Mažųjų ir smulkiųjų vežėjų gretos ir toliau retėja (papildyta)

Nepaisant to, kad Lietuvos transporto sektoriuje darbuotojų daugėja, bet augimo tendencijos fiksuojamas tik didžiausiose įmonėse, o mažosios ir smulkiosios patiria vis daugiau ekonominių sunkumų. Per metus, nuo 2021 m., nebeliko 152 įmonių – 146 smulkiųjų ir 6 mažųjų. Mažųjų įmonių grupėje darbuotojų skaičius sumažėjo 20, o smulkiųjų – net 753. Tuo tarpu nuo pandemijos pradžios veiklą nutraukė 29 mažosios ir 232 smulkiosios įmonės, o veiklą pradėjo 1 stambi ir 31 vidutinė įmonė.

Tai rodo naujausi bendrovės „Creditreform Lietuva“ apibendrinti valstybės institucijų duomenys.

Ekspertų nuomone, tokiems pokyčiams įtakos galėjo turėti kintanti mokestinė aplinka, įtempta geopolitinė aplinka, augančios degalų ir kitų paslaugų bei prekių kainos, prasidėjęs transporto įmonių „kraustymasis“ svetur.

Geresnė situacija stebima stambiųjų ir vidutinių vežėjų gretose. Lyginant 2022 m. sausį su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, bendras darbuotojų skaičius transporto bendrovėse išaugo 1 632, t.y. 1,25 proc. Vidutinio dydžio įmonių grupėje darbuotojų padaugėjo 2 286, o stambiose – 119. Be to, sumažėjo transporto bendrovių įsiskolinimai „Sodrai“ – 2022 m. sausį bendra vežėjų skola siekė 17,1 mln. eurų, o lyginant su 2021 m. gruodžiu, sumažėjo 3 proc. arba 515 tūkst. eurų.

Asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, tai nerimą keliančios tendencijos, kurios rodo, jei mokestinė ir administracinė našta verslui nesikeis, o infliacija ir kainos toliau augs, gali nebelikti dar daugiau mažųjų ir smulkiųjų rinkos dalyvių.

„Didžiosios ir vidutinės transporto įmonės irgi išgyvena sudėtingą laikmetį, tačiau jos gali amortizuoti augančią mokestinę ir administracinę naštą, brangstančias žaliavas ir kitas jų veiklai būtinas paslaugas. Kai kurios iš jų tęsia plėtrą svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, kur steigia padalinius ar dukterines įmones ir perkelia daugiau veiklų, kur palankesnė aplinka verslui. Deja, mažasis ir smulkusis transporto verslas neturi tokių galimybių ir yra priversti balansuoti ties išlikimo ir bankrotų riba Lietuvoje. Per pastaruosius metus buvo fiksuojamas tik šių įmonių mažėjimas, bet ne augimas“, – sako Z. Buivydas.

„Creditreform Lietuva“ direktoriaus Sauliaus Žilinsko teigimu, darbuotojų skaičiaus mažėjimą smulkių ir mažų vežėjų grupėse galėjo lemti kelios priežastys.

„Viena iš priežasčių – nestabili geopolitinė aplinka Rytų regione. Statistikos departamento duomenys rodo, kad per 11 praėjusių metų mėnesių Rusija užėmė pirmą vietą Lietuvos reeksporto rinkų sąraše, Baltarusija – 5, Ukraina – 7, Kazachstanas – 9. Nestabili situacija šiose rinkose galėjo pakenkti smulkesnių vežėjų būklei, kas atsispindi ir darbuotojų dinamikoje. Juk reeksporto srautus aptarnauja būtent transporto sektorius. Įtakos galėjo turėti ir minimalios algos padidėjimas bei spartus darbo kaštų augimas vežėjams, kurį lemia auganti paklausa ir vairuotojų trūkumas. Smulkūs vežėjai neatlaikė tokio spartaus darbo kaštų augimo ir pasitraukė iš rinkos“, – sako S. Žilinskas.

Ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, įtakos darbuotojų skaičiaus mažėjimui smulkių ir mažų transporto bendrovių gretose galėjo lemti ir žemas vairuotojų lojalumas, ypač esant didelei darbdavių konkurencijai dėl jų.

„Rinkoje jaučiamas vis didesnis tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų trūkumas, tad jie iš smulkesnių bendrovių gali migruoti į stambesnes, kurios darbuotojams gali pasiūlyti didesnius atlyginimus, patrauklesnes darbo sąlygas. Smulkiesiems ir mažiesiems vežėjams tampa vis sunkiau konkuruoti su didžiausiais rinkos dalyviais, tad darbo rinkoje vyksta darbuotojų migracija – iš smulkesnių į stambesnių vežėjų segmentą“, – teigia A. Izgorodinas.

S. Žilinsko nuomone, įtakos transporto bendrovių įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimui galėjo turėti keli veiksniai.

„Dar praėjusių metų pabaigoje „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija verslui aiškiai leido suprasti, kad pradės griežčiau žiūrėti į susikaupusias įmonių skolas – imsis skolų išieškojimo procedūrų. Tai žinodamos įmonės stengiasi susimažinti skolas ir dalį įsipareigojimų valstybei grąžinti. Įtakos galėjo turėti ir tai, kad dalis įmonių iki 2021 m. pabaigos ne iki galo išleido metiniuose biudžetuose numatytas sumas, o likusius nepanaudotus pinigus nukreipė į įsiskolinimų valstybei sumažinimą“ ,- sako S. Žilinskas.

Anot ekonomisto A. Izgorodino, transporto bendrovių skolos „Sodrai“ mažėja nuosaikiai, o spartesnį įsiskolinimų valstybei mažėjimą riboja keli objektyvūs faktoriai.

„Spartesnį vežėjų įsiskolinimų „Sodrai“ mažėjimą riboja apyvartinių lėšų trūkumas, kuris ypač jautrus smulkesniems ir mažiesiems vežėjams. Transportininkai apyvartinių lėšų trūkumo riziką patiria dėl padidėjusių kuro ir kitų energetinių išteklių kainų, augančios minimalios mėnesinės algos ir bendro spartaus darbo kaštų augimo dėl vairuotojų trūkumo. Įtakos gali turėti ir augančios vilkikų kainos, kurias į viršų kelia pakilusios žaliavų kainos ir elektronikos komponentų trūkumas“, – sako A. Izgorodinas.

Metinis darbuotojų skaičiaus pokytis Lietuvos transporto sektoriuje,
2020 m. kovo – 2022 m. sausio duomenys  

Šaltinis: „Creditreform Lietuva“

Metinis įmonių skaičiaus pokytis Lietuvos transporto sektoriuje,
2020 m. kovo – 2022 m. sausio duomenys  

Nuo kovo iki balandžio neliko 26 mažųjų, 1 – smulkios, o nuo pandemijos pradžios – 59 mažųjų ir 299 smulkiųjų transporto įmonių. Tuo tarpu per mėnesį veiklą pradėjo 3 stambios ir 1 vidutinė įmonė, o nuo pandemijos pradžios – 5 stambios ir 28 vidutinės vežėjų įmonės.

Tai rodo bendrovės „Creditreform Lietuva“ naujausi duomenys, pateikti Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“. Asociacijos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad jau keletą pastarųjų metų stebima transporto įmonių stambėjimo tendencija, o pagrindinė to priežastis – smulkios ir mažosios įmonės neatlaiko konkurencijos.

„Tai, kad šio tipo įmonių labiausiai mažėja, lemia kelios priežastys. Didelės įmonės dalyvauja ir laimi konkursus dėl pervežimų ir veža tik naudingiausius pervežimus. Taip pat be pervežimų jos teikia ir kitas paslaugas – sandėliavimo, prekių paskirstymo, parkavimo, todėl gali suvilioti klientą visu paslaugų paketu. Be to, didelės įmonės taip pat gauna kur kas didesnes kuro, draudimo, tepalų ir kitų būtinų prekių įsigijimo nuolaidas ir taip įgyja konkurencinį pranašumą. Na, o retėjant mažųjų ir smulkiųjų gretoms, neretai jų klientus perima didieji rinkos dalyviai“, – sako Z. Buivydas.

