Gegužės transporto aktualijų apžvalga
Globalios ekspedijavimo rinkos raidos tendencijos ir užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje palengvinimo planai. ES sprendimai dėl vežėjų reputacijos ir kitos naujienos iš Europos. Rytų transporto sektoriaus problemos ir vairuotojų istorijos. Elektrinių sunkvežimių naujovės ir lietuvių sukurta autocisterna. Apie tai ir ne tik gegužės transporto įvykių apžvalgoje iš „Cargonews“.
Čia – tyrimas apie pagrindinius krovinių siuntėjų kriterijus, renkantis vežėją. Čia – nauja „Transport Intelligence“ ataskaita apie kontraktinės logistikos realijas ir perspektyvas, o čia – apie ekspedijavimo rinkos raidą. Čia – IRU nuomonė apie tai, kokius dokumentus reikia pirmiausiai skaitmenizuoti transporto sektoriuje (beje, Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizacija, kaip teigiama, siekia vos 50 proc.). Čia – patarimai tiems, kas nori plėsti savo komercinio transporto parką. Čia ir čia – nauja sunkvežimių registravimo Europoje statistika iš ACEA. Čia – tyrimas apie globalias vagysčių transporto sektoriuje tendencijas (daugiau apie tai – čia).
Lietuvoje
Čia – šiandieninių Lietuvos kelių transporto aktualijų apžvalga.
Lietuvoje „Linavos“ iniciatyva buvo surengtas transporto hakatonas „Hack4Linava“ (daugiau informacijos Asociacijos tinklapyje ir YouTube kanale), o teismas tuo tarpu griežtu tonu atsisakė aiškinti jai sprendimą dėl rinkimų tvarkos. Įdomu – kaip dabar Asociacija spręs prezidiumo narių, prezidento ir revizijos komisijos narių rinkimų klausimą?
Čia – nauja lietuviška vairuotojų rengimo tvarka. Čia ir čia – Lietuvos valdžios planai užsieniečių įdarbinimo palengvinimo srityje. Čia – naujos mažų Lietuvos vežėjų problemos (skolos „Sodrai“). Beje, įvyko pirmas LMVVK suvažiavimas.
Čia – Lietuvos finansų įstaigų komentarai dėl vežėjų problemų, susijusių su atsiskaitymais iš Rusijos ir Baltarusijos. Lietuva ir Azerbaidžanas pasirašė susitarimą dėl tarptautinio vežimo keliais. O Moldovai Lietuva skirs papildomų leidimų šiems metams, tik nelabai aišku, kodėl.
Čia – reikalavimai (licencijos gavimo sąlygos) „lengviems“ Lietuvos vežėjams „Mobilumo paketo“ kontekste, o čia – straipsnis apie jų pagrindinius iššūkius savo transporto išlaikymo srityje.
Žiniasklaida rašo, kad stambus Lietuvos vežėjas „Hoptrans“ planuoja plėsti savo parką Vokietijoje ir įdarbinti daugiau vairuotojų iš Indijos ir Malaizijos. Tuo tarpu „Girteka“ atidarys atstovybę Gruzijoje (čia – paaiškinimas kodėl). Taip pat įmonė keičia savo tapatybę. O čia, čia ir čia – vairuotojų laimėti darbo ginčai.
Primename, kad nuo birželio Lietuvoje įsigalios įvairūs KET pakeitimai. Kartu perspėjame, kad šalies kelių policija pradėjo naudoti naujus lazerinius greičio matuoklius. Čia – priminimas, ko Lietuvoje negalima daryti prie vairo.
Čia – įdomi teisminė istorija apie tai, kad po avarijos už automobilio remontą gali tekti mokėti savo pinigus, net turint draudimą. Čia ir čia – informacija apie tai, kaip keitėsi degalų kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse gegužę (jų mažėjimas neprognozuojamas).
Čia – tinklapis, kuriame galima rasti informaciją apie tai, kur Lietuvoje ribojamas eismas.
