Spalio transporto aktualijų apžvalga
Vyriausybės sprendimas dėl vairuotojų atlyginimo koeficiento ir artėjančios problemos su 95 kodu Lietuvoje. „Adblue“ deficitas, „Euro-7“ standartas ir kitos naujienos iš Europos. Tranzitas su plombomis Kazachstane ir padangų kontrolės sistema. Apie tai ir ne tik spalio transporto įvykių apžvalgoje iš „Cargonews“.
Čia – pasaulio ekonomikos raidos vertinimas iš EBPO. Čia – Lietuvos ekspertų įžvalgos apie koronaviruso įtaką transporto sektoriui ir problemų sprendimo būdus (taip pat Lietuvoje). Čia – straipsnis apie verslo santykius su ekspeditoriumi. Čia – vieno iš „Girteka Logistics“ vadovų straipsnis apie vairuotojų trūkumo Europoje problemos priežastis ir sprendimo būdus. TAPA pradėjo rinkti informaciją apie netikrus vežėjus, kurių problema dabar paaštrėjo (daugiau naudingos informacijos – čia ir čia). Čia – naujausia sunkvežimių pardavimo Europoje statistika iš ACEA. Tuo tarpu europinė žiniasklaida rašo (pavyzdžiai – čia / čia, čia, čia ir čia), kad dėl mažėjančios pasiūlos gali ženkliai išaugti „Adblue“ kaina. Taip pat Europos vežėjus labai neramina degalų kainos.
Lietuvoje
Čia – priminimas vairuotojams iš trečiųjų šalių, kad pasiskiepijimas ES nepripažintomis vakcinomis Lietuvoje nieko nereiškia (reikia arba testuotis, arba pasiskiepyti ES pripažinta vakcina).
Lietuvos vyriausybė, nepaisydama vežėjų argumentų, pakartotinai patvirtino vairuotojų atlyginimo koeficientą 1,65. Čia – straipsnis apie vežėjų skolas „Sodrai“ (o čia – apie startuolių kūrimosi transporto ir logistikos sektoriuje problemas Lietuvoje). Čia – aktualus straipsnis apie vairuotojų trūkumo problemą ir valdžios poziciją šiuo klausimu (čia – straipsnis apie platformą, galinčią padėti transporto įmonėms surasti Lietuvoje jauną perspektyvų specialistą logistikos srityje). Čia – vežėjų perspėjimai dėl artėjančių problemų dėl 95 kodo mokymų, susijusių su Švietimo ministerijos pozicija.
Čia – informacija apie tai, kaip juda į priekį naujos Lietuvos kelių mokesčio sistemos kūrimas, o čia ir čia – straipsniai apie neigiamas dyzelino akcizo didinimo pasekmes (ypač vežėjams). „Lietuvos geležinkeliai“ nori perimti didelę dalį Lietuvoje vežamų krovinių. Čia – informacija, aktuali Lietuvos vežėjams, gabenantiems krovinius į Kazachstaną. Čia – straipsnis apie galimą prekių iš Kinijos trūkumo poveikį Lietuvos vežėjams.
Čia – straipsnis apie tai, kaip modernizavosi „CargoGo Logistics“ kompanija (kuri dar atidarė vairuotojų keitimo bazę Lenkijos-Vokietijos pasienyje, kas yra logiškas žingsnis „Mobilumo paketo“ reikalavimų kontekste), o čia – „Girtekos“ sprendimas verslo skaitmenizavimo srityje. Čia – istorija apie tai, kaip skaudžiai dėl neatidumo nukentėjo įmonė „Eurochem Logistics“, o čia – straipsnis apie tai, kaip Skandinavijoje nenorima dirbti su „Vlantana“.
Tuo tarpu „Linava“ – tiksliau jos vadovybė – padarė sau „puotą maro metu“ (daugiau apie tai – čia ir čia), kurioje vežėjai beveik nedalyvavo. Asociacijos prezidentas (kuriam, turbūt, jau nedaug liko šiame poste) skundžiasi, kaip viskas blogai (nors „Girtekai“ viskas gerai – jokių problemų su finansavimu ir plėtra). Gal mažiau švęsti reikia ir daugiau dirbti?
