Geresnio šanso gali nebūti – ar vežėjams pavyks pakeisti vairuotojų algos koeficientą?
2019 m. Lietuvos vyriausybė nusprendė padidinti tolimųjų reisų vairuotojų algos koeficientą nuo 1,3 iki 1,65. Tai tapo dideliu smūgiu autotransporto sektoriui. Vežėjus remiantys politikai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl šio sprendimo atitikimo Konstitucijai. Tada mažai kas tikėjo, kad šis sumanymas bus sėkmingas, ir jis buvo pamirštas. Tačiau neseniai jis priminė apie save – KT pripažino vyriausybės sprendimą nekonstituciniu (detalės – čia ir čia). Kitaip tariant, vežėjai gavo puikų šansą pasiekti, kad koeficientas būtų peržiūrėtas. Klausimas – ar jie sugebės juo pasinaudoti?
Prieš kalbant apie tai, kas dabar bus, svarbu užfiksuoti du dalykus, susijusius su KT sprendimu. Pirma, jo nuomone, vyriausybės sprendimas prieštarauja Konstitucijai, nes, priimant jį, nebuvo laikomasi skirtingų pozicijų derinimo taisyklių. Kitaip tariant, nekonstitucinis yra ne pats sprendimas padidinti koeficientą, o jo priėmimo būdas. Antra, KT nutarimas įsigalios tik 2022 m. sausio 3 d. – tokiu būdu Teismas davė vyriausybei ir visoms suinteresuotoms pusėms laiko ištaisyti padėtį.
Šiame kontekste svarbūs yra keli dalykai. Pirma, sprendimą dėl koeficiento vyriausybė turės priimti iš naujo (žinoma, ji gali nieko nedaryti, ir tada kitų metų pradžioje tiesiog įsigalios koeficientas 1,3, kuris buvo iki padidinimo, tačiau toks scenarijus mažai tikėtinas). Vežėjai jau seniai bandė pasiekti, kad jis būtų peržiūrėtas – dabar jie turi puikią galimybę pakeisti situaciją. Antra, tam, kad viskas būtų pagal procedūrą, sprendimą reikės derinti Trišalėje taryboje. Atitinkamai, svarbu suprasti valdžios institucijų, profsąjungų ir vežėjų poziciją.
Sakome „vyriausybė“ – turime galvoje profsąjungą?
Mes nusprendėme pradėti nuo valdžios, ir iš karto tapo „linksma“. Pradžiai mes kreipėmės į Susisiekimo ministeriją (SM), kadangi ji užsiima transporto klausimais, ir teoriškai į jos poziciją turėtų įsiklausyti sprendimo dėl koeficiento priėmėjai.
SM atsakė, kad klausimus dėl vairuotojų socialinių garantijų didinimo būtina spręsti, įvertinant visus aspektus, taip pat ir galimas pasekmes, susijusias su ES teisės aktų įgyvendinimu (pastaruoju atveju akivaizdžiai kalbama apie „Mobilumo paketą“, kurio įgyvendinimas jau pridarė vežėjams daug praktinių ir finansinių nepatogumų). Tuo pat metu ten buvo pabrėžta, kad kad sprendimas dėl vairuotojų algos koeficiento yra ne SM, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijoje. Paprastai tariant, pasikalbėkime, bet, bendrai paėmus, čia ne mūsų reikalas. Tokia SM „stručio“ pozicija atrodo truputį keistai, kadangi paprastai Susisiekimo ministerija gynė vežėjų interesus ir dabar galėtų, pavyzdžiui, pasiūlyti sumažinti koeficientą. Tačiau ji nesprendė nesikišti.