Be to, jo teigimu, užsiveriant Rytų rinkoms, artimiausiu metu dar labiau sumažės smulkių ir mažųjų įmonių kategorijoms priskiriamų vežėjų. Per pastaruosius kelerius metus būtent šių įmonių labiausiai sumažėjo – jų neliko šalies transporto žemėlapyje dėl bankrotų, veiklos stabdymo.

Bronislavas Geležiūnas, asociacijos „Linava“ Prezidiumo narys, atkreipia dėmesį, kad smulkios, mažos ir vidutinės įmonės jau kuris laikas bando persiorientuoti į Vakarų rinkas. Tačiau, pabrėžia jis,  transporto įmonėms kyla iššūkių, vienas iš jų – bankai joms nesuteikia paskolų, jos negali išperkamąja nuoma įsigyti naujų transporto priemonių, be to, pastaruoju metu naujų transporto priemonių kainos yra išaugusios.

„Būtent todėl dažniausiai mažieji rinkos dalyviai pervežimus atlieka su senesnėmis transporto priemonėmis, o jų pervežimų kryptis – Baltarusija, Ukraina, Rusija, Azijos valstybės, kuriose nėra griežtų ekologinių standartų, mažesni kelių mokesčiai. Negaunant finansavimo iš bankų, joms labai sunku įsigyti naujų transporto priemonių ir įsitvirtinti Vakarų rinkose. Kitos priežastys – klientų paieška Vakaruose vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi, reikia daugiau žmogiškųjų išteklių, investicijų, norint perorientuoti veiklą.  Be to, vienu metu iš Rytų rinkų pasitrauks ir kitų ES šalių vežėjai, jie taip pat staigiai sieks persiorientuoti į Vakarus ir sudarys konkurenciją Lietuvos vežėjams, todėl įsitvirtinimas Vakarų rinkose užtruks“, – sako B. Geležiūnas.

Pasak jo, užsiveriant Rytų rinkoms, nutrūks krovinių srautai ir į Kazachstaną, Uzbekistaną bei kitas Azijos valstybes, nes kai kurių vežėjų keliai į šias šalis eidavo per Rusiją ir Baltarusiją.

„Nesulaukus  paramos iš valstybės, smulkioms, mažoms ir vidutinėms įmonėms nepavyks greitai persiorientuoti į Vakarų rinkas, todėl joms gresia veiklos stabdymas, bankrotai. Tai reiškia tik viena – šių įmonių gretos vis retės“, – sako B. Geležiūnas ir priduria, kad jau netrukus su papildomais iššūkiais gali susidurti įmonės, nuomojusios sandėlius prekių laikymui ir perkrovimui – sandėlių paklausa, užsidarius Rytų rinkoms, gerokai sumažės.

Šiuo metu su Rytų rinkomis dirba mažiausiai 250 asociacijos „Linava“ narių, o šiose įmonėse dirba iki 10 tūkst. darbuotojų. Iš viso su Rytų rinkomis, susisiekimo ministro pateiktas duomenimis, dirba apie 1200 vežėjų. Asociacijos „Linava“ skaičiavimais, iš viso su Rytų rinkomis gali dirbti iki 20 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų.

Darbuotojų skaičiaus pokytis transporto įmonėse, 2022 m. balandžio 1 d. bendrovės „Creditreform Lietuva“, „Sodros“ duomenimis

Transporto įmonių skaičiaus pokytis, 2022 m. balandžio 1 d. bendrovės „Creditreform Lietuva“, „Sodros“ duomenimis

———————————————————————————–

Daugiau apie vežėjų verslo nuotaikas – čia.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

---

Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

Prisijungti su:

arba užsiregistruoti.