Naujienos iš Briuselio
Čia – „Linavos“ prezidento Romo Austinsko mintys apie naujų „Mobilumo paketo“ (MP) nuostatų pasekmes Lietuvos vežėjams. Čia – baudos Švedijoje už MP nuostatų pažeidimą, о Danijoje baigėsi laikotarpis, per kurį jos kontroliuojančios institucijos nebausdavo vežėjų už MР pažeidimus. Čia – nauji Europos Komisijos (EK) reglamentai dėl sunkių ES taisyklių pažeidimų, dėl kurių kelių transporto įmonė gali prarasti nepriekaištingą reputaciją.
Čia/čia – EK patvirtintas veiksmų planas transporto sektoriui krizės sąlygomis. Taip pat primename, kad liepos mėnesį ES įsigalios reikalavimas dėl privalomo padangų slėgio kontrolės sistemos įrengimo naujose transporto priemonėse (detaliau – čia).
Kartu EK palaimino Airijos finansinės paramos autotransporto sektoriui planą. Galbūt, tą patį galėtų padaryti Lietuva.
Kitos naujienos iš Europos
Čia – atnaujinta informacija apie šventines dienas įvairiose Europos šalyse šiais metais.
Vokietijoje BAG skelbia žemėlapius, kuriuose prognozuojamas trafikas šalies keliuose. Čia – vairuotojų tikrinimo akcijos, kuri tęsėsi penkias dienas viename Vokietijos mieste, rezultatai (pažeidimų užtenka, ką patvirtina ir BAG reguliariai vykdomų patikrinimų statistika). Prancūzijoje, kaip praneša žiniasklaida, lengvam krovininiam transportui (svoris iki 3,5 t) toliau galioja vietinės, o ne „Mobilumo paketo“ nustatytos komandiravimo taisyklės (įskaitant reikalavimą registruotis SIPSI sistemoje). Šalies teismas liepė grąžinti pinigus Rumunijos vežėjui, kuriuos jis sumokėjo kaip baudą už tai, kad jo vairuotojas tariamai praleido reguliarų kassavaitinį poilsį kabinoje (daugiau apie tai – čia).
Latvijos vežėjai nori įdiegti elektroninės eilės sistemą pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Lenkijoje pasipildė prekių, kurias reikės registruoti SENT sistemoje, sąrašas (detaliau – čia). Čia/čia – šalies vežėjų nepasitenkinimas dėl to, kad vairuotojai gali laikyti kvalifikacinius egzaminus tik lenkų ir rusų kalbomis (nori angliškos versijos vairuotojams iš tolimųjų kraštų ar bent jau leidimo naudotis vertėjo paslaugomis, kas dabar draudžiama). Čia – Lenkijos vežėjų problemos, susijusios su tolimesniu vairuotojų iš Ukrainos ir Baltarusijos darbu jų įmonėse (reikiamų dokumentų įforminimu). Pasirodo, kad ne tik Lietuvoje bėda šioje srityje.
Ispanijos vežėjai kreipėsi į teismą dėl, jų nuomone, nepagrįstai aukštų degalų kainų (va kaip reikia ginti savo interesus). Tuo pat metu šalyje startavo programa, finansiškai skatinanti vežėjus naudotis jūriniu transportu. Čia – straipsnis apie tai, kiek Ispanijoje buvo išrašyta baudų vežėjams praeitais metais. Čia – straipsnis apie tai, kaip mokami (o tiksliau nemokami) kelių mokesčiai Flandrijoje (daugiau apie kelių mokesčių surinkimą Belgijoje – čia). Tuo pat metu ten už naudojimąsi telefonu vairuojant galima prarasti vairuotojo pažymėjimą. Dar tokia šalis kaip Belgija nustato maksimalias degalų kainas – ir nesvarbu, kad tai neliberali praktika (o Lietuvoje toliau viską sprendžia rinka). Čia – nauja informacija apie sunkvežimių eismo ribojimus Tirolyje (bendrai, primename, kad yra programėlė „Bans For Trucks“, kuri padės gauti daugiau informacijos apie eismo ribojimus įvairiose šalyse).