Kitas sustojimas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ir vėl pro šalį. Šioje ministerijoje mums buvo pasakyta: „Turime jus nukreipti į Finansų ministeriją, kuri yra atsakinga už LRV nutarimą Nr. 99, dėl kurio pakeitimo kai kurių teisėkūros aspektų pasisakė Konstitucinis Teismas“. Tai yra, dar viena „stručio“ pozicija, nors, pavyzdžiui, praeitų metų kovo mėnesį, kai vežėjai eilinį kartą paprašė valdžios panaikinti padidintą vairuotojų algos koeficientą, būtent Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas (dabar jau buvęs) Linas Kukuraitis pareiškė, kad jokių pakeitimų nebus.
Kadangi abi ministerijos faktiškai atsisakė komentuoti situaciją, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nukreipė mus į Finansų ministeriją, mes nusprendėme kreiptis į vyriausybės kanceliariją, nes galutinį sprendimą dėl koeficiento priiminės ne kažkokia atskira ministerija, o ministrų kabinetas. Tačiau ten mus irgi nukreipė į Finansų ministeriją (matyt, kaip ji pasakys, taip ir bus), kuri pagaliau bent iš dalies paaiškino, ką ketina daryti valdžia KT sprendimo kontekste.
Kaip pasakyta jos atsakyme mūsų redakcijai: „Bus siekiama ištaisyti buvusios Vyriausybės padarytus procedūrinius pažeidimus. Finansų ministerija, tikėtina, siūlys naujai patvirtinti dabar galiojantį didesnį 1,65 koeficientą“. Kitaip tariant, dabartinė valdžia turi pasirinkimą – parodyti, kad ji geresnė už ankstesnę, ir demonstratyviai ištaisyti jos „antikonstitucinę klaidą“ arba daryti tai, ko reikalauja profsąjungos, kurių poziciją papildomai sustiprina neseniai įvykęs skandalas, susijęs su filmu „Fūrų vergai“. Atrodo, kad ji nusprendė, jog politiškai jai naudingesnis antras variantas.
Tuo tarpu Lietuvos profesinių sąjungų Aljansas (LPSA) vertina situaciją kaip galimybę padidinti koeficientą dar labiau. Kaip mums pasakė LPSA lyderis Audrius Cuzanauskas: „Vyriausybė 2019 m. priėmė sprendimą padidinti tolimųjų reisų vairuotojams koeficientą nuo 1,3 iki 1,65 ir taip ryškiai pagerino darbuotojų padėtį: padidėjo atlyginimas, atostoginiai ir sveikatos išmokos. Žiūrint iš šios dienos perspektyvos, po „Laisvės TV“ tyrimo ir kitų laidų apie tai, kiek ir kaip Lietuvos transporto sektoriuje klesti finansinis šešėlis, Konstitucinio Teismo sprendimas atrodo „neadekvatus“ visuomenės akimis. Lietuvos profesinių sąjungų aljansas reikalaus koeficiento didinimo iki 2 ar 2,5. Lietuvos transporto darbdavių teiginiai, kad „vairuotojai ir taip gauna didelį darbo užmokestį“ yra melagingi ir nepagrįsti. Vairuotojai, įdarbinti Lietuvos transporto įmonėse, dirba šalyse, kur darbo užmokestis yra kelis kartus didesnis, ir neapmokestinami dienpinigiai nesudaro 50% darbo užmokesčio. Lietuvos įmonėse dirbantys vairuotojai visų pirmą turi gauti tinkamą darbo užmokestį dėl jų nuolat patiriamos rizikos ir dėl sunkaus darbo kruvio“.
Ir jeigu kažkas galvoja, kad ponas Cuzanauskas yra svajotojas, tas kažkas smarkiai klysta – jeigu vežėjai sėdės rankas sudėjus, Finansų ministerija remiama parlamento (ypač jo Biudžeto ir finansų komiteto, kurio pirmininkas yra senas vežėjų „draugas“ iš valdančiosios konservatorių partijos Mykolas Majauskas) gali padaryti taip, kaip nori LPSA ir padidinti koeficientą, pavyzdžiui, iki 2. O kokie yra „Linavos“ ir kitų autotransporto asociacijų planai – jos ketina bandyti kaip nors pakeisti situaciją?
