Kaip vežėjui neprarasti pinigų už prastovas?

late

Visi transporto ekspertai pastoviai sako pervežimo dalyviams – norėdami išvengti problemų su partneriais, sudarykite maksimaliai detalią sutartį. Tačiau praktikoje kartais nėra laiko visų sąlygų (taip pat dėl prastovų) aptarimui ir surašymui – pavyzdžiui, todėl, kad krovinio siuntėjui reikia pristatyti jį kuo greičiau, o vežėjas nenori prarasti užsakymo. Tačiau toks elgesys gali turėti negatyvių pasekmių. „Cargonews“ redakcija nori papasakoti apie problemą, su kuria tokioje situacijoje susidūrė vienas vežėjas.

Istorijos esmė tokia. Vežėjas šeštadienio rytą pristatė krovinį į laikinojo saugojimo sandėlį (LSS), tačiau paliko jį tik antradienio vakarą. Todėl jis iškėlė prastovų kompensavimo klausimą. Tačiau klientas pareiškė, kad prastovų nebuvo, nes jis turi 48 valandas krovinio iškrovimui, kurie neapima savaitgalio. Kas yra svarbu, pervežimo paraiškoje nieko nebuvo pasakyta nei apie atvykimo į LSS laiką, nei apie 48 valandas iškrovimui, išskyrus savaitgalius, nei apie prastovų kompensavimą. Kitaip tariant – minimumas detalių. Vežėjo paaiškinimas: „Mes suprantame, kad viską reikia aptarti paraiškoje, tačiau šiuo atveju nebuvo laiko visų detalių tikslinimui“.

Galiausiai šalys susitarė, tačiau klausimas – ar susidariusioje situacijoje vežėjas gali reikalauti kompensacijos už prastovas, ir kaip jam apskritai elgtis šiuo atveju – liko atviras.

Cargo.LT padės

Pirmiausiai mes norime priminti vežėjams, kad, jeigu užsakovas skolingas jiems pagal sutartį, sudarytą dėl krovinio pervežimo ar su krovinio pervežimu susijusių paslaugų (ekspedijavimo ir kt.) teikimo, įskaitant papildomus reikalavimus (netesybas, palūkanas ir pan.), atgauti pinigus jiems padės transporto birža Cargo.LT. Tuo pat metu pažymėtina, kad nesvarbu, kokioje jurisdikcijoje veikia vežėjas ir užsakovas – svarbiausia, kad jie būtų Cargo.LT vartotojais (kurių daug tiek Baltijos regione, tiek už jo ribų).

Skolos išieškojimo mechanizmas labai paprastas. Pradžiai nukentėjęs vežėjas turi biržos tinklapyje paduoti atitinkamą prašymą, ir šiuo atveju svarbu detaliai aprašyti tai, kas įvyko, bei pridėti pretenziją patvirtinančius dokumentus (sutartį su užsakovu, sąskaitą, CMR važtaraštį ir t.t. – reikalui esant, Cargo.LT gali paprašyti pateikti papildomą informaciją visapusiškam situacijos įvertinimui). Prašymo svarstymas trunka nuo vienos valandos iki kelių dienų.

Jeigu Cargo.LT nusprendžia, kad priekaištai pagrįsti, prasideda intensyvus darbas su skolininku. Iš pradžių su juo bandoma susitarti taikiai reguliarių priminimų apie būtinybę grąžinti skolą (daugiausia – 5 darbo dienas) ir atitinkamos informacijos paskelbimo neigiamuose atsiliepimuose apie įmonę būdu. Jeigu skolininkas ignoruoja signalus, jam ribojama ar užblokuojama prieiga prie tinklapio. Tačiau dažniausiai to nereikia daryti, nes Cargo.LT vartotojai brangina biržos paslaugas ir savo reputaciją. Kitaip tariant – skolos išieškojimo greitis ir efektyvumas (už prieinamą kainą) yra labai didelis.

Jeigu atgauti skolos vis tik nepavyksta, birža pasiūlo advokato paslaugas teisminiam ginčui. Apie teisinius prastovų kompensavimo problemos niuansus mes pasikalbėjome su advokatų kontoros VERUM teisininku Mindaugu Šimkūnu.

Kalba teisininkas

„Pirmiausiai, kas yra prastova krovinių vežimo sutartyje? Iš esmės tai netesybos, bauda, kurią turi sumokėti siuntėjas už pavėluotą pakrovimą/iškrovimą. CMR konvencija atsakomybės baudomis išvis nenumato – tarkime, vežėjui pažeidus krovinio pristatymo terminus, jis tiesiog turi atlyginti nuostolius. Net ir logistikos sektoriuje dirbantiems kartais būna naujiena, kad krovinių vežimo sutartyje numatytos baudos už vežėjo vėlavimą pristatyti krovinį negalioja. Tačiau dėl atsakomybės už vežėjo prastovas galima susitarti vežimo sutartyje“, – pabrėžė M. Šimkūnas.