Danijoje paregūnai gavo įrangą nuotoliniam tachografo duomenų tikrinimui. Švedijoje patikrinimai keliuose parodė, kad didelis kiekis sunkvežimių šalyje važinėja su viršsvoriu. Čia – straipsnis apie tai, kiek sunkvežimių joje, galimai, važinėja su atjungta „AdBlue“ sistema.
„DB Schenker Italiana“ turi rimtų bėdų su teisėsauga. Tuo tarpu Didžiojoje Britanijoje tęsiasi sunki vieno vežėjo kova su parkingo operatoriumi, kuris vis siunčia jam nepagrįstas baudas…
Rytų erdvės aktualijos
Rusija užšaldė „Platon“ tarifus. Čia – informacija apie negabaritinio transporto eismo ribojimą jos P-351 ir Р-354 keliuose, čia – apie sunkvežimių eismo ribojimą trasoje M5 „Ural“. Čia – patarimas į Rusiją vykstantiems vežėjams, kurie galimai turi nesumokėtų ten baudų. Čia – informacija apie Kaliningrado srities vežėjų nuotaikas. Rusijos transporto ministras pareiškė, kad Vakarų sankcijos sulaužė šalies logistiką, ir todėl ji planuoja plėtoti koridorių Šiaurė-Pietūs. Čia – požiūris iš Rusijos į intermodalinius pervežimus. Nuo 2023 m. birželio 1 d. ES „žalios kortos“ nebus priimamos Rusijoje ir atvirkščiai.
Čia – informacija apie sankcijų poveikį Baltarusijos transporto sektoriui ir jos bandymus spręsti kilusias problemas (beje, Kazachstanas, kaip teigiama, patiria nuostolių dėl didelių Rusijos ir Baltarusijos vežėjų, kurie perkėlė savo veiklą į šią šalį, kad galėtų išvengti ES sankcijų). Tuo pat metu Baltarusija pateikė daug papildomų detalių apie krovinių perdavimo schemos veikimą (daugiau apie jas – čia ir specialiame „Cargonews“ straipsnyje). Čia – informacija apie vasarinius ašių apkrovos ribojimus šalyje (taip pat mokamuose keliuose). Nuo birželio 1 d. „BelToll“ sistemoje neveiks DKV kuro kortelės. Čia – naujo žurnalo „Sunkiųjų variklių pasaulis“ numerio temos.
Čia – Ukrainos vairuotojų praleidimo per šalies sieną tvarka. Pažymėtina, kad Ukraina atnaujino sunkvežimių svorio ir gabaritų kontrolę (taip pat automatinę) ir automatinio KET pažeidimų fiksavimo kamerų darbą. Taip pat joje pradėjo veikti elektroninio humanitarinės pagalbos deklaravimo sistema ir Černigovo muitinė. Liberalizavosi šalies prekyba su Jungtine Karalyste.
Gruzija supaprastino maisto produktų įvežimą. „Vale“ punktas Gruzijos-Turkijos pasienyje liks uždarytas iki rugpjūčio. Čia – informaciją apie krovinių gabenimą per Gruziją ypatybes. Čia – aktuali informacija apie tranzitinius pervežimus per Turkmėniją, čia – apie Mongolijos sienos kirtimą iš Rusijos pusės birželį.
Vairuotojai
Vokietijoje BGA asociacija skundžiasi (gegužės 4 d. žinutė), kad autotransporto sektoriuje greitai nebus kam dirbti, nes vairuotojai sensta, čia – diskusija Bundestage apie tai (daugiau apie vairuotojų trūkumo problemą Europoje šiandien – čia). Čia – programa, kurią, spręsdama šią problemą, sugalvojo Airijos valdžia.