Kada tarpusavy nesutaria draugai
Dabar, kai autotransporto sektoriaus atstovai netikėtai gavo gerą šansą pasiekti, kad koeficientas būtų peržiūrėtas, jie turi jau lakstyti valdžios koridoriais, siekdami vienaip ar kitaip įtikinti ją tokio sprendimo prasmingumu. Ar jie aktyvūs ir kokie jų tikslai?
Kaip žiniasklaidai pasakė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas: „Konstitucinis Teismas parodė, kad valstybės institucijos privalo klausimus spręsti dialogo forma. Dabar kamuoliukas Vyriausybės pusėje – žiūrėsime, kas toliau bus“. Į mūsų klausimą dėl tolimesnių TTLA veiksmų P. Drižas atsakė: „Vertiname KT sprendimą, tačiau kokie konkretūs tolimesni veiksmai, dar sunku atsakyti“ (nors šiuo atveju jau ne vertinti, o veikti reikia).
Po to, kai „Cargonews“ redakcija parengė keletą demaskuojančių straipsnių apie galimą korupciją „Linavoje“, Asociacija paskelbė mums neoficialų informacinį boikotą. Todėl mes negalime pasakyti, ar ji ketina kaip nors kovoti dėl koeficiento peržiūrėjimo. Tačiau išoriniai situacijos požymiai rodo, kad ji plaukia pasroviui. Po KT sprendimo „Linavos“ tinklapyje pasirodė pranešimas apie tai, kaip blogai buvo su koeficientu 1,65. Tačiau jame nebuvo nieko apie tai, ką Asociacija dabar darys. Tiesa, ten yra sakinys: „Koeficiento sistemos turėtų būti atsisakyta“.
Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos (LMVVK) prezidentas Erlandas Mikėnas mums irgi pasakė: „Koeficiento prie patvirtinto minimalaus atlyginimo neturi buti, nes nei viena aplinkinė šalis, kurių vežėjai yra Lietuvos vežėjų konkurentai, tokio koeficiento netaiko. Yra pakankamai daug kitų būdų gerinti tolimųjų reisų vairuotojų socialines garantijas, žinant, koks ypatingai sunkus, atsakingas ir reikalingas yra jų darbas. Bet tai turi daryti ne vien darbdaviai, o visi socialiniai partneriai kartu“.
Tokia pozicija yra logiška, bet problema tame, kad, jeigu šiandien „Linava“ ir LMVVK eis į Trišalę tarybą su pasiūlymu panaikinti koeficientą, jų niekas neklausys, kadangi dabar vežėjų įvaizdis viešojoje erdvėje daugiau nei negatyvus, ir valdžia tikrai taip radikaliai jiems nenusileis. Be to, kaip parašė blogas apie „Linavą“, kai buvo kreipiamasi į KT dėl koeficiento, vežėjus parėmė valdantys šiandien liberalai ir konservatoriai, o dabar: „Nuo pavasario trunkantys skandalai su generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo, o vėliau prie jo prisijungusio ir prezidento Romo Austinsko pasisakymais, asociaciją ir jos vadovus padarė personomis NON GRATA daugelyje valstybinių institucijų. (…) Asmeninės asociacija LINAVA vadovų ambicijos galutinai sugadino santykius su valdančios daugumos nariais TS-LKD, o likę mūsų rėmėjai po tokių veiksmų baidosi mūsų neprognozuojamų vadovų“.
Šiame fone adekvatesnė ir realistiškesnė yra Lietuvos vežėjų sąjungos (LVS) pozicija. Kaip mums pasakė LVS generalinis sekretorius Sigitas Žilius: „Sauliaus Skvernelio vyriausybės sprendimas buvo priimtas, nepasitarus su transporto verslo atstovais. Galima sakyti – prastumtas buldozeriu. Kviestume dabartinę vyriausybę grąžinti verslą į Lietuvos transporto sektorių, paliekant anksčiau galiojusį 1.3 koeficientą. Palikime politiką „drausti ir bausti“ praeityje“.