Naujienos iš Briuselio
Lietuva ir Lenkija gali dar rudenį kreiptis į ES Teisingumo Teismą (ESTT), prašydamos taikyti laikinąsias apsaugos priemones „Mobilumo paketo“ (MP) nuostatai, įpareigojančiai kas aštuonias savaites grąžinti vilkiką į kilmės šalis (čia / čia – Olandijos vežėjų prašymas atidėti šios nuostatos taikymą, nors anksčiau jie rėmė MP). Čia – priminimas, kuo gresia vežėjams visos MP naujovės, kurios įsigalios kitų metų vasarį.
Tuo tarpu ESTT nusprendė, kad vežėjai, kurie nukentėjo dėl vilkikų gamintojų kartelio, gali reikalauti kompensacijos ir iš jų dukterinių įmonių. Praeitais metais Europos Komisija (EK) pareikalavo, kad Italija nenaudotų tachografo duomenų baudų už greičio viršijimą išrašymui, bet italai nevykdo šio reikalavimo (čia – Italijos paaiškinimas šioje srityje). Iki metų pabaigos EK planuoja pristatyti „Euro 7“ standartą. Specialistų teigimu, šis standartas bus paskutinis toks, nes toliau ateis netaršių automobilių laikas. Taip pat ES toliau svarstoma galimybė palengvinti vežėjams transporto priemonių, kurios priklauso kitos šalies įmonei, nuomą (detalės – čia).
Kitos naujienos iš Europos
Vokietijoje patvirtintos naujos baudos vairuotojams (detalės – čia ir čia). Čia – informacija apie viešbučių tinklą vairuotojams šalyje. Tuo pat metu vokiečių policija ėmė aktyviau tikrinti vairuotojų blaivumą. О čia – istorija apie milžinišką baudą, kurią Vokietijos vežėjui už darbo laiko tvarkos pažeidimą skyrė Danijos teismas. „Shell“ išplėtė savo vokišką suskystintų dujų degalinių tinklą. O Vokietijos teismas priėmė įdomų sprendimą byloje, kurioje neatsargus lengvojo automobilio vairuotojo elgesys privertė sunkvežimio vairuotoją atlikti manevrą, dėl kurio nukentėjo krovinys (detalės – čia). Čia – aktuali informacija apie situaciją Prancūzijos kelių transporto sektoriuje. Austrijoje nuo lapkričio pradžios privalomos žieminės sunkvežimių padangos.
Lenkija dar labiau supaprastino užsieniečių įdarbinimo sąlygas (detalės – čia). Čia – aktuali informacija apie naudojimąsi SENT sistema. Čia ir čia – informacija apie tai, kaip šalyje dabar bus reguliuojamas užsienio vairuotojų kvalifikacijos patvirtinimas (tai aktualu Lietuvos vežėjams, nes gali būti, kad Lenkijoje jų vairuotojams iš trečiųjų šalių bus lengviau patvirtinti savo kvalifikaciją negu Lietuvoje). Čia – istorija apie tai, kaip ukrainiečiai dirba vairuotojais lenkų įmonėse. Čia – informacija apie remonto darbus kontrolės punktuose Lenkijos-Ukrainos pasienyje. Tuo pat metu Lenkijoje, kaip pranešama, sugriežtėjo leistino kuro kiekio bakuose kontrolė. Čia – informacija apie vežėjų patikros akciją šalyje (nustatyta daug rimtų pažeidimų, skirtos milžiniškos baudos – o dar sakoma, kad šiandien vežėjai beveik nepažeidinėja įstatymų).
Ispanija kaip ir Prancūzija įvedė sunkvežimių „aklų zonų“ lipdukus. Tiesa, kol kas tik rekomenduojama juos naudoti (daugiau informacijos – čia). Tuo pat metu šalyje įsigaliojo didelės baudos už sąskaitų neapmokėjimą kelių transporto sektoriuje. Čia – istorija apie vietos vežėją, kuris bandė išvengti socialinių išmokų už savo vairuotojus kaip, neva, už laisvai samdomus darbuotojus, bet teismas nusprendė kitaip. Čia – vežėjų tikrinimo Ispanijoje „Roadpol“ operacijos rėmuose rezultatai, rodantys, kiek daug vairuotojų šalyje pažeidžia darbo ir poilsio taisykles.
