„Linava“ prieš TTLA – laikas permainoms?
2019 m. «Сargonews» tinklapyje pasirodė straipsnis apie „Linavos“ santykius su Lietuvos vežėjų sąjunga (LVS). Tada buvo kalba apie tai, jog LVS nori tapti Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) nare ir gauti teisę pardavinėti TIRus, kas galėjo paveikti „Linavos“ pajamas. Todėl Asociacija kaip kol kas pagrindinis Lietuvos vežėjų atstovas pasisakė prieš tai. Šiandien IRU nariu nori tapti sukurtas 2019 m. Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas (TTLA), kuris vienija stambiausias Lietuvos autotransporto įmones, ir „Linavoje“ atsirado tokios idėjos šalininkai, dėl ko iškilo interesų konflikto klausimas. „Cargonews“ redakcija nusprendė išsiaiškinti, kas vyksta.
Sausio 27 d. įvyko „Linavos“ prezidiumo posėdis, kurio darbotvarkėje buvo klausimas „dėl TTLA prašymo tapti asocijuotais IRU nariais“. „Cargonews“ žiniomis, jo svarstymas buvo labai „karštas“ ir net konfliktinis, ką patvirtina ir kompanijos „Transekspedicija“ informacija, verčianti suabejoti „Linavos“ tvarumu.
IRU ir TIRai
Redakcijos duomenimis, TTLA kreipėsi į IRU su prašymu dėl narystės dar 2020 m. rudenį, apie ką IRU informavo „Linavą“ ir paprašė išsakyti savo nuomonę šiuo klausimu. Tačiau sprendimą (neigiamą) Asociacija kažkodėl priėmė tik sausio 27 d. po pakartotinio IRU kreipimosi, dėl ko kyla klausimas, kodėl jos generalinis sekretorius Zenonas Buivydas operatyviai nesupažindino prezidiumo narių su šia svarbia informacija.
TTLA narystės IRU svarstymo „Linavos“ prezidiume metu Aljanso atstovas pareiškė, kad TTLA nori įstoti į IRU pirmiausiai tam, kad turėtų tiesioginį ryšį su šia organizacija. Paklaustas, kokią papildomą informaciją siekia gauti Aljanso nariai, kurių dauguma taip pat yra „Linavos“ nariai, jis atsakė, kad TTLA nori savarankiškai komunikuoti su IRU. Kitaip tariant, oficiali Aljanso noro įstoti į IRU priežastis atrodo neįtikinamai. Todėl kyla įtarimas, kad iš tikrųjų jis nori pardavinėti TIRus ir „nustumti į šalį“ „Linavą“ kaip pagrindinį Lietuvos vežėjų atstovą.
Šiandien TIRų pardavimas yra vienas iš pagrindinių „Linavos“ pajamų šaltinių, ir pastaraisiais metais šios pajamos pastoviai mažėja (išsami statistika pateikiama Revizijos komisijos ataskaitose, kurias galima rasti čia). Jeigu tai pradės daryti TTLA, vienijantis didžiausius vežėjus – ir atitinkamai TIR vartotojus – Lietuvoje, Asociacija, kaip sakoma, galėtų prarasti iki 80% lėšų, gaunamų iš prekybos TIRais. Tačiau, kaip prezidiume pažymėjo Z. Buivydas, pagal galiojančius IRU įstatus, pardavinėti TIRus gali tik tikrasis organizacijos narys (tiesa, naujų įstatų projekte tokia galimybė numatyta ir asocijuotam nariui, kuriuo nori tapti TTLA).
Asmenybės susidvejinimas ir dvigubi standartai
Jeigu remtis tuo, kas buvo pasakyta aukščiau, atrodo, kad TTLA narystėje IRU nėra nieko baisaus (nori tapti tik asocijuotu nariu ir kol kas negalės pardavinėti TIRų), tačiau atskirų „Linavos“ prezidiumo narių pozicija vis tiek kelia tam tikrus klausimus. Pavyzdžiui, Artūro Telmento kompanija „Telmento transportas“ yra ir „Linavos“, ir TTLA narė. Atitinkamai, klausimo, tiesiogiai susijusio su TTLA interesais, svarstymo metu jam kaip „Linavos“ prezidiumo nariui derėjo nusišalinti, kad neprasidėtų kalbos apie interesų konfliktą. Tačiau jis ne tik aktyviai pasisakė už Aljanso narystę IRU, bet ir dalyvavo balsavime bei nubalsavo „Už“ (padorumo dėlei galėjo bent susilaikyti).
Tuo pat metu reikia pažymėti, kad praeitais metais, kai „Linava“ nepritarė LVS, kuri vienija smulkius ir vidutinius vežėjus, narystei IRU, A. Telmentas balsavimo metu susilaikė – kažkokie dvigubi standartai stambių vežėjų naudai gaunasi. Taip pat pažymėtinas tas faktas, kad, redakcijos duomenimis, neseniai vykusių Lietuvos derybų su Rusija dėl leidimų metu „Linavai“ atstovavo viceprezidentas Vytas Bučinskas ir Olegas Tarasovas, o TTLA – A. Telmentas. Šiame kontekste kyla klausimas: kieno interesus – „Linavos“ ar TTLA (stambių vežėjų) jis gina?