Apibendrinant, galima konstatuoti, kad valdžia daugmaž apsisprendė dėl savo tikslų, LPSA irgi žino, ko nori, o vežėjų atstovai arba galvoja, arba (išskyrus LVS, kuri nėra pagrindinė asociacija) kuria nerealius planus. O svarbiausia – prieš juos yra jų skandalingas įvaizdis ir bendradarbiavimo trūkumas (jeigu tikėti blogu apie „Linavą“, dėl Asociacijos elgesio valdžia jau peržiūrėjo beveik priimtą sprendimą dėl vairuotojų iš trečiųjų šalių kvotos padidinimo, o TTLA net parašė „Linavai“ laišką, kuriame pasakyta, kad „TTLA ir jo nariams yra visiškai nesuprantamos ir netoleruotinos kai kurios asociacijos LINAVA vadovybės išsakomos pozicijos ar nuomonės, kuriomis ne tik diskredituojama pati asociacija, bet daroma didžiulė žala visam transporto sektoriui“).
Tokios situacijos rezultatu gali tapti tik tai, kad autotransporto sektorius nesugebės pasinaudoti koeficiento peržiūrėjimo šansu ir pasitiks 2022 metus geriausiu atveju situacijoje, kuri yra dabar, blogiausiu – su dar didesniu koeficientu. Ir kažkodėl atrodo, kad būtent taip ir atsitiks. Tačiau, galbūt, valstybė bent jau kompensuos vežėjams pinigus, permokėtus vairuotojams dėl padidinto koeficiento? Vargu. Viskas šiuo atveju yra ne taip vienareikšmiškai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kompensacijos nebus?
2020 m. spalio 28 d. ES Teisingumo teismas (ESTT) nusprendė, kad Vokietijos kelių mokestis sunkvežimiams pažeidė europinę teisę. Tai yra, nuo 2017 m. vežėjai permokėjo už naudojimąsi vokiškais keliais kelis šimtus milijonų eurų ir ESTT sprendimo dėka gavo galimybę pareikalauti iš Vokietijos vyriausybės kompensacijos (daugiau apie tai – čia). Lietuvoje KT 2012 m. liepė valdžiai kompensuoti gyventojams krizės metu sumažintas pensijas (detalės – čia).
Šiame kontekste kyla klausimas – tai gal ir lietuviški vežėjai KT sprendimo dėl vairuotojų algos koeficiento pagrindu dabar gali reikalauti iš savo vyriausybės išlaidų kompensacijos? O ji tarp kitko būtų nemaža. „Linavos“ generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, vien per pirmus tris 2020 m. ketvirčius dėl padidinto koeficiento transporto sektoriaus įmonės papildomai sumokėjo 37 mln. eurų. O iš viso 2020 m., kaip pažymėjo TTLA generalinis sekretorius P. Drižas, atitinkami jų papildomi kaštai sudarė 75 mln. eurų.
„Linavos“ nuomonės dėl šios žalos atlyginimo mes nežinome. LMVVK prezidentas E. Mikėnas pasakė mums, kad, „kol neturime teisininkų įžvalgų dėl KT sprendimo, sunku prognozuoti kalbėti apie kompensacijos gavimo galimybes, bet esant galimybėms, savaime aišku, kad klausimas būtų keliamas, nors yra ir kitų kompromisinių kelių“. P. Drižas pažymėjo: „Konstitucinio Teismo nutarimai netaikomi retroaktyviai, ir kol kas negaliu pasakyti, kokia yra galimybė reikalauti kompensavimo regreso tvarka“. O LVS nuomone: „Permokėti mokesčiai neturi būti sugrąžinti valstybės biudžeto sąskaita. Juos solidariai turėtų kompensuoti antikonstitucinį teisės aktą priėmusios vyriausybės vadovas ir už tokį sprendimą balsavę ministrai. Tai būtų socialiai teisingas sprendimas ir gera pamoka ateities vyriausybėms“.