Čia – išskirtinis vežėjo-pažeidėjo pavyzdys Italijoje, o čia – informacija apie šalies parlamente svarstomą Kelių kodekso reformos projektą, numatantį įvairias naujas baudas. Tuo pat metu italų vežėjai ketina kreiptis į teismą (detalės – čia ir čia) todėl, kad Europos Komisija nesiima jokių veiksmų Austrijos atžvilgiu dėl pastarosios, kaip manoma, neteisėto eismo ribojimo Tirolyje (čia – iškalbingas pavyzdys, prie ko tai veda). Čia – skambios bylos, kurios centre yra Belgijos transporto kompanija „Jost“, finalas, faktiškai patvirtinęs socialinio (su vairuotojų alga susijusio) dempingo faktą. Čia – kelių mokesčiai Belgijoje nuo kitų metų pradžios.
Čia – straipsnis, parodantis, kad Norvegijoje nepavyks išvengti baudų nei vietiniams, nei užsienio vežėjams (net už menkiausius nusižengimus blokuojami ratai). O Danijos vežėjai skundžiasi, kad užsienio kolegos piktybiškai nemoka už parkingą (skatinančios priemonės nepadeda), ir reikalauja griežto valdžios atsako (ratų blokavimo). Bulgarija ketina griežtai patikrinti importą į šalį (detalės – čia). Olandijos transporto inspekcija pradėjo taikyti inovatyvų puspriekabių tikrinimo būdą – naudojami dronai. Čia – informacija apie kelių mokesčius Bosnijoje ir Hercegovinoje. Čia – informacija apie lenkimo draudimą sunkvežimiams nuo lapkričio 1 d. Slovėnijoje.
Čia – informacija apie nuotolinį seminarą lapkričio 8 d. apie prekių gabenimo į Didžiąją Britaniją (DB) ir iš jos tvarką nuo kitų metų pradžios. Sunkvežimių mokesčio (angl. HGV levy) DB, kaip sakoma, nereikės mokėti iki 2023 m. Vyksta diskusija dėl DB prekybos su Šiaurės Airija režimo. Čia ir čia – informacija apie Airijos susisiekimo keltais su kontinentine Europa plėtrą, o sunkvežimių pervežimas keltais iš jos į DB ženkliai sumažėjo.
Rytų erdvės aktualijos
Eurazijos ekonominėje sąjungoje (EES) galios elektroniniai veterinarijos sertifikatai. Tuo pat metu Eurazijos ekonominė komisija informavo apie tai, kokiuose maršrutuose bus sukurtos vadinamosios „skaitmeninės ekosistemos“ (daugiau apie tai – čia). Čia – informacija apie su muitine verte susijusių duomenų deklaravimo EES ypatybes (forma ДТС–1).
Trasoje M-4 „Don“ Rusijoje sugriežtėjo neleistinų sustojimų kontrolė. Nuo lapkričio 1 d. šalyje keičiasi kontrolės punktų, per kuriuos iš jos galima išvežti medieną, sąrašas (detalės – čia). Čia – vežėjų apklausa dėl pakelinės aptarnaujančios infrastruktūros kūrimo Rusijoje.
Baltarusijoje pratęstas privalomos dezinfekcijos eksperimentas kontrolės punkte „Novaya Guta“. „Beltamozhservice“ tapo nacionaliniu muitinės garantu. Čia – informacija apie medienos išvežimo iš Baltarusijos (EES) ypatybes. Čia – naujo žurnalo „Sunkiųjų variklių pasaulis“ numerio temos. Čia, čia ir čia – vietos Ukrainoje, kur pradėjo veikti papildomi automatinio KET pažeidimo fiksavimo radarai.
Uzbekistane sukurta skaitmeninė platforma apie sandėlius ir logistikos centrus www.skladi.uz. Čia – papildoma informacija apie navigacinių plombų naudojimą Kazachstane (taip pat ten pasikeitė transporto kontrolės postų darbo tvarka – detalės čia). Čia / čia – informacija apie „Įgaliotojo ūkinės veiklos vykdytojo“ instrumentą Tadžikistane. Čia – informacija apie Irano-Turkmėnijos sienos kirtimo sąlygas.
Vairuotojai
Čia – Vokietijos vežėjų idėjos, kaip spręsti vairuotojų trūkumo problemą (vienas iš pasiūlymų – didinti atlyginimą, kuris nėra įspūdingas, lyginant su kitais sektoriais). Čia – straipsnis apie ją Italijoje, čia ir čia – Belgijoje, čia – Danijoje; čia, čia ir čia – Airijoje, kuri leido be apribojimų įdarbinti vairuotojus iš šalių, kurios nepriklauso Europos ekonominei erdvei.