Aljanso narystę IRU parėmė ir „Linavos“ prezidiumo narys Romas Vosylius, apie kurio galimą interesų konfliktą mes jau rašėme. Dar daugiau, jis kaip ir A. Telmentas nubalsavo „Už“ (daugiau taip niekas nebalsavo) ir pareiškė, kad tokia solidi organizacija kaip TTLA turėtų dalyvauti IRU veikloje ir platinti TIRus, tuo labiau, kad „Linavoje“ trūksta tvarkos, ir jeigu sąmyšis tęsis, tikslinga, kad IRU būtų dar viena organizacija iš Lietuvos. Ir tai, anot R. Vosyliaus, tikrai turėtų būti ne LVS (savo laiku jis balsavo prieš jos narystę IRU), o TTLA, vienijantis solidžias kompanijas, su kuriomis bendradarbiauja dauguma Lietuvos vežėjų.
Tokiu būdu, „Linavos“ prezidiumo narys atvirai sukritikavo savo organizaciją ir tuo pat metu kalbėjo kaip Aljanso interesų lobistas bei LVS priešininkas (tai yra, už stambius ir prieš mažus vežėjus).
Tokios keistos atskirų „Linavos“ vadovybės atstovų pozicijos kontekste iš karto keli šaltiniai Asociacijoje pasakė mums, kad TTLA įtaka joje auga jau seniai, ir papildomai ją didina prezidentas Romas Austinskas (kuris, pasak jų, pavyzdžiui, 2019 m. į „Linavos“ generalinio sekretoriaus postą siūlė Povilą Drižą, dabar einantį TTLA generalinio sekretoriaus pareigas – daugiau apie tai čia ir čia).
Aljanso narystės IRU svarstymo metu jis, matydamas neigiamą prezidiumo daugumos nusiteikimą, pasiūlė atidėti sprendimo priėmimą, pasitarti su Asociacijos nariais (apie tai kalbėjo ir Olegas Tarasovas) ir grįžti prie klausimo kitame posėdyje. Tačiau V. Bučinskas pasiūlė spręsti iš karto. Bendrai paėmus, R. Austinskas elgėsi gana santūriai (net atsargiai) ir balsuojant susilaikė, tačiau, kaip mums pasakė šaltinis „Linavoje“, jo įžanginės kalbos prezidiume metu matėsi, kad jis yra „Už“.
„Linavos“ ir TTLA komentarai
Šioms organizacijoms mes uždavėme daug patikslinančių klausimų, susijusių su jų tarpusavio santykiais ir TTLA narystės IRU tikslais.
„Linavos“ atsakymas buvo toks: „Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ visuomet labai vertina ir gerbia asociacijos narių nuomonę bei į ją atsižvelgia, priimant svarbius sprendimus. Kaip ir visuomet, taip ir šiuo atveju sprendimas priimtas, įsiklausius į visų narių išsakytas nuomones – prezidiume nuspręsta nepritarti TTLA siekiui tapti IRU nariu. TTLA veikla yra labai svarbi, tačiau ne ką mažiau svarbi yra visų asociacijos narių pozicija, kurios svarbu paisyti“.
P. Drižo kaip TTLA generalinio sekretoriaus atsakymas buvo toks: „TTLA pagrindinė veikla yra jos narių interesų atstovavimas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu, todėl asociacijos narystė tarptautinėse organizacijose yra viena prioritetinių mūsų veiklos sričių. Dėl kalbų – negalime komentuoti kitų Lietuvoje veikiančių asocijuotų struktūrų ar konkrečių asmenų veiksmų ar teikiamos informacijos“.
Tokiu būdu, klausimų dėl TTLA santykių su „Linava“ ir toliau daugiau negu atsakymų, dėl ko mes nusprendėme pažiūrėti į situaciją paprasto vežėjo akimis.
Kodėl ne?
Ką dabar mato ir/ar gali pagalvoti eilinis „Linavos“ narys? Atrodo, kad Asociacijos prezidiume atsirado TTLA lobistai, norintys prastumti Aljansą į IRU ir ateityje atimti iš „Linavos“ įtaką bei pajamas iš prekybos TIRais. Todėl Asociacija neturėtų leisti TTLA įstoti į IRU. Bet jeigu pažvelgti į problemą plačiau, viskas yra ne taip vienareikšmiška.
Pirma, kai kurios šalys (pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Italija) turi IRU ir tikrų, ir asocijuotų narių, ir net keletą tikrų. Klausimas – kodėl taip negali būti Lietuvos atveju? Antra, TTLA pretenduoja tik į asocijuotą narystę, kuri neleidžia prekiauti TIRais. Bet net jei Aljansas ir gautų tokią galimybę, paprastas „Linavos“ narys galėtų pasakyti – (a) ne aš, o Asociacija kaip organizacija praras pinigus; (b) nieko – galbūt, sumažins sau atlyginimus ir premijas, nepirks sau aifonų „Linavos“ sąskaita ir mažiau vogs; (c) tegul pakonkuruoja su TTLA – konkurencija dar niekam nepakenkė.
