Duobė kelyje – kaip neprarasti pinigų?
Kelyje gali įvykti visko. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas nepastebėjo duobės, gali rimtai nukentėti sunkvežimis. Draudimas? Taip. Tačiau ar galima gauti kompensaciją, jeigu jo nėra? Neseniai Lietuvos teismas nurodė Kauno savivaldybei atlyginti žalą, padarytą automobiliui, kuris įvažiavo į duobę miesto kelyje. „Cargonews“ redakcija nusprendė detaliau paanalizuoti šį atvejį.
Vežėjams yra privalomas civilinės atsakomybės draudimas. Tačiau dar yra Kasko draudimas – kaip tik atvejams, kai nukentėjo automobilis. Tačiau ar visada vežėjai jį perką ir ar visada jis padės, kai mašina įvažiavo į duobę? Suo šituo ir kitais klausimais mes kreipėmės į žinimą draudimo kompaniją ERGO.
Kada yra Kasko
Kaip mums pasakė ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius: „Kasko draudimas yra savanoriško draudimo rūšis. Nors ne visi vežėjai šiuo draudimu draudžia savo transporto priemones, nėra pastebima Kasko draudimo mažėjimo tendencija tarp vežėjų. Dauguma tarptautinius pervežimus vykdančių transporto priemonių yra draudžiamos ir Kasko draudimu“.
Sekantis klausimas – ar Kasko padės, kai automobilis nukentėjo todėl, kad įvažiavo į duobę? „Kasko draudimas atlygina transporto priemonei padarytą žalą, įprastai – tai eismo įvykis, vagystė, gaisras, trečiųjų asmenų neteisėta veika. Įvažiavimas į duobę taip pat yra eismo įvykis. Žalos atlyginimas tokiu atveju priklauso nuo sutartos apsaugos apimties“, – pabrėžė R. Pocius.
Ne mažiau svarbūs yra nukentėjusio asmens veiksmai iš karto po eismo įvykio. R. Pociaus teigimu: „Kiekvieno įvykio atveju reikia atlikti tokius veiksmus, kas numatyta sutartyje (draudimo taisyklėse). Įvykus eismo įvykiui pildoma deklaracija KET numatyta tvarka. Taip pat draudimo taisyklėse neretai yra numatytos nuostolio sumos, iki kurių išmokos išmokamos supaprastinta tvarka – tai yra, jei žala nedidelė ir aplinkybės aiškios, tuomet užtenka tik paaiškinimo, kaip įvyko įvykis“.
Tokiu būdu, jei vežėjas nori neprarasti pinigų dėl to, kad jo vairuotojas įvažiavo į duobę, jam geriau įsigyti Kasko draudimą ir detaliai reglamentuoti šį atvejį sutartyje – tuo labiau, kad, kaip papasakojo R. Pocius, tokio pobūdžio įvykiai nėra reti, o pavasarį jų skaičius išauga dar labiau (pavyzdžiui, nuo 2020 m. gruodžio per tris žiemos mėnesius ERGO registravo 60 atvejų, susijusių su duobių padaryta žala, o per ką tik pasibaigusią žiemą – daugiau kaip 200 atvejų).
Tačiau, tarkime, kad vežėjas nusprendė sutaupyti ir nepirkti Kasko draudimo. Ar gali jis tikėtis kompensacijos ir tokiu atveju, jeigu jo automobilis įvažiavo į duobę? Gali. Bet yra niuansų, apie kuriuos mums papasakojo advokatų kontoros VERUM teisininkas Mindaugas Šimkūnas.
Kada nėra Kasko
Advokato teigimu, kelių savininkai ar valdytojai už eismo dalyviams ar jų turtui padarytą žalą atsako pagal CK 6.266 straipsnį. Šiuo atveju svarbūs trys dalykai.
Pirma, reikia tiksliai nustatyti subjektą, atsakingą už kelio, kuris turėjo trūkumų, priežiūrą. „Svarbu tinkamai nustatyti atsakovą, nes kitaip ieškinys nebus patenkintas. Pažymėtina, kad atsakomybė gali kilti keliems asmenims, valdantiems kelią skirtingais pagrindais – pavyzdžiui, atsakovu gali būti miesto savivaldybė kaip kelio savininkė ir statybinės organizacijos, į kurių statybvietę patenka nebaigta statyti kelio atkarpa. Valdytojas – asmuo, daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu eksploatuojantis, tvarkantis ar prižiūrintis kelią, gatvę, aikštelę“, – pabrėžė M. Šimkūnas.