Čia – naujausia statistika, kuri parodo sunkvežimių vairuotojų DB skaičiaus kaitos (mažėjimo) dinamiką. Čia – tyrimas apie darbuotojų (vairuotojų ir ne tik) trūkumą DB logistikos sektoriuje (problema nemažėja, ir gali prireikti papildomos kariuomenės pagalbos). Čia – britų apklausa apie tai, kaip spręsti vairuotojų trūkumo problemą. Čia – apžvalginis straipsnis apie ją, o čia, čia ir čia – paprastų vairuotojų ir jų atstovų paaiškinimai, kodėl ji atsirado. Šiame kontekste šalies valdžia priėmė sprendimą dėl neriboto kabotažo. Čia – kritiškas atsiliepimas apie vairuotojų aptarnavimo infrastruktūrą DB, bet gal situacija pradės keistis. Taip pat, jeigu paskaityti britų profsąjungos tinklapio naujienas spalio mėnesį, toliau kyla vairuotojų atlyginimai. Galiausiai, kaip rodo statistika, DB ženkliai išaugo skaičius norinčių tapti sunkvežimių vairuotojais. Tačiau iki krizės pabaigos dar toli, jeigu vis dar tenka įdarbinti kalinius.
Šiame kontekste įdomi mintis yra ta, kad kuo didesnis vairuotojų trūkumas, tuo sunkesnės dar dirbančių vairuotojų darbo sąlygos ir tuo didesnė tikimybė, kad dėl to ir jie išeis iš darbo. Kitaip tariant, vienas iš svarbių vairuotojų trūkumo problemos sprendimo būdų – geresnių jų darbo sąlygų sukūrimas (ir kalba nebūtinai apie didesnę algą).
Čia – istorija apie tai, kaip du sunkvežimiai vienu metu užstrigo po tuo pačiu tiltu. Kaip sakoma – o kam ženklus stato? Žemiau video apie tai, kas atsitiko dėl to, kad keltu plaukęs sunkvežimio vairuotojas pamiršo įjungti rankinį stabdį.
Technologinės ir kitos įdomybės
Lietuvoje buvo surengtas forumas „Transportas ir logistika 2050“ (jį galima pažiūrėti – čia ir čia, taip pat informacija apie jį bus – čia). Čia – informacija apie inovatyviausias Lietuvos įmones transporto ir logistikos sektoriuje, o čia ir čia – šalies Susisiekimo ministerijos inovaciniai planai.
Čia – straipsnis apie dyzelino eros pabaigą (sunkiojo transporto segmente populiarėja dujos – pavyzdžiui, Lietuvoje jau bandomas pirmas biometanu varomas vilkikas, kol kompanija „Ramrenta“ pirmoji Lietuvoje gavo 10 naujos kartos „T Evolution“ serijos „Renault“ vilkikų). Čia ir čia – serija straipsnių apie naujo tipo sunkvežimių (elektrinių ir kitų) perspektyvas.
„Daimler“ sertifikavo vandenilinį sunkvežimį bandymams bendro naudojimo keliuose. Elonas Muskas prognozuoja, kad viso pasaulio automobilių elektrifikavimas užtruks 30-40 metų. Didžioji Britanija ketina skirti šiam tikslui 1 mlrd. svarų (daugiau apie šalies „nulinės emisijos“ strategiją – čia). Čia – „Scania“ nuomonė apie iššūkius, kuriuos teks įveikti, pereinant prie elektra varomo sunkiojo transporto. Čia ir čia – straipsniai apie lėtą elektromobilių revoliuciją Lietuvoje. Tuo tarpu Norvegija jau galvoja apmokestinti brangesnius elektromobilius. DFDS užsakė 100 elektrinių „Volvo“ sunkvežimių (ir apskritai gamintojo pajamos auga). Čia – straipsnis apie elektrinio „Actros“ bandymus Tirolyje.
Čia – pasakojimas apie šiuolaikinio vilkiko kabiną („Scania“ atveju). Čia – informacija apie elektrifikuotą puspriekabę, kuri gali padėti sumažinti degalų suvartojimą. Čia ir čia – ekspertinė nuomonė apie automobilių gamintojų situaciją puslaidininkių trūkumo problemos kontekste (prognozės liūdnos). Čia – informacija apie sunkvežimio sistemą, kuri leidžia kontroliuoti spaudimą padangose ir jų temperatūrą.
Čia – straipsnis apie mobilią platformą dideliam krovininiam „VoloDrone“ dronui.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.