Vietinio transporto tendencijos keičiasi: įsigyti naujus vilkikus skatina noras sutaupyti
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių krovinių pervežimo rinkose vis dar įprasta veiklą vykdyti ne naujomis, o naudotomis transporto priemonėmis. Daugelis čia veikiančių įmonių įsitikinusios, kad toks pasirinkimas – ekonomiškai naudingesnis. Visgi eksploatuojant naudotas transporto priemones ne visuomet pavyksta veikti taip pat pelningai, kaip ir naudojant naujas.
Plėtojant verslą derėtų apsvarstyti daugybę aspektų. Vienas svarbiausių – kokioms užduotims atlikti įsigyjamos transporto priemonės. Pastebima, kad būtent nauji vilkikai yra ne tik patogesni, saugesni, bet ir didina įmonės efektyvumą bei gerina darbo kokybę.
Naujomis transporto priemonėmis – dažniausiai tik į Vakarus
Nors naujoms transporto priemonėms įsigyti reikia didesnių pradinių investicijų, jos po truputį tampa apsvarstytu ir pasiteisinusiu sprendimu – krovinių pervežimu užsiimančios įmonės Lietuvoje vis dažniau seka Vakarų Europos šalių pavyzdžiu.
O naudotas transporto priemones Lietuvoje eksploatuojančios bendrovės įsitikinusios, kad šis pasirinkimas leis sutaupyti, – finansinis aspektas svarbus, nes dažnai techninė transporto priežiūra atliekama paties personalo pajėgomis ir resursais. Nors pokyčiai krovinių pervežimo rinkoje daromi atsargiai, vis dėlto jie pastebimi.
Kaip teigia logistikos įmonės „Baltic Logistics Solutions“ (BLS) transporto vadovas Baltijos šalims Viktoras Šinkariovas, naujas transporto priemones dažniau renkasi į darbą Vakaruose besiorientuojantys vežėjai, ir tai lemia kelios priežastys.
„Svarbu, kad bet kurioje Europos vietoje sugedus naujam vilkikui būtų galima kreiptis į transporto gamintojo servisų tinklą. Be to, klientai Vakarų Europoje kelia aukštesnius reikalavimus ir mažiau toleruoja prastovas“, – teigia pašnekovas.
Sprendimas, pasiteisinęs praktikoje
Anot specialisto, užsiimant vietiniais ar netolimais pervežimais ir įvykus gedimams, naudotas transporto priemones paprasta grąžinti į įprastas remonto vietas. Visgi, neturint galimybės transporto priemonių taisyti sertifikuotuose servisuose, nesiryžtama automobilių siųsti tolimais atstumais.
Pašnekovo patirtis rodo, kad naudotos transporto priemonės ilgalaikėje perspektyvoje ne visuomet yra įvairiapusiškai pagrįstas pasirinkimas konkretiems verslo poreikiams tenkinti net ir veikiant geografiškai siauresnėje srityje.
„Nepaisant to, kad daugiausia pervežimų atliekame Baltijos šalyse, jau seniai pastebėjome, jog veiklą vykdyti labiau apsimoka naudojant naujas transporto priemones. Dar prieš 15 metų savo parką pirmą kartą atnaujinome įsigydami 10 vilkikų, o kiek vėliau pirkome sunkvežimių. Nuo to laiko transporto priemonės keičiamos kas 5–6 metus. Mūsų teoriniai modeliavimai pasitvirtino, todėl šią praktiką taikome iki šiol“, – sako V. Šinkariovas.
Prastovos – žaidimas su ugnimi
V. Šinkariovo teigimu, krovinių pervežimo versle tvarkaraštis yra itin intensyvus ir kiekviena minutė kainuoja didžiulius pinigus. Norint tiksliai organizuoti darbo procesą ir išvengti netikėtumų, būtina patikima technika.
„Savo automobilių parką stengiamės išnaudoti maksimaliai – vilkikai per mėnesį nuvažiuoja ir 22 tūkst. km, o jų resursas – maždaug 1 mln. kilometrų. Dirbdami tokiu tempu naudotas transporto priemones turėtume keisti kone kas metus. Mūsų maršrutai suderinti taip, kad laiko improvizuoti turime vos 30–60 min. per parą. Todėl mums reikia technikos, kuria pasitikėtume, – būtent nauji vilkikai garantuoja patikimumą, taip pat našumą ir patogumą vairuotojams“, – kalba dar praėjusį mėnesį 7 naujus „Scania“ vilkikus įsigijusios įmonės atstovas.
Vairuotojai kuria aukštą pridėtinę vertę
Nauji sunkvežimiai pasižymi ne tik didesniu degalų naudojimo efektyvumu, bet ir atitinka šiuolaikiškus saugumo, taip pat ir ekologijos standartus. Ne mažiau svarbu tai, kokią įtaką naujos ir patogios, poreikius atitinkančios transporto priemonės turi vairuotojams.
Anot V. Šinkariovo, tokie rodikliai kaip klientų pasitikėjimas, vairuotojų nusiteikimas, nors ir sunkiai išmatuojami tiksliais skaičiais, bet neabejotinai daro teigiamą įtaką darbo kokybei.
„Vairuotojų kaita 2020 m. buvo mažesnė nei 5 proc. Stabili komanda mums yra vienas pagrindinių aspektų, siekiant tobulinti paslaugų kokybę. Šitaip išvengiama papildomų laiko sąnaudų, kurių prireikia naujiems nariams įtraukti į veiklos procesus.
Nauji sunkvežimiai yra vienas iš būdų, padedančių išlaikyti mažą vairuotojų kaitą. Į veiklą įtraukdami naują darbuotoją, pirmuosius 2–3 mėnesius sulaukiame 70–80 proc. produktyvumo. Todėl naujo darbuotojo ugdymas lemia papildomus kaštus, kuriuos galime prilyginti mėnesiniam patyrusio vairuotojo atlygiui“, – sako BLS atstovas V. Šinkariovas.
Pastebimai mažėja avarinių situacijų kelyje
Daugybę valandų kabinoje praleidžiantiems vairuotojams automobilis dažnu atveju tampa namais. Vakaruose populiariausios 4–6 savaičių vairuotojo kelionės, mažiau nutolusiose šalyse 2–3 kartus trumpesnės, per savaitę vairuojant 45 valandas.
Dėl to sunkvežimių gamintojai nuolat skiria didelį dėmesį vairuotojų darbo ergonomikai, kad dirbti būtų lengviau, o poilsis teiktų komfortą.
„Kaskart atnaujinant transporto priemones tobulinama ir įranga – sunkvežimiai tampa patogesni ir saugesni, įdiegiamos papildomos saugumo priemonės, kaip juostų ar atstumų palaikymo funkcijos. O štai naudoti vilkikai, nors akylai prižiūrimi, yra mažiau patikimi – stabdžiai, vairavimo mechanizmai yra ne tokie efektyvūs kaip naujų vilkikų. Visa tai gali lemti net mažą sekundės dalį, kuri itin svarbi susidarius ekstremaliai situacijai.
Analizuodami vairuotojų elgesį kelyje pastebime, kad naujesniais vilkikais važiuojantys vairuotojai patiria vidutiniškai 2–3 kartus mažiau avarinių situacijų nei vairuojantys senesnius, atstumo ir juostų atpažinimo įrangos neturinčius vilkikus“, – pasakoja V. Šinkariovas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.