Pozicija, turbūt, teisinga, tačiau individuali atsakomybė šiuo atveju mažai tikėtina. Ir apskritai, būtų gerai gauti bent kažką, nes Finansų ministerija mums dėl kompensacijos atsakė: „Kaip pažymi Konstitucinis Teismas savo nutarime, padidintas komandiruočių kompensacijų apskaičiavimo koeficientas galioja iki 2022 m. sausio 3 dienos, todėl šiuo metu svarstymai dėl kompensacinio mechanizmo neturi pagrindo“.
Norėdami dar labiau patikslinti situaciją, mes kreipėmės į konstitucinės teisės ekspertą Egidijų Šileikį, kuris paaiškino: „Tai pirmiausia teisės taikymo klausimai, kuriuos nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, jei kyla teisiniai ginčai dėl KT nutarimo argumentuose atskleistų finansinių padarinių arba specifinio nutarimo įgyvendinimo varianto. Šiaip KT nutarimas galioja į ateitį, bet ne į praeitį. Be to, KT nutarimuose labai retai patikslinami negatyvūs finansiniai padariniai – valstybei tenkanti pareiga kompensuoti asmenų (pavyzdžiui, pensininkų, pareigūnų, tarnautojų) patirtus praradimus, kuriuos sukėlė ir KT nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas teisės aktas [nutarime dėl koeficiento tokių patikslinimų nėra – redakcijos pastaba]. Šiaip „kaltas“, be kita ko, įstatymų leidėjas, suteikęs vyriausybei didelę nuožiūros laisvę reglamentuoti tai, kas detaliai nereglamentuojama įstatyme. Po KT nutarimo, matyt, atsiskleis Trišalės tarybos svarba, vežėjų ir Vyriausybės „taikos sutarties“ galimybė“.
Trumpai sakant, bandyti gauti kompensaciją vežėjai (jų atstovai), žinoma, gali (jeigu advokatai ir konstitucinės teisės ekspertai ras, už ko užsikabinti). Blogiausiu atveju galima prašyti KT išaiškinti šį klausimą priimto sprendimo kontekste. Tačiau tvirtų garantijų, kad jiems pavyks susigrąžinti permokėtus pinigus, tikrai nėra. Ir bet kuriuo atveju tai pareikalaus pakankamai ilgo laiko. Todėl iš esmės lieka tik kova Trišalėje taryboje, kad tiesiog nebūtų tas pats koeficientas, laikantis konsultacinių procedūrų (jau nekalbant apie galimą jo padidinimą).
***
Apibendrinant, galima pasakyti, kad KT suteikė vežėjams gerą koeficiento peržiūrėjimo šansą. Tačiau padaryti tai bus nelengva, kadangi Finansų ministerija nusiteikusi dar kartą patvirtinti jį dabartiniame (1,65) lygyje, o LPSA apskritai nori jį padidinti. Šiame kontekste ne tai kad reikalauti, net kalbėti apie koeficiento panaikinimą beprasmiška, ir didele sėkme taptu jo sugrąžinimas į 1,3 lygį. Tačiau, žiūrint į akyse byrančią „Linavą“, bendrą vežėjų susiskaldymą ir jų labai negatyvų įvaizdį viešojoje erdvėje, tikėtis, kad naujoji valdžia atsižvelgs į jų interesus sunku – stebuklų tokiuose reikaluose nebūna. Atitinkamai, vežėjų džiaugsmas dėl KT sprendimo greitai gali virsti jų eiliniu nusivylimu valdžia ir savo atstovais. Nors taip norisi klysti…
Komentarai
Koeficientas turetu buti minimum 2,65.Ir nustokit verkti.
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.