slenksčio?

debt.jpg

Pirmąjį šių metų ketvirtį visų rūšių transportu vežta 38,3 mln. tonų krovinių – 11 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Krovinių vežimas jūrų transportu per metus išaugo 2 proc., vidaus vandenų transportu – 63,4 proc., o Lietuvos oro linijų bendrovių lėktuvais sumažėjo 47,5 proc., geležinkelių transportu – 17,8 proc., kelių transportu – 9,4 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Visų rūšių transporto krovinių vežimo apyvarta sumažėjo 13,3 proc. Bendroje krovinių vežimo apyvartoje kelių transporto apyvarta sudaro 85,2 proc., geležinkelių – 14,8 proc. Vidaus krovinių vežimas siekė 12,4 mln. tonų – 7,3 proc. mažiau. Tarptautinis krovinių vežimas siekė 25,9 mln. tonų – 12,6 proc. mažiau. Krovinių vežimas kelių transportu sudarė 66,4 proc. viso tarptautinio krovinių vežimo, geležinkeliais – 25,3 proc., laivais – 8,3 proc., lėktuvais – mažiau nei 1 proc.

Pirmąjį ketvirtį geležinkeliais įvežta į šalį ir išvežta iš šalies 3,8 mln. tonų krovinių – 38,9 proc. mažiau. Dėl įvestų apribojimų iš Baltarusijos geležinkelių transportu įvežtų ir į Baltarusiją išvežtų krovinių sumažėjo 53,3 proc. Vilkikais įvežta į šalį ir išvežta iš šalies 2,5 mln. tonų krovinių – 17,5 proc. mažiau.

Pastaruosius kelis metus nuosekliai augusi tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinka Lietuvoje dėl rekordinės infliacijos ir sunkvežimių vairuotojų trūkumo pirmąkart patyrė pastebimą susitraukimą. Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, pirmasis šių metų ketvirtis kelių transporto krovinių rinkai buvo prasčiausias per paskutinius trejus metus. Jis pažymi, kad tuo laikotarpiu beveik dešimtadaliu kritusi tarptautinių pervežimų rinka aiškiai liudija – sektorius įžengė į sudėtingą laikotarpį.

„Reikšmingą vertę ekonomikai kuriančio sektoriaus laukia tolesnis susitraukimas, jeigu Vyriausybė ignoruos daugkartinius verslo ir pramonės raginimus užtikrinti kvalifikuotų darbuotojų pritraukimą iš užsienio adaptuojant administracinius valstybės resursus ir pasitelkiant technologinius sprendimus“, – sako P. Drižas.

Statistikos departamento duomenimis, per šių metų pirmąjį ketvirtį kelių transporto krovinių vežimo apyvarta tarptautiniais maršrutais siekė 13,4 mlrd. tonkilometrių – 9,2 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau. Minimu laikotarpiu šįmet kelių transportu tarptautiniais maršrutais vežta 17,2 mln. tonų krovinių – 8,3 proc. mažiau nei 2021 metų pirmąjį ketvirtį.

„Europos rinką neigiamai paveikė drastiškai išaugusios degalų kainos, infliacija, išaugusi logistikos paslaugų paklausa ir išbalansuota jų pasiūla. Lietuvoje turime papildomą niekaip valdžios nesprendžiamą problemą – metai iš metų augantį laisvų darbo vietų skaičių transporto sektoriuje, kurias užpildyti galime pasitelkę vairuotojus iš užsienio. Lietuvių vairuotojų ištekliai jau seniai išsemti“, – sako P. Drižas. Jo teigimu, didžiosios įmonės nesinaudoja mokestinėmis lengvatomis augančioms verslo sąnaudoms suvaldyti, o ragina valdininkus užtikrinti laisvų darbo vietų užpildymą: liberalizuoti darbo rinką kvalifikuotai darbo jėgai iš trečiųjų šalių, greitinti darbo vizų išdavimo procedūras.

„Šalies verslui reikalingas pakankamas vairuotojų rezervas tam, kad galima būtų palaikyti stabilią ir efektyvią veiklą eksporto rinkose, į kurias mūsų įmonės pernai paslaugų eksportavo už 4,1 mlrd. eurų. Tai sudaro trečdalį Lietuvos verslo paslaugų eksporto apimties“, – sako P. Drižas. Naujausiame Tarptautinės kelių transporto sąjungos IRU tyrime teigiama, kad profesionalių vairuotojų laisvų darbo vietų skaičius pasaulyje toliau auga nerimą keliančiu greičiu – vairuotojų trūkumas 2022 metais turėtų išaugti iki 40 proc. Dėl to kyla didesnė infliacijos, socialinio mobilumo problemų ir tiekimo grandinės žlugimo rizika, įspėja IRU. Pasak P. Drižo, krovinių vežimo keliais paklausa Europoje auga, tačiau transporto ir logistikos kompanijos negali užtikrinti pervežimo pasiūlos dėl vairuotojų trūkumo.

„Stebime tendenciją, kad Lenkijos transporto įmonės didina savo ES krovinių rinkos dalį po to, kai Lietuva sustabdė darbo vizų išdavimą Baltarusijos piliečiams, ukrainiečiai vairuotojai grįžo ginti tėvynės, o Kazachstane stringa vairuotojų įdarbinimo procedūros. Tuo tarpu Lenkijos įmonės didina baltarusių, uzbekų, kazachų vilkikų vairuotojų rezervą taip užtikrindamos reikiamą krovinių pervežimų paslaugų pasiūlą“, – sako P. Drižas.

TTLA vertinimu, transporto ir saugojimo sektorius pajėgus 2023 metais į valstybės biudžetą mokamų mokesčių sumą padidinti iki 1 mlrd. eurų, tačiau tam būtina viena sąlyga – efektyviai veikianti darbo rinka ir vairuotojų iš užsienio pritraukimo sistema. Pernai sektoriaus įmonės į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą sumokėjo 792 mln. eurų mokesčių ir kitų įmokų. Per 2022 metų pirmąjį ketvirtį transporto ir saugojimo įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo per 196 mln. eurų mokesčių – 21 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais ir buvo vienos daugiausiai mokesčių sunešusių mokėtojų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 119
0