Antras dalykas, kuris turi būti nustatytas byloje – žalos faktas. Trečias – priežastinis ryšys tarp kelio trūkumų ir padarytos žalos. „Jeigu žala padaryta ne dėl kelio konstrukcijos sugriuvimo ar kitų jos trūkumų, atsakomybė kelio valdytojui kyla bendrais pagrindais. Tokiu atveju tenka įrodinėti atsakovo kaltę, o tai jau sudėtingiau“, – patikslino teisininkas, kaip pavyzdį pateikęs bylą, kurioje fizinis asmuo susižalojo, paslydęs ant savivaldybei priklausančio apledėjusio šaligatvio, ir teismui teko aiškintis, ar savivaldybė padarė viską ką galėjo, kad užtikrintų pėsčiųjų saugų eismą. Pagal pasikeitusią teismų praktiką, tiesiog kelių nepakankama priežiūra (slidi danga, važiuojamojoje dalyje besimėtantys akmenys ir pan.), nesusijusi su kelio konstrukcijų trūkumais, savaime kelio valdytojo atsakomybės (atsakomybės be kaltės) nesukelia – ją teks įrodyti bendrais pagrindais.
Tuo pat metu pažymėtina, kad atsargus turi būti ir eismo dalyvis, dažnu atveju autotransporto priemonės vairuotojas. „Pavyzdžiui, vienoje byloje teismas atsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu apgadinto automobilio vairuotojas turėjo objektyvią galimybę tiesiame kelio ruože šviesiu paros metu matyti kelio važiuojamojoje dalyje esančias kliūtis (tarp jų – ne mažiau kaip 14 cm aukščio akmenį), todėl, jeigu būtų pasirinkęs tokį važiavimo greitį ir trajektoriją, kad jas apvažiuotų, galėjo išvengti eismo įvykio. Tokiu būdu, kelio trūkumai sudarė prielaidas žalai kilti, o vairuotojo neatsargumas, kuris paprastai nustatomas ekspertų pagalba, buvo eismo įvykio priežastis, dėl ko teismas sumažino priteistinos žalos dydį“, – papasakojo M. Šimkūnas.
Apibendrindamas, jis pažymėjo: „Manau, kad, tiek turint Kasko draudimą, tiek jo neturint, reikia elgtis rūpestingai. Kitaip ir turimas draudimas gali „neapimti“ minėtų rizikų. Jeigu yra draudimas, reikėtų pranešti draudikui apie incidentą kuo greičiau – paprastai draudimo taisyklėse informavimo apie draudžiamąjį įvykį terminai būna trumpi, ir jų praleidimas suteikia draudimo bendrovei teisę mažinti draudimo išmoką ar jos išvis nemokėti. Taip pat reikėtų fiksuoti įrodymus. Su dabartinėmis techninėmis priemonėmis nufotografuoti duobę ar kitus trukdžius kelyje, nufilmuoti įspėjamųjų ženklų aplink nebuvimą ir transporto priemonę po sužalojimo yra paprasta. Dar reikėtų kviesti kelių policiją, kuri užfiksuos eismo įvykio aplinkybes ir sudarys eismo įvykio vietos schemą“.
Ekspertizė, anot teisininko, padės nustatyti transporto priemonės pažeidimus ir jų ryšį su eismo įvykiu. „Galima remtis automobilio remontą atlikusio serviso sąskaitomis, bet atsakovas visada gali pasakyti, kad vienas ar kitas pažeidimas nesusijęs su eismo įvykiu – ekspertizė išsklaidys visas abejones“, – patikslino M. Šimkūnas.
„Visi surinkti įrodymai padės vežėjui greičiau gauti draudimo išmoką, arba, jeigu transporto priemonė nebuvo apdrausta, pagrįsti ieškinį kelio valdytojui dėl žalos atlyginimo“, – konstatavo advokatas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.