Šiame kontekste jis nurodė, kad, pagal Lietuvos teisę, susitarimai dėl netesybų (prastovų) turi būti rašytiniai (CK 6.72 str.), ir rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais, įrodinėjant susitarimo dėl prastovos faktą (CK 1.93 str. 2 d.). Svarbu tai, kad rašytinei susitarimo formai prilygsta ir bet koks šalių derybinis susirašinėjimas elektroniniu paštu ar panašiomis ryšio priemonėmis.

Toliau teisininkas pažymėjo, kad sutartyje svarbu aiškiai aprašyti prastovos nustatymo tvarką. Praktikoje joje dažnai nurodoma sąlyga, kad prastovos vežėjui kompensuojamos tik tuo atveju, kai jos įrodytos gavėjo patvirtintais prastovų lapais. Taip pat sutartyse dažnai vartojama formuluotė – „prastovos skaičiuojamos nuo trečios paros arba po 48 valandų stovėjimo“. Pavyzdžiui, jeigu krovinys pristatytas pirmadienį, vežėjas gali reikalauti pinigų už prastovą ketvirtadienį. Jeigu užsakovas neiškrauna krovinio ketvirtadienį, baudos skaičiuotųsi už kiekvieną dieną iki iškrovimo prievolės įvykdymo, išskyrus iškrovimo dieną. Tačiau toks prastovų skaičiavimas turi šalims įstatymo galią, tik jeigu jos taip susitarė rašytiniu būdu. Kitaip tariant, mūsų atveju vežėjo užsakovas negalėjo remtis „48 valandų“ argumentu.

„Siuntėjo teisę nemokėti prastovų už vėlavimą pakrauti ar iškrauti krovinį dėl švenčių ar poilsio dienų irgi reikėtų aptarti sutartyje. Civilinėje teisėje už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, kurios skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.70 str.). Vadinasi, darbo ir nedarbo dienų įstatymas neišskiria, tačiau ir nedraudžia sutarties šalims dėl to susitarti“, – paaiškino M. Šimkūnas. Tokiu būdu, jeigu sutartyje nėra jokio susitarimo dėl prastovų kompensavimo ar sutarta švenčių ir poilsio dienomis jų neskaičiuoti, vežėjas negalės reikalauti kompensacijos už prastovas šiomis dienomis. Jeigu sutartyje sutarta dėl prastovų kompensavimo, bet atskirai nieko nepasakyta dėl prastovų švenčių ir poilsio dienomis, prastovos skaičiuojamos tiesiog dienomis (įskaitant poilsio ir švenčių dienas). Jeigu pagal sutartį reikia mokėti už kiekvieną kalendorinę prastovų dieną, ir nėra paros ar dviejų parų išlygos, tačiau vežėjas atvyksta pavėluotai, jis negalės pretenduoti į prastovos šventinę ar poilsio dieną (jeigu tai atsitiko) kompensavimą, nes tai atsitiko, jam pažeidus sutartinius įsipareigojimus.

Ar turėtų siuntėjas iškrauti transporto priemonę, kuri atvyko anksčiau sutartos datos? Paprastai ankstesnis krovinio pristatymas vertinamas palankiai, todėl problemų su iškrovimu nebūna. Tačiau tam tikrais atvejais vežimo sutartyje akcentuojama, kad vežėjas turi atvykti sutartu laiku (pavyzdžiui, dėl krovinio gavėjo darbo organizavimo specifikos), ir tuomet siuntėjas neturi mokėti už per anksti atvykusios mašinos prastovas. Jeigu pakrovimo ir iškrovimo datos sutartyje tiksliai nenurodytos, bet joje, pavyzdžiui, yra sąlyga, kad krovinys turi būti iškrautas per dvi paras nuo pristatymo, vežėjas galėtų pretenduoti į kompensaciją už prastovas. „Tačiau tam reikalinga ne tik sąlyga apie prastovas, bet ir visos sutarties sisteminė analizė“, – pabrėžė M. Šimkūnas.

Jeigu sutartyje prastovos niekaip nereglamentuotos, anot jo, vis dar yra galimybė reikalauti siuntėjo atsakomybės už pavėluotą krovinio pakrovimą/iškrovimą – svarbiausia, apibrėžti šalių įsipareigojimus ir įrodyti žalos dydį. Kitaip tariant, jeigu siuntėjas įsipareigoja pakrauti/iškrauti krovinį nustatytu laiku, iš jo galima bus reikalauti įrodytų nuostolių, susijusių su vėlavimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kompensavimo.