Čia – naujas tyrimas apie tai, kad Europos Sąjungoje sunkvežimių vairuotojai iš trečiųjų šalių neretai dirba kaip šiuolaikiniai vergai (daugiau apie tai – čia, o čia – Lenkijos vežėjų asociacijos ZMPD reakcija). Čia ir čia – papildoma informacija apie tai, kad Vokietijoje dirbantys trečiųjų šalių vairuotojai dažnai nežino savo darbo teisių. Čia – istorija apie tai, kuo baigėsi vieno „Kuehne & Nagel“ vairuotojo kalbėjimas lenkiškai darbe.
Čia – informacija apie Italijoje sulaikytą vairuotoją, kuris turėjo tachografo išjungimo prietaisą ir „pavogė“ daugiau nei 250 tūkstančių kilometrų. Kitas vairuotojas galvojo, kad, turėdamas dvi pilietybes, jis gali turėti dvi tachografo korteles ir vairuoti dvigubai ilgiau – baigėsi blogai. Vokiečių policija sustabdė sunkvežimį iš Portugalijos, kuriame aptiko 75 gedimus Čia – istorija apie tai, kaip vairuotojo bandymai užkąsti vairuojant baigėsi didžiule žala.
Čia – vairuotojo, kuris laimėjo loterijoje didelį piniginį prizą, bet vėl pradėjo dirbti, istorija. Čia – tyrimas apie tai, kaip fiziniai pratimai gali padėti sunkvežimių vairuotojams jų darbe. Čia – istorija apie tai, kaip dviratininkas susitiko su sunkvežimiu. Kas teisus – spręsti jums.
Technologinės ir kitos įdomybės
Automobilių gamintojai Europoje toliau susiduria su problemomis detalių tiekimo grandinėse.
Čia – ataskaita apie elektromobilių sektoriaus raidą pasaulyje (taip pat sunkvežimių segmente). Čia – tyrimas apie vietas Europoje, kur pirmiausiai reikia elektrinių sunkvežimių įkrovimo infrastruktūros. Čia – Lietuvos planai elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros srityje. Susisiekimo ministras Marius Skuodis mano, kad jų paklausą šalyje riboja du komponentai: infrastruktūros trūkumas ir aukšta kaina (čia – lengvojo Lietuvos 2022 m. komercinio automobilio rinkimų rezultatai; čia – straipsnis apie gerėjančią situaciją lengvojo krovininio transporto elektrifikavimo srityje, bet greita dyzelio žūtis šiame segmente neprognozuojama). Taline buvo pristatytas pirmasis Baltijos šalyse visiškai elektrinis sunkvežimis (daugiau apie tai – čia). Prancūzijoje vežėjai, kurie nuspręstų naudoti elektrines transporto priemones, gali gauti didelę finansinę paramą (daugiau apie tai – čia ir čia). Čia – Didžiosios Britanijos investicijos į krovininio kelių transporto elektrifikavimą. Čia – patarimai, kaip ir kokius skysčius naudoti elektromobiliuose.
Kol „Tesla“ renka pinigus už neegzistuojančius vilkikus, MAN parodė sunkųjį elektrinį sunkvežimį, kuris gali nuvažiuoti 800 km. „Scania“ laimėjo „Green Truck“ konkursą, o jos elektrinis sunkvežimis pradėjo darbą Špicbergeno saloje. Čia – informacija apie kompanijos 64 tonų elektrinį sunkvežimį. DHL užsakė 44 elektrinius „Volvo“ sunkvežimius. Čia – informacija apie tai, kaip „Volvo“ patobulino pavarų dėžę, o čia – apie kompanijos „I-Save“ sistemos efektyvumą, taupant degalus.
„Tesco“ testuoja refrižeratorius, naudojančius tik saulės panelių energiją. Tuo tarpu Lietuvoje sukurta autocisterna, kuri, kaip sakoma, gali konkuruoti su geriausiais pasaulio analogais. Čia – automobilio garsai, dėl kurių turėtų sunerimti kiekvienas vairuotojas. Čia – straipsnis apie naują automobilių vagių aparačiuką, o čia – istorija, primenanti filmą „Greiti ir įsiutę“.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.