Trečia, sakoma, kad TTLA įstojimas į IRU gali tapti „Linavos“ kaip pagrindinės Lietuvos vežėjų asociaciją pabaigos pradžia, kadangi ji nesugebės konkuruoti su turtingesniu ir įtakingesniu Aljansu. Tačiau jei Asociacija, kuriai netrukus sukaks 30 metų, negali konkuruoti su neseniai sukurtu TTLA, ko ji verta – „jei mirė, tai mirė“? Gal teisus R. Vosylius teisus ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, kuris pareiškė: „Sužinau, kad tos pačios „Linavos“ prezidiume buvo svarstomas klausimas – ar gali vežėjų asociacijos „Linava“ funkcijas atlikti ir didžiųjų 18 šalies vežėjų ką tik susikurtas Aljansas? Gali. Jei „Linava“ tikrai nepajėgia tinkamai dirbti – šventa vieta tikrai tuščia neliks“.
Kitaip tariant, kokios gali būti pretenzijos TTLA? Jo ambicijos ir tikslai yra aiškūs ir logiški. Tuo tarpu „Linavoje“ tęsiasi kova dėl valdžios, ir nuolat kyla įtarimai, kad atskiri jos vadovybės atstovai netinkamai naudoja jos lėšas. Tuo pat metu Asociacija vis labiau gina savo narių interesus (pavyzdžiui, ji negali padaryti taip, kad Lietuvos valdžios institucijos priiminėtų vežėjams, o ne profsąjungos reikalingus sprendimus, negali pasiekti, kad apsikeitimas leidimais su kitomis šalimis būtų naudingas Lietuvos vežėjams ir taip toliau). Tai gal „Linavai“ atėjo laikas užleisti vietą aktyvesnei ir efektyvesnei organizacijai?
Galbūt, bet yra vienas svarbus momentas. Tas pats K. Starkevičius uždavė klausimą, kuris buvo iškeltas ir „Linavos“ prezidiume: jei asociacija pralaimės konkurenciją TTLA, „kas atsitiks su smulkiųjų ir vidutinių vežėjų interesais“, kurių Lietuvoje dauguma? Jeigu prisiminti, kad Aljanso narystę IRU jo šalininkai „Linavoje“ remia, o LVS narystę – ne, galima daryti prielaidą, kad mažų ir vidutinių vežėjų problemos TTLA visada bus antroje vietoje.
Tokiu būdu, jei „Linavos“ narių paklaustų, ar jie pritaria TTLA stojimui į IRU, jie turėtų, apie ką pagalvoti. Viena vertus, Asociacijai nepakenktų geras sukrėtimas kietos konkurencijos su Aljansu forma, kuris galėtų padėti jai apsivalyti ir reformuotis, kad ji efektyviai dirbtų visiems savo nariams, o ne pagrinde atskiriems savo vadovybės atstovams ir konkuruojančioms struktūroms. Kita vertus, Aljanso dominavimo atveju yra rizika, kad mažų ir vidutinių vežėjų interesai bus nustumti į antrą planą. Problema ta, kad „Linavos“ narių niekas nepaklausė.
***
Apibendrinant, galima konstatuoti kelis dalykus. Šį kartą „Linava“ balsavo prieš TTLA narystę IRU. Turbūt, suveikė savisaugos instinktas. Tiesa, nėra garantijos, kad tuo viskas ir pasibaigs. Tačiau svarbiausia yra tai, kad šis klausimas išryškino rimtesnę Asociacijos problemą, kurios esmė ta, kad Aljansas, galimai, nori tapti pagrindiniu Lietuvos vežėjų (pirmiausiai didelių) atstovu, ir susidaro įspūdis, kad šiame reikale jam padeda atskiri pačios „Linavos“ vadovybės atstovai. Tai, kad Asociacija ir TTLA detaliai nepakomentavo situacijos, jį tik sustiprina.
Kita vertus – gal tai objektyvus nūdienos realijų atspindys, ir „Linavai“ laikas „į pensiją“, kadangi pastaruoju metu ji vis daugiau gyvena dėl savęs, o ne dėl savo narių? Jeigu jie mano kitaip, jie turi pagalvoti apie vadovybės pakeitimą ir sisteminę reformą šiandien, kad nebūtų per vėlu ir labai skaudu rytoj.
Komentarai
Retorinis klausimas vežėjų pamastymui: jei TTLA yra tos gražus, skaidrus ir pukuotas kaip deklaruoja tam tikri Linavos PN, kodėl jie neinformavo ir nepaklausė Linavos nuomonės dėl jų stojimo į IRU, bet pateikė tuos prašymus už akių dar pernai rudeni, o Linava apie tai sužinojo tik iš IRU??? :)
Jūsų komentaras
Jei norite parašyti komentarą, prašome prisijungti:
arba užsiregistruoti.