Mūsų atveju nebuvo jokio susitarimo tiek dėl krovinio pristatymo datos, tiek dėl prastovų kompensavimo. Todėl situacija dar sudėtingesnė, ir joje vežėjui svarbu elgtis teisingai. „Dažnai, jeigu gavėjas neiškrauna transporto priemonės per porą dienų po krovinio pristatymo, vežėjas apsisuka ir išvyksta išsikrauti kažkur kitur (tarkime, pas savo partnerius). Manau, kad tai neteisėta. Krovinį pristačius į paskirties vietą, jį dar reikia perduoti teisę gauti jį turinčiam asmeniui (gavėjui). Vėliau vežėjas gali nurodyti, kur krovinys sandėliuojamas (iškrautas), kad gavėjas galėtų jį pasiimti. Tačiau jeigu gavėjas nuspręs, kad krovinys turi būti atvežtas į jo nurodytą paskirties vietą, gausis, jog vežėjas ne iki galo įvykdė savo įsipareigojimus. O jeigu gavėjas pasirodys esąs principingas, jis gali paskelbti krovinį prarastu pagal CMR konvencijos 20 straipsnį“, – perspėjo M. Šimkūnas.

Todėl, kai vežėjas mato, kad krovinio iškrovimo vietoje jo mašina nebus iškrauta, jis turi kreiptis į asmenį, su kuriuo sudarė vežimo sutartį, su prašymu pateikti jam instrukcijas, kaip elgtis toliau. Gavęs instrukcijas, privalo jas vykdyti. Jeigu jokių instrukcijų negavo, arba jos neįvykdomos ar šiaip neprotingos (pavyzdžiui, „duok kyšį“ ar „reikia palaukti, bet kiek, pasakyti negaliu“), vežėjas gali išvažiuoti ir iškrauti krovinį kitoje saugioje vietoje (daugiau apie tai – čia).

Pagaliau, prastovų kompensavimo klausimo kontekste verta dėmesio dar viena situacija. Kaip papasakojo vežėjas: „Mes atvažiavome į muitinę, prastovėjome 4 dienas techninės apžiūros punkte (TAP). Pasirašėme prastovų lapą, kaip reikia, su visais antspaudais (ir niekas nieko nepasakė). Po 20 dienų po dokumentų su sąskaita ir prastovų lapu išsiuntimo klientas pradėjo sakyti, kad TAP buvo techninės problemos, ir už prastovas jis nemokės – force majeure. Pagal paraišką, pas mus 48 valandos muitinei ir iškrovimui“.

Kaip pasakė M. Šimkūnas: „Pritarčiau užsakovo argumentui, jog tai force majeure aplinkybės. Patikrinimai galimi, ir sudarydamos vežimo sutartį, šalys juos gali ir turi numatyti. Tačiau nauja ir nenumatyta aplinkybė yra ta, kad patikrinimas užsitęsė dėl techninių priežasčių. Vežimo sutartyje siuntėjas paprastai neįsipareigoja apmokėti prastovas, kol vežėjas bus tikrinamas muitinėje, ir baudа, numatytа už delsimą pakrauti ar iškrauti krovinį, savaime neturėtų būti pritaikytа šioms aplinkybėms – tai nėra nei pakrovimas, nei iškrovimas, kuriuos vienaip ar kitaip kontroliuoja ir įtakoja siuntėjas (kitas reikalas, jeigu patikrinimo metu būtų nustatyta, jog gabentas kontrabandinis krovinys). Tačiau, jeigu siuntėjas raštiškai (sutartyje) įsipareigotų sumokėti vežėjui už tokias prastovas, jis privalėtų tai padaryti“.

***

Apibendrindamas, M. Šimkūnas pažymėjo: „Su kompensacijos už prastovas gavimu vežėjas visada yra keblioje padėtyje. Tarkime, jis turi sutartinę teisę gauti 300-400 eurų už keletą dienų prastovų, bet siuntėjai ne ginčo tvarka jų nemoka. Bylinėjimosi išlaidos tokiu atveju kelis kartus didesnės nei reikalaujama netesybų suma, ir tuo siuntėjai paprastai naudojasi. Kartais vežėjai bando išreikalauti tokias sumas, sulaikydami transportuojamą krovinį. Bet tai irgi ne pati geriausia išeitis, kaip ir minėtas krovinio iškrovimas kitoje vietoje. Bet tai nereiškia, kad kompensacijos už prastovas gavimas – beviltiškas reikalas. Pirmiausiai, reikia detaliai reglamentuoti šį klausimą sutartyje, o jeigu to nepavyko padaryti, bandyti konstruktyviai susitarti. Jeigu ir tai nepavyko, būtina ne savivaliauti, o elgtis pagal taisykles, siekiant minimizuoti nuostolius ir pačiam nelikti kaltu“.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:

arba užsiregistruoti.

Aktualijos

4 (3) (1)

AKTUALU! Dėl leidimo gyventi išdavimo užsieniečiui tvarkos

Vidaus reikalų ministerija (VRM) informavo, kad lapkričio 14 d. buvo pakeistas ministro įsakymas „Dėl Užsienio valstybių, kuriose užsienietis gali pateikti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje per išorės paslaugų teikėją, sąrašo patvirtinimo“. Įsakymo pakeitimas įsigalioja nuo gruodžio 1 d.

2024-11